Kartu su kalendorinės vasaros pradžia Lietuvoje prasidėjo ir audrų sezonas − praėjusią savaitę praūžusios audros parodė, kad jų padariniai gyventojams gali kainuoti tūkstančius eurų. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad 1 iš 5 šalies gyventojų bent kartą yra patyrę nuostolių dėl gamtos stichijų – audrų, liūčių ar žaibo išlydžių. Ekspertai pabrėžia – dalies nuostolių galima išvengti tinkamai pasiruošus audrų sezonui iš anksto.
Didžiausio šalies draudiko turimi duomenys rodo, kad ekstremalūs orų reiškiniai kasmet padaro daug žalos gyventojų turtui. Pavyzdžiui, per praėjusius 2025 metus buvo užregistruota 7,5 tūkst. žalų kreipinių dėl audrų ir kitų gamtos jėgų, o klientams išmokėta daugiau nei 4,6 mln. eurų audrų nuostoliams atlyginti.
Net trečdalis visų gamtos jėgų sukeltų žalų fiksuojama būtent vasaros mėnesiais. Didžiausia atlyginta gamtos žala praėjusiais metais siekė 12 tūkst. eurų, kai po smarkios liūties buvo užlietas gyvenamojo namo rūsys, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys.
„Pastaraisiais metais stebime, kad stiprios liūtys, škvalai ar žaibų sukelti incidentai tampa reguliaria vasaros sezono dalimi. Mūsų atliktas tyrimas tai patvirtina − apie penktadalis šalies gyventojų nurodo patyrę nuostolių dėl įvairių gamtos stichijų. Vis dėlto, neretai nuostolių mastelį lemia ir tai, ar turtas buvo tinkamai prižiūrimas dar iki stichijos“, – sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento vadovas.
Dažniausiai nukenčia stogai, daiktai kiemuose ima skraidyti
Draudiko duomenimis, stipraus vėjo ir liūčių metu dažniausiai apgadinami pastatų stogai, fasadai, išdaužomi langai, nukenčia saulės elektrinės, šiltnamiai ir kiti smulkūs kiemo statiniai.
Kaip pažymi A. Juodeikis, ne mažiau problemų sukelia ir pačių gyventojų neatsargumas. Audrų metu vėjas dažnai pakelia ar nuverčia lauko baldus, skėčius, pavėsines, batutus, kepsnines bei kitus lauke paliktus daiktus, kurie tampa pavojingi ir kaimynystėje gyvenantiems žmonėms.
„Gavus perspėjimą apie artėjančią audrą verta sutvarkyti kieme ar balkone laikomus daiktus. Kartais nesusimąstome, kokią jėgą gali įgyti stipraus vėjo nešami daiktai − net plastikinis baldas ar lauko skėtis gali išdaužti langą, apgadinti automobilį ar saulės kolektorius“, – sako A. Juodeikis.
Dar viena dažnai pasitaikanti žala – per nesandarias stogo ir fasado konstrukcijas prasiskverbiantis vanduo. Dėl to užliejamos gyvenamosios patalpos, sugadinama buitinė technika ir elektronikos įranga.
Tuo tarpu žaibavimo metu pasitaikantys elektros įtampos svyravimai irgi pridaro bėdų, nes gali sugadinti prie tinklo prijungtus televizorius, kompiuterius, modemus, šildymo sistemas ir kitą namuose esančią techniką.
„2025 metais didžiausia mūsų fiksuota žaibo sukelta žala siekė beveik 11 tūkst. eurų, kai trenkus žaibui buvo pažeisti elektros, interneto bei televizijos tinklai, sugadinta dalis prietaisų. Todėl ne veltui vis primenama, kad artėjant audrai, patartina pasirūpinti elektros prietaisų saugumu: išjungti juos iš maitinimo lizdų, ypač mobiliąją techniką, modemus ir televizorius“, – sako ekspertas.
Netvarkingi objektai nukenčia pirmiausia
Pasak A. Juodeikio, draudikų praktika rodo, kad didelės žalos dažniausiai prasideda nuo smulkių problemų: atšokusios stogo skardos, nepritvirtinto fasado elemento, užsikimšusio lietvamzdžio, nesandarių lango jungčių. Tad, audrų sezono nuostolius sumažinti galima tinkamai rūpinantis savo turtu.
„Patartina bent kartą per metus apžiūrėti stogo dangą ir jos elementus, įvertinti pastato sienų ir stogo sandarumą, išvalyti lietaus nuvedimo sistemas bei pasirūpinti medžių būkle sklype, juos genėti. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti ir statybos ar renovacijos darbų metu nebaigtoms konstrukcijoms. Net ir trumpalaikė vasaros audra gali apgadinti neapsaugotas pastato vietas ir sukelti didelius nuostolius“, – atkreipia dėmesį A. Juodeikis.
Priminimas vairuotojams – vengti didelių medžių
Ekspertas primena ir vairuotojams, kaip išvengti audros padarinių. Pasak A. Juodeikio, jei yra galimybė, gavus perspėjimą apie smarkią liūtį ar audrą reikėtų vengti automobilius statyti po senais ar akivaizdžiai pažeistais medžiais, nes stipraus vėjo metu lūžtančios šakos gali apgadinti transporto priemonę.
„Didelė dalis automobilių nuostolių fiksuojama ne dėl paties lietaus, o dėl bandymų važiuoti per apsemtas gatves. Net ir iš pirmo žvilgsnio negilus vanduo gali slėpti duobes, kelio pažeidimus ar nuplautus šulinių dangčius, o vandeniui patekus į variklį, remonto išlaidos gali siekti tūkstančius eurų“, – sako A. Juodeikis.
Todėl, pasak eksperto, vairuotojams rekomenduojama nevažiuoti per apsemtus ruožus, jei nėra aišku, koks vandens gylis. Smarkios liūties metu taip pat verta sumažinti greitį, padidinti atstumą iki kitų transporto priemonių ir vengti staigių manevrų, nes šlapia kelio danga padidina slydimo bei akvaplanavimo riziką.
Apie tyrimą
Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1013 Lietuvos gyventojų, atstovaujančių įvairioms amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų ir gyvenančių skirtingose šalies vietovėse.
About the Author
