„Socialinių paslaugų plėtra aktuali dėl besikeičiančių visuomenės poreikių“, – sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Iki 2030 metų planuojama ypatingą dėmesį skirti žmonių su negalia globos deinstitucionalizacijai. Plečiant socialines paslaugas, savivaldybės stengiasi nuošalyje nepalikti nė vienos pažeidžiamos visuomenės grupės.
Visuomenės poreikiai keičiasi
SADM nurodo, kad socialinių paslaugų sistema Lietuvoje vis labiau orientuojama į ankstyvąją pagalbą, paslaugų prieinamumą bendruomenėje, individualizuotą pagalbą ir žmogaus savarankiškumo stiprinimą. Didelis dėmesys skiriamas paslaugų kokybei ir specialistų kompetencijoms stiprinti. Vis svarbesnis tampa skirtingų institucijų bendradarbiavimas, kad žmogui nereikėtų pačiam ieškoti pagalbos ir sistema veiktų greičiau, proaktyviau bei būtų kuo mažiau fragmentuota.
Kaip praneša SADM, socialinių paslaugų plėtra aktuali dėl besikeičiančių visuomenės poreikių: daugėja vyresnio amžiaus žmonių, vienišų asmenų, asmenų su negalia, sudėtingėja šeimų santykiai, pastebimas didesnis pagalbos poreikis vaikams ir šeimoms. Todėl socialinių paslaugų sistema turi gebėti lanksčiai reaguoti į besikeičiančius žmonių poreikius. Prieinama ir laiku suteikta pagalba padeda išvengti sunkesnių socialinių problemų.
Socialinės paslaugos stiprina bendruomenes ir žmonių savarankiškumą. Šiuolaikinė socialinė politika orientuojasi į asmeninę pagalbą žmogui, kad jis gyventų bendruomenėje, išliktų aktyvus visuomeniniame gyvenime. Todėl nuo 2024 metų Lietuvoje daugiau dėmesio skiriama bendruomeninėms ir individualizuotoms paslaugoms, jų kokybei bei prieinamumui didinti.
Reikia ilgalaikės priežiūros sistemos
Šiandien Lietuva susiduria su įvairialypiais iššūkiais – nuo visuomenės senėjimo ir augančių socialinės apsaugos išlaidų iki ribotų valstybės biudžeto galimybių bei didėjančių geopolitinių grėsmių, kurių sprendimas yra ne tik prioritetinis, bet ir reikalaujantis papildomų išteklių. Augant vyresnio amžiaus asmenų, kurie serga keliomis lėtinėmis ligomis, skaičiui, sparčiai didėja integruotų socialinės pagalbos ir slaugos paslaugų poreikis. „Tam būtina sukurti ilgalaikės priežiūros, apimančios abi minėtas sritis, sistemą. Atsižvelgiant į tai, bendradarbiaujant su Sveikatos apsaugos ministerija šiuo metu kuriamas ilgalaikės priežiūros paslaugų integruotas modelis, planuojama jį parengti iki 2027 metų II ketvirčio“, – nurodo SADM.
Dar vienas svarbus aspektas – reikalingas kuo spartesnis ir platesnis inovacijų, išmanių technologinių sprendinių taikymas teikiant socialines paslaugas – visa tai suteikia žmonėms didesnį saugumą, savarankiškumą ir lankstumą.
Ministerija mato poreikį plėtoti socialines paslaugas asmenims su negalia, užtikrinančias jų savarankišką gyvenimą su pagalba bendruomenėje. Ministerija nuo 2014-ųjų kartu su partneriais (savivaldybėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, socialinių paslaugų teikėjais) kryptingai formuoja ir įgyvendina žmonių su negalia globos deinstitucionalizaciją.
Dar 2022 metais buvo parengti regioniniai Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų asmenims, turintiems intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią paslaugų žemėlapiai, kuriuose visos šalies savivaldybės, remdamosi paslaugų išvystymo analize, suplanavo paslaugų plėtros kryptis, kuriomis iki 2030-ųjų bus plėtojamos su apgyvendinimu ir dienos užimtumu susijusios paslaugos, kuriami dienos užimtumo centrai, socialinės dirbtuvės, teikiama pagalba priimant sprendimus, taikoma atvejo vadyba, kai kuriuose regionuose steigiasi kompleksinės pagalbos centrai vaikams su negalia ir jų artimiesiems. Siekiant užtikrinti asmenų su sunkia negalia savarankišką gyvenimą bendruomenėje su pagalba, tikslinga plėtoti ilgalaikę socialinę globą bendro gyvenimo namuose.
Reikalingiausia paslauga – lankomoji priežiūra į namus
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) Socialinių reikalų komiteto pirmininkas, Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius, atsakydamas į klausimą, kaip Biržų rajone sekasi užtikrinti socialines paslaugas, nesiskundžia. Jį džiugina tai, kad jau daug metų nebėra ilgų eilių, kurių kituose rajonuose vis dar pasitaiko.
Meras sako, kad jam asmeniškai teko susidurti su eilėmis kitame mieste, tvarkant giminaičių reikalus. „Mums sakė, kad po pusės metų ateis įvertinti trečią insultą patyrusio ir trečiame aukšte esančiame bute gyvenančio asmens poreikių. Tai buvo keista, nes mūsų rajone nuo prašymo gavimo ir paskyrimo praeina daugių daugiausiai mėnuo, todėl, kad pas mus komisija renkasi kartą per mėnesį ir skirsto socialines paslaugas“, – pasakojo jis.
Biržų rajone teikiama daug socialinių paslaugų iš socialinių paslaugų katalogo, kurio paslaugų spektras yra platus. „Kai kurios paslaugos, tokios kaip apsaugoti būstai arba grupinio gyvenimo namai, dar tik suplanuoti. Visi penki apsaugoti būstai yra nupirkti, jie yra remontuojami. O dėl grupinio gyvenimo namų, tai turim bėdą, nes nerandam rangovų, kas pastatytų“, – teigė K.Knizikevičius.
„Turime minčių, kad ateityje rajono ligoninė galėtų teikti atokvėpio paslaugas ir gauti finansavimą ne tik iš ligonių kasų, bet ir iš pačios savivaldybės ar valstybės, bet tai būtų ne nauja paslauga, o naujas paslaugos tiekėjas“, – prasitarė Biržų meras. Laikino atokvėpio paslauga – tai socialinė pagalba, suteikianti laikiną poilsį šeimoms ir asmenims, namuose slaugantiems neįgalius ar senyvo amžiaus artimuosius.
„Manau, kad ne tik Biržų rajone, bet ir visuose rajonuose bei miestuose, reikalingiausia paslauga yra lankomoji priežiūra į namus, nes ši paslauga padeda žmogui kuo ilgiau gyventi namie“, – akcentavo meras.
„Mūsų rajone veikia keturi globos namai, kuriuose yra apie 130 vietų. Be to, plečiasi dar vieni privatūs globos namai. Taip atsiras dar papildomai 24 ar 25 vietos. Taigi, turėsim apie pusantro šimto vietų, kas mūsų rajonui, kuriame gyvena 22 tūkstančiai žmonių, yra tikrai nemažai. Aplinkiniuose rajonuose, Pasvalyje, Kupiškyje, daug vietų nėra. Kaip ir Rokiškyje, bet šiame mieste yra dideli valstybiniai globos namai“, – kalbėjo K.Knizikevičius.
„Jeigu matome, kad trūksta kokios nors paslaugos, ieškome, kur ją galėtume nusipirkti iš kitos savivaldybės“, – pažymėjo meras.
Vykdant institucinę socialinės globos pertvarką jau padaryta nemaža pažanga. Progresas būtų dar spartesnis, jeigu pavyktų laiku rasti rangovus. „Mes tikrai suspėsime viską padaryti iki nustatyto termino, tik, žinoma, norėtume, kad tai vyktų greičiau“, – pridūrė jis.
Nemokamos paslaugos sostinėje
Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro emocinės gerovės konsultantė Asta Bečelienė informuoja, kad sostinės gyventojai gali kreiptis dėl nemokamų emocinės gerovės konsultacijų. Emocinės gerovės konsultacijos – tai žemo intensyvumo psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimas, paremtas kognityvine bei elgesio terapija. Paslauga skirta asmenims, patiriantiems lengvus streso, nerimo, nemigos, depresijos ar prisitaikymo sunkumus, siekiantiems suprasti savo emocijas, mintis bei elgesį ir rasti veiksmingų būdų kasdieniams sunkumams įveikti.
Ateinančiam žmogui svarbu suprasti, kad jis patenka į saugią erdvę, kurioje bus priimamas toks, koks yra. Šių susitikimų esmė – kalbėti. Konsultacijoms registruotis gali visi Vilniaus miesto gyventojai nuo 18 metų. Siuntimo nereikia. Nemokamos prevencinės socialinės paslaugos, skirtos stiprinti asmens ir šeimos gebėjimus savarankiškai spręsti iškilusius iššūkius, kol jie netapo socialine krize taip pat teikiamos ir Bendruomeniniuose šeimos namuose. Visą informaciją patogiai galima rasti svetainėje www.kpsvilnius.lt.
Autorė: Urtė Jarockė
About the Author
