Sveikas teisinis įprotis tampa Lietuvos kasdienybe: ne tik verslo atstovai, bet ir gyventojai antstolių teikiamą faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugą vis dažniau pasitelkia kaip veiksmingą rizikos valdymo įrankį.
Per daugiau nei du dešimtmečius įvairiausi faktai klientų užsakymu fiksuoti daugiau nei 64 tūkst. kartų. Kasmet antstoliams pateikiama apie 3 tūkst. naujų užsakymų.
Pakartotiniai užsakymai atspindi paslaugos vertę
Kaip matyti iš Lietuvos antstolių rūmų atliktos analizės, apie 55 proc. šios paslaugos užsakovų yra juridiniai asmenys, o likę 45 proc. – fiziniai asmenys. Kas ketvirtas paslaugos užsakovas sugrįžta. Daugiau nei 500 klientų faktų konstatavimo paslaugą yra užsakę po 10 ir daugiau kartų.
Pasak Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininko, antstolio Irmanto Gaidelio, kai kurios verslo įmonės su antstoliais bendradarbiauja dešimtmečiais, ir tai geriausias patvirtinimas, kad ši paslauga atsiperka. Dalis organizacijų į antstolius kreipiasi praktiškai kasmet arba kas kelerius metus, priklausomai nuo vykdomų projektų, sutarčių ar galimų ginčų rizikos.
Kaip veikia laiko „sustabdymas“?
„Dažnai nebelaukiama, kol kils ginčas ar prasidės teismo procesas. Antstolio sudarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas pasitelkiamas kaip ginčo prevencijos priemonė ar kaip draudimo polisas. Kol problemų nėra, jo nepriteikia, o jei kyla ginčas, tai laiku užfiksuoti įrodymai sutaupo marias laiko, pinigų ir nervų“, – teigia antstolis I. Gaidelis.
Konstatuodami faktines aplinkybes, antstoliai nepateikia išvadų ar vertinimų, tačiau tiksliai ir objektyviai užfiksuoja, kas, kada, kur ir kaip vyko, kokia buvo turto ar aplinkos būklė. Tokiu būdu tarsi „sustabdomas“ laikas. Paslaugos užsakovas turi patikimai užfiksuotus įrodymus net ir tada, kai reikšmingos aplinkybės pasikeičia dėl gamtos jėgų įtakos ar trečiųjų asmenų veiksmų, pavyzdžiui, kai užmaskuojami statybos darbų trūkumai arba kai ištrinama melaginga informacija internete.
Nuo interneto iki kalno šlaito: ką fiksuoja antstoliai?
„Skaitmeninių įrodymų poreikis ir svarba didėja su kiekviena diena. Elektroninio susirašinėjimo, interneto svetainių, socialinių tinklų informacija gali būti ištrinama per kelias sekundes, todėl ginčų ir jų prevencijos atvejais antstolio užfiksuoti įrodymai labai padeda ginti paslaugos užsakovų interesus“, – sako antstolis I. Gaidelis.
Antstolis Arminas Naujokaitis turi šviežią pavyzdį iš savo praktikos, kai dirbtinis intelektas padėjo „išaiškinti“ intelektinės nuosavybės „vagystę“ internete. „Užsakovas įtarė, kad vienoje interneto svetainėje publikuojamos nuotraukos yra jo svetainės originalių nuotraukų perdirbiniai. Tačiau galimas plagiatorius tai neigė. Ką gi, kartu su „Gemini“ virtualiu asistentu žingsnis po žingsnio užfiksavome, kaip, pasinaudojant dirbtiniu intelektu, perdirbama originali nuotrauka. Gavome identišką vaizdą, koks ir buvo įtartinoje interneto svetainėje. Visa tai atgulė faktinių aplinkybių konstatavimo protokole“, – pasakoja A. Naujokaitis.
Kitu atveju saugomoje gamtos teritorijoje esančio sklypo savininkė kreipėsi pagalbos į antstolį dėl aplinkos tvarkymo „detektyvo“. Užuot tiesiog išlyginusi sklypo paviršių, aplinkos tvarkymo įmonė savavališkai nukasė kalno šlaitą ir dar išvežė apie 150–200 tonų grunto, pareikalaudama už tai papildomai susimokėti. „Negana to, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija sklypo savininkei paskyrė solidžią baudą, o aukščiau ant kalno esančiam namui iškilo grėsmė „nučiuožti“ žemyn“, – prisimena antstolis A. Naujokaitis. Šiuo atveju antstolio užfiksuoti sklypo vaizdai po šlaito nukasimo gali būti svarūs įrodymai teisiniuose ginčuose dėl atsakomybės už saugomai teritorijai padarytą žalą.
Ypač dažnai faktų konstatavimo užsakovai prašo užfiksuoti įvairias aplinkybes, susijusias su statybos ir remonto darbais. Aprašymais, nuotraukomis ir vaizdo įrašais užfiksuojama darbų eiga, jų apimtis, kokybė, naudojamos medžiagos, terminų laikymasis bei poveikis kaimyniniam turtui. Tokie įrodymai labai praverčia sprendžiant ginčus tarp užsakovo ir rangovo dėl terminų ir kokybės, taip pat –apsidraudžiant nuo galimų pretenzijų dėl statybų poveikio kaimynystėje esančiam turtui.
Kita labai populiari paslaugos taikymo sritis yra nuomos santykiai. Antstoliai dažnai kviečiami fiksuoti patalpų, baldų, buitinės technikos ir kito turto būklę prieš nuomą, jos metu ar nuomai pasibaigus. Tai naudinga ir nuomotojams, ir nuomininkams: turto savininkui gerokai paprasčiau išsireikalauti kompensacijos, jei turtas apgadinamas, o sąžiningas nuomininkas apsaugomas nuo nepagrįstų pretenzijų, jei būstas jam įsikeliant nebuvo idealios būklės.
Aplinkybių, kurias konstatuoti prašomi antstoliai, sąrašas ilgėja su kiekviena diena ir iš esmės yra begalinis, nes praktiškai nėra aplinkybių, kurių nebūtų įmanoma užfiksuoti faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.
Kliento portretas: tarp gyventojų aktyvesnės moterys
Tarp paslaugą užsakančių juridinių asmenų dominuoja uždarosios akcinės bendrovės, veikiančios statybų, nekilnojamojo turto, finansų, infrastruktūros, prekybos ir teisinių paslaugų sektoriuose.
Didžioji dalis klientų – fizinių asmenų – yra 40–60 metų gyventojai. Beje, moterys į antstolius dėl faktinių aplinkybių konstatavimo kreipiasi gerokai dažniau nei vyrai: jos pateikia apie 70 proc. fizinių asmenų užsakymų.
Nors analizės duomenys neapima paslaugos užsakymo tikslų, galima daryti prielaidą, kad moterys aktyvesnės sprendžiant šeimos, paveldėjimo, vartojimo ar kaimynų ginčus ir dažniau siekia sustiprinti savo poziciją nešališkai užfiksuotais įrodymais.
Paplitimas ir sezoniškumas
Geografiškai faktų konstatavimo paslauga labiausiai paplitusi trijuose didžiuosiuose šalies regionuose, kuriuose didžiausias ir ekonominis aktyvumas: Vilniuje (30 proc. užsakymų), Kaune (28 proc.) ir Klaipėdoje (24 proc.).
Įdomu tai, kad regionuose išsiskiria specifiniai verslo poreikiai: Vilniuje paslauga dažniausiai naudojasi finansų sektoriaus, lizingo, teisinių paslaugų atstovai, viešojo administravimo institucijos; Kaune – pramonės, prekybos ir energetikos įmonės; Klaipėdoje – transporto ir logistikos verslo atstovai.
Iš analizės matyti, kad ekonomikos ir žmonių gyvenimo ritmas diktuoja ir paslaugos užsakymo sezoniškumą. Daugiausia užsakymų fiksuojama pavasarį ir vasaros pradžioje (kovo–birželio mėnesiais), o mažiausiai – liepą, gruodį ir sausį, kai verslo procesai natūraliai sulėtėja dėl atostogų ir žiemos švenčių. Vis dėlto faktų konstatavimo poreikis išlieka visus metus: nėra staigių kritimų, chaotiškų svyravimų, tai ir yra brandžios, susiformavusios paslaugos rinkos požymiai.
Dėl faktų konstatavimo paslaugos galima kreiptis į bet kurį Lietuvos antstolį: https://www.antstoliurumai.lt/lt/antstoliu-paieska
About the Author
