Automobilis, kuris kasdien mieste atrodo visiškai tvarkingas, ilgesnėje vasaros kelionėje gali parodyti visai kitą savo pusę. Keli šimtai ar net tūkstančiai kilometrų, karštis, pilna bagažinė, veikiantis kondicionierius ir didesnis greitis tampa tikru techninės būklės testu. Būtent tada išryškėja gedimai, kurie iki tol atrodė nereikšmingi.
Naudotų automobilių pardavimo bendrovės „Longo LT“ paruošimo centro vadovė Ugnė Debeikienė sako, kad prieš kelionę vairuotojai dažniausiai prisimena padangas ir degalų kiekį, tačiau pamiršta dalykus, dėl kurių kelionė gali baigtis gerokai anksčiau nei planuota.
„Dažniausiai pamirštama aušinimo sistema, stabdžių būklė, akumuliatorius ir kitų skysčių lygiai. Būtent šie elementai vasarą dažnai tampa netikėtų gedimų priežastimi. Taip pat neretai neįvertinama oro kondicionavimo sistemos būklė. Jei ji veikia silpnai arba nepakankamai šaldo, ilgoje kelionėje tai gali tapti tikru košmaru“, – sako U. Debeikienė.
Karštis išryškina problemas
Vasarą automobilis patiria didesnį krūvį nei įprastai. Karštomis dienomis varikliui reikia efektyviau šalinti šilumą, intensyviau dirba aušinimo sistema, o kondicionierius papildomai apkrauna variklį. Jei aušinimo sistemoje jau yra silpna vieta, pavyzdžiui, susidėvėjęs termostatas, silpnas vandens siurblys, nesandarus radiatorius ar aušinimo skysčio nuotėkis, būtent kelionėje ji gali tapti rimta problema.
Prieš išvykstant ekspertė rekomenduoja patikrinti aušinimo skysčio lygį išsiplėtimo bakelyje, apžiūrėti, ar nėra matomų nuotėkių, ar skystis neužterštas alyva, ar jo spalva atrodo įprasta. Važiuojant variklio temperatūros rodyklė turėtų pasiekti darbinę temperatūrą ir išlikti stabili.
„Jei temperatūra kyla aukščiau normos, svyruoja arba automobilis pradeda rodyti perkaitimo įspėjimus, būtina kreiptis į servisą. Apie galimą problemą gali signalizuoti ir sumažėjęs salono šildymo efektyvumas, labai dažnai įsijungiantis radiatoriaus ventiliatorius ar be aiškios priežasties mažėjantis aušinimo skysčio lygis“, – pažymi U. Debeikienė.
Padangos: svarbu ne tik protektorius
Nors padangos yra vienas dažniausiai tikrinamų dalykų, prieš ilgesnę kelionę jų apžiūra neturėtų apsiriboti paviršutinišku žvilgsniu. Reikėtų įvertinti protektoriaus gylį, pačių padangų būklę, ar nėra įtrūkimų, gumbų, kitų pažeidimų. Ne mažiau svarbus ir slėgis, ypač jei automobilis bus pilnai pakrautas.
„Tokiu atveju padangų slėgį reikia sureguliuoti pagal gamintojo rekomendacijas pilnai apkrautam automobiliui. Šią informaciją dažniausiai galima rasti ant vairuotojo durų statramsčio arba degalų bako dangtelio vidinėje pusėje. Per mažas slėgis didina degalų sąnaudas, blogina automobilio valdymą ir smarkiai padidina padangos perkaitimo riziką greitkelyje“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.
Prieš išvykstant verta patikrinti ir valytuvus, apšvietimą, atsarginio rato būklę, o jei jo nėra, pasirūpinti kita pagalba kelyje tinkama alternatyva. Kasdien važinėjant nedideliais atstumais tokie trūkumai gali atrodyti smulkūs, tačiau ilgesniame maršrute jie greitai virsta nepatogumais ir papildomomis išlaidomis.
Viena pamiršta detalė gali kainuoti variklį
Ekspertė pabrėžia, kad stabdžiai, alyva, akumuliatorius ir kiti skysčiai turi būti tikrinami net tada, kai automobilis mieste važiuoja be akivaizdžių problemų. Trumpose kasdienėse kelionėse daugelis sistemų nepatiria tokių apkrovų kaip važiuojant ilgai, didesniu greičiu ar kalnuotomis vietovėmis.
„Mieste stabdžiai gali veikti normaliai, tačiau ilgesnėje kelionėje dėl perkaitimo gali išryškėti susidėvėję diskai ar kaladėlės. Panašiai ir su alyva – jei jos lygis arti minimalaus, ilgai važiuojant dideliu greičiu gali atsirasti tepimo problemų, o kelionė gali baigtis net neįpusėjus. Esu tai pati patyrusi. Nors kelionės tikslą pavyko pasiekti, namo teko grįžti jau nebe savo automobiliu. Nepatikrintas alyvos lygis man kainavo kitą variklį“, – pasakoja U. Debeikienė.
Akumuliatorius taip pat gali atrodyti tvarkingas iki tol, kol automobilis gauna didesnį krūvį. Ilgesnė kelionė, dažnas kondicionieriaus naudojimas, sustojimai ir karštis gali atskleisti problemas, kurios iki išvykimo neatrodė rimtos.
Perkrautas automobilis – sunkiau suvaldomas
Kaip sako ekspertė, sunkiausi daiktai turėtų būti dedami kuo žemiau ir kuo arčiau galinės sėdynės atlošo, nes taip geriau išlaikomas stabilumas ir mažiau apkraunama galinė ašis. Netolygiai paskirstytas svoris gali pabloginti automobilio valdymą, pailginti stabdymo kelią ir paveikti stabilumo sistemas, ypač atliekant staigius manevrus ar važiuojant didesniu greičiu.
„Papildomai dėmesio reikia, jei vežami dviračiai ar naudojama stogo bagažinė. Ant stogo esantys daiktai pakelia automobilio svorio centrą, todėl jis tampa jautresnis šoniniam vėjui ir prasčiau valdomas posūkiuose. Taip pat didėja degalų sąnaudos. Prikabinus dviračius prie kablio ar galinės dalies laikiklio, svarbu neviršyti leistinos vertikalios apkrovos ir įvertinti, kad keičiasi automobilio svorio pasiskirstymas“, – aiškina „Longo LT“ atstovė.
Ji priduria, kad yra ženklų, kurių ignoruoti prieš ilgesnį maršrutą nereikėtų. Jei dega variklio, aušinimo sistemos ar kita svarbi įspėjamoji lemputė, kyla arba svyruoja variklio temperatūra, matyti alyvos, aušinimo skysčio ar kitų skysčių nuotėkiai, girdėti neįprasti garsai iš variklio, važiuoklės ar stabdžių sistemos, jaučiama vibracija, sumažėja trauka ar atsiranda stiprus degėsių arba techninių skysčių kvapas, kelionę verta atidėti.
About the Author
