Lietuvos gyventojai vis dažniau renkasi gerti vandenį iš čiaupo, o pirktinį negazuotą stalo vandenį dažniausiai įsigyja tik tuomet, kai kitos galimybės neturi. „Vilniaus vandenų“ užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad vandens vartojimo įpročius formuoja ne tik patogumo ir kainos motyvai, bet ir didėjantis dėmesys tvarumui.
Naujausia visuomenės nuomonės apklausa, kurią didžiausios šalies vandentvarkos bendrovės užsakymu šį pavasarį atliko „Spinter tyrimai“, parodė, kad penktadalis (20 proc.) šalies gyventojų geria tik vandenį iš čiaupo, o dar 41 proc. tai daro dažniau nei įsigyja vandens buteliukuose.
Tik negazuotą stalo vandenį iš butelio renkasi 6 proc. apklaustųjų, o tokį vandenį dažniau nei paprastą vandenį iš čiaupo geria 8 proc. respondentų.
Dažniausios priežastys rinktis vandenį iš čiaupo išlieka patogumas ir mažesnė kaina: daugiau nei pusė apklaustųjų (56 proc.) pabrėžia, kad vandens iš čiaupo nereikia pirkti ir nešti namo, o pusė respondentų (50 proc.) pažymi, kad toks pasirinkimas yra tiesiog pigesnis.
„Vilniaus vandenų“ apklausa taip pat atskleidė, kiek vandens kasdien išgeria šalies gyventojai. Dažniausiai respondentai nurodė per dieną išgeriantys 3–4 stiklines vandens (26 proc.), 19 proc. išgeria 4–5 stiklines, o 15 proc. – 1–2 stiklines.
„Pasirinkimą gerti miesto vandenį lemia ir tai, kad gyventojai gana palankiai vertina vandens iš čiaupo kokybę ir skonį. Daugiau nei ketvirtadalis respondentų teigė, kad vanduo iš čiaupo yra geresnis už pirktinį negazuotą stalo vandenį, o daugiau nei pusė juos vertina vienodai, tad poreikio mokėti daugiau ir didinti plastiko naudojimą nemato. Apskritai absoliuti dauguma gyventojų pasitiki vandens iš čiaupo kokybe savo namuose ir teigia, kad jis tinkamas vartoti – taip nurodė 86 proc. respondentų. Beje, Vilniuje ši dalis dar didesnė – net 91 proc.“, – sako „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Saulius Savickas.
Pirktinį negazuotą vandenį gyventojai dažniausiai renkasi esant skubiam poreikiui ir neturint galimybės gauti vandens iš čiaupo. Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad vandens vartojimo įpročiai susiję ir su tvarumo nuostatomis. Daugiau nei pusė apklaustųjų (58 proc.) nurodo, kad poveikis aplinkai jiems yra svarbus renkantis, kokį vandenį gerti.
Būdami namuose dauguma gyventojų dažniausiai vartoja miesto vandentiekio vandenį – taip nurodė 69 proc. apklaustųjų. Tuo metu išvykę iš namų jie vis aktyviau naudojasi viešai prieinamomis geriamojo vandens gertuvėmis – 41 proc. respondentų nurodė jomis besinaudojantys bent kartais.
Pastaruosius skaičius pagrindžia ir „Vilniaus vandenų“ viešų lauko gertuvių vandens suvartojimo statistika – 2025 m. vasaros sezono metu sostinės gyventojai ir svečiai išgėrė net 1,25 mln. litrų, arba 6,2 mln. stiklinių, vandens.
Vanduo tiek lauko gertuvėse, tiek gyventojų namuose yra išgaunamas iš tų pačių giluminių gręžinių, kurių gylis siekia nuo 40 iki 245 metrų, todėl vanduo šviežias ir malonaus skonio.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta 2026 m. balandį. Apklausus 1021 šalies gyventoją buvo siekiama išsiaiškinti jų vandens vartojimo įpročius, pasirinkimo motyvus ir požiūrį į vandens iš čiaupo kokybę.
Apie „Vilniaus vandenis“
„Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas daugiau nei 600 tūkst. gyventojų Vilniuje bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose. Bendrovės akcininkai yra Vilniaus miesto (85,10 proc.), Vilniaus (6,38 proc.), Švenčionių (5,99 proc.) ir Šalčininkų (2,53 proc.) rajonų savivaldybės. Per parą gyventojams patiekiama 99 tūkst. kub. metrų geriamojo vandens – tai yra maždaug ketvirtadalis viso Lietuvoje išgaunamo ir suvartojamo geriamojo vandens ir išvaloma 116 tūkst. kubinių metrų nuotekų, kas sudaro beveik trečdalį visos šalies nuotekų.
About the Author
