Karštą vasaros dieną saulėje paliktas automobilis greitai virsta pirtimi – įkaista vairas, sėdynės, prietaisų skydelis, saugos diržų sagtys, o tvankus oras salone vargina dar nepradėjus kelionės. Vis dėlto dalis vairuotojų, vos įsėdę į automobilį, daro tas pačias klaidas: iš karto nustato žemiausią temperatūrą, šalto oro srautą nukreipia tiesiai į veidą arba ilgai važiuoja pravirais langais ir įjungtu kondicionieriumi.
Naudotų automobilių pardavimo bendrovės „Longo LT“ vadovas Paulius Valiukėnas sako, kad klimato kontrolė vasarą nėra tik komforto klausimas – nuo jos priklauso ir vairavimo saugumas.
„Perkaitusiame salone vairuotojas greičiau pavargsta, tampa irzlesnis, prasčiau susikaupia, gali jausti mieguistumą ar galvos svaigimą. Karštis taip pat gali sulėtinti reakciją ir padidinti klaidų tikimybę, ypač ilgesnėse kelionėse ar važiuojant intensyviame eisme. Kitaip tariant, kondicionierius padeda ne tik išvengti prakaituotų marškinių, bet ir ilgiau išlaikyti vairuotojo darbingumą bei dėmesį“, – sako P. Valiukėnas.
Žemiausia temperatūra – ne sprendimas
Pasak eksperto, saulėje įkaitusio automobilio salonas neatvėsta akimirksniu, nes šilumą dar kurį laiką skleidžia ir įkaitę paviršiai. Todėl vos įsėdus uždaryti visus langus ir nustatyti žemiausią temperatūrą nėra pats efektyviausias sprendimas.
„Pirmiausia verta išleisti karščiausią orą – trumpam atidaryti duris ar langus, o pradėjus važiuoti dar kelias minutes palikti juos šiek tiek pravirus. Tada galima įjungti kondicionierių, didesnę ventiliatoriaus galią ir trumpam pasirinkti vidinę oro cirkuliaciją. Kai salonas pradeda vėsti, langus reikėtų uždaryti, o sistemą perjungti į automatinį režimą“, – pataria jis.
Ilgai važiuoti pravirais langais ir kartu naudoti kondicionierių nėra racionalu – sistema nuolat mėgina vėsinti iš lauko patenkantį karštą orą. Lygiai taip pat nereikėtų šalto oro srauto nukreipti tiesiai į veidą ar krūtinę. Taip greičiau atvėsta ne visas salonas, o viena kūno dalis, todėl gali sausėti akys, dirgti gerklė ar atsirasti raumenų įtampa.
„Daugeliui žmonių tinkama salono temperatūra yra maždaug 22–24 °C, tačiau svarbiausia atsižvelgti į keleivius, aprangą ir kelionės trukmę. Reikėtų vengti ne paties temperatūrų skirtumo, o staigaus labai šalto oro pūtimo tiesiai į save“, – aiškina P. Valiukėnas.
Kada laikas tikrinti automobilio kondicionierių?
Klimato kontrolės gedimus gali rodyti tai, kad automobilio salonas vėsta lėčiau nei anksčiau, pučiamas tik vos vėsus oras, o oro srautas išlieka silpnas net nustačius didesnę ventiliatoriaus galią. Apie problemą gali signalizuoti ir netolygus vėsinimas, kai viena salono pusė atvėsta geriau nei kita, temperatūra nuolat svyruoja arba sistema trumpam atvėsina, bet netrukus vėl pradeda pūsti šiltą orą.
„Įspėti gali pašaliniai garsai – švilpimas, kalenimas ar kitoks neįprastas triukšmas įjungus kondicionierių. Taip pat verta atkreipti dėmesį į dažnai rasojančius langus, drėgmės, pelėsio ar rūgštoką kvapą salone. Jeigu karštą ir drėgną dieną kondicionierius ilgai veikė, bet po automobiliu nepasirodo kondensato vandens, tai irgi gali būti signalas, kad sistemą reikėtų patikrinti“, – vardija ekspertas.
Silpnas oro srautas dažnai susijęs su užsikimšusiu salono filtru, ventiliatoriaus problema arba užterštais ortakiais. Prastas vėsinimas gali rodyti per mažą šaltnešio kiekį, sistemos nesandarumą ar kompresoriaus gedimą. Nuolat rasojantys langai taip pat gali būti ženklas, kad salone kaupiasi per daug drėgmės arba filtras nebeatlieka savo darbo.
Kvapų purškiklis problemos neišspręs
Dar vienas dažnas signalas – pelėsį ar drėgną rūsį primenantis kvapas. Jis paprastai atsiranda dėl užteršto salono filtro arba mikroorganizmų, susikaupusių ant kondicionieriaus garintuvo. Veikiant sistemai garintuvas tampa šaltas ir drėgnas, todėl ant jo susidaro kondensatas, o kartu su dulkėmis tai tampa palankia terpe bakterijoms ir pelėsiui.
„Kvapų purškiklis tokios problemos neišsprendžia – jis tik trumpam užmaskuoja simptomą. Paprastai reikia patikrinti ir, jeigu būtina, pakeisti salono filtrą, išvalyti arba dezinfekuoti garintuvą bei įsitikinti, kad kondensato nutekėjimo anga nėra užsikimšusi“, – sako P. Valiukėnas.
Salono filtrą reikėtų keisti pagal gamintojo nustatytą intervalą, tačiau važinėjant mieste, dulkėtais keliais ar dažnai laikant automobilį po medžiais, to gali prireikti dažniau. Užterštas filtras ne tik blogina oro srautą, bet ir apsunkina visos sistemos darbą.
Neužtenka įjungti kelioms sekundėms
Klimato kontrolę verta atidžiai įvertinti ir perkant naudotą automobilį. Pasak P. Valiukėno, kelių sekundžių patikrinimas dažnai nieko neparodo – reikia laiko įvertinti, ar sistema veikia stabiliai.
„Klimato kontrolę reikėtų tikrinti bent 10–15 minučių. Pirmiausia nustatykite žemiausią temperatūrą, įjunkite kondicionierių ir didesnę ventiliatoriaus galią. Oras iš centrinių angų turi pradėti aiškiai vėsti, o temperatūra neturėtų nuolat svyruoti. Jeigu automobilis turi dviejų ar keturių zonų klimato kontrolę, būtina patikrinti visas zonas atskirai“, – pataria „Longo LT“ vadovas.
Vienoje pusėje pučiantis šaltas, o kitoje šiltas oras gali rodyti sklendžių, jų pavarų, jutiklių arba per mažo šaltnešio kiekio problemą. Taip pat verta išbandyti skirtingas ventiliatoriaus padėtis, oro srautą į veidą, kojas ir priekinį stiklą, įjungti bei išjungti vidinę cirkuliaciją, įvertinti skleidžiamą garsą ir kvapą.
„Reikėtų apžiūrėti, ar keleivio pusės kilimas nėra drėgnas, paklausti, kada keistas salono filtras ir kada tikrinta sistema. Pravartu atlikti ir kompiuterinę diagnostiką, nes klimato valdymo blokas gali turėti užregistruotų sklendžių, slėgio daviklių ar jutiklių klaidų“, – reziumuoja jis.
About the Author
