„Sociologija – tai vaistai nuo kvailumo. Ji ragina į įvairius reiškinius ir visuomenės grupes žiūrėti giliau, nepasitenkinti paprastais atsakymais, kurių, ypač viešojoje erdvėje, šiandien mes matome daug – primityvių, niekuo nepagrįstų pasvaičiojimų apie kažką“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Taikomosios sociologijos absolventas Karolis Bareckas.
Komunikacijos srityje dirbantis, rašantis, keliaujantis ir tolimus kraštus tyrinėjantis K. Bareckas į sociologijos magistrantūrą atėjo jau turėdamas filosofijos bakalauro ir magistro laipsnius, įvairių profesinių, savanorystės, kelionių ir gyvenimo užsienyje patirčių. Tačiau VDU baigtos Taikomosios sociologijos magistro studijos jam tapo ne dar vienu diplomu, o būdu naujai pažvelgti į visuomenę, žmonių elgesį, nelygybes, šiuolaikinio pasaulio greitį ir net kasdienybės reiškinius.
Į studijas atvedė intelektualinis alkis
K. Bareckas pasakoja sociologija susidomėjęs dar ankstesnių filosofijos studijų metais, tačiau mintį šį mokslą studijuoti vis atidėdavo. „Po to atėjo toks gyvenimo momentas, kai pradėjau jausti intelektualinį badą – pasiilgau išmokti kažką naujo, diskutuoti“, – prisimena jis.
Absolventas pasakoja ir apie sociologės Arlie R. Hochschild įvestą sąvoką „emocinis darbas“. „Ji yra apie tai, kad dirbdamas turi pats transliuoti emocijas, kurias tame darbe nori matyti, o visas kitas – neigiamas – emocijas turi paslėpti. Dirbant įvairiose korporacijose atrodydavo, lyg esu kažkokioje dirbtinai sukurtoje realybėje, kur viskas taip netikra. Todėl man norėjosi kažkokios intelektinės simuliacijos, norėjosi išmokti kažką naujo“, – pasakoja K. Bareckas.
Pasak VDU absolvento, galima skaityti knygas ir į dominančią temą gilintis savarankiškai, tačiau studijos suteikia visai kitokią mokymosi patirtį – galimybę mokytis iš savo srities ekspertų, diskutuoti su dėstytojais ir įsipareigoti nuosekliai mokytis.
Sociologijos pasirinkimui, jo teigimu, įtakos turėjo ir kelionių, savanorystės, gyvenimo skirtingose šalyse patirtys. Susidūrimas su įvairiomis kultūromis ir visuomenėmis ilgainiui padėjo formuotis sociologiniam žvilgsniui.
Sociologija moko nepasitenkinti lengvais atsakymais
Paklaustas, kaip paprastai paaiškintų, kas yra sociologija, K. Bareckas atsako nedvejodamas: plačiąja prasme tai mokslas apie visuomenę. O visuomenė, pasak jo, yra kiekvienas iš mūsų – ir VDU studentai, ir BMW vairuotojai, ir bėgikai, ir politikai, ir žurnalistai, ir bet kokia kita socialinės grupė. „Sociologija tiria skirtingų socialinių grupių ryšius, kaip tos grupės sąveikauja“, – paaiškina jis.
„Mūsų santykis su pasauliu dažnai yra paviršutiniškas. Mes liečiame paviršius ir pernelyg giliai į nieką neįsigiliname. O sociologija ragina į reiškinius, į tam tikras visuomenės grupes pažiūrėti giliau, nepasitenkinti paprastais atsakymais, kurių, ypač viešojoje erdvėje, matome labai daug“, – teigia jis.
Pasak K. Barecko, sociologija bando išsiaiškinti, kodėl žmonės elgiasi vienaip ar kitaip, kodėl tam tikros grupės turi skirtingas galimybes, kas lemia nelygybes visuomenėje, kaip keičiasi mūsų tarpusavio santykiai.
„Sociologija yra mokslas, kuris neria į gylį ir bando paaiškinti visuomenę“, – apibendrina VDU absolventas.
Taikomoji sociologija – gyvas ir praktiškas mokslas
Kalbėdamas apie VDU Taikomosios sociologijos studijas, K. Bareckas išskiria dvi jų puses. Viena jų – sociologiniai metodai ir jų taikymas, kita – konkrečių visuomenės sričių tyrinėjimas: medicinos, politikos, lytiškumo, laisvalaikio, sporto, socialinių tinklų ar kitų aktualių reiškinių.
„Sociologija man todėl ir patinka, kad tai nėra tokia teorinė specialybė, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Taip, yra įvairių sociologijos teorijų, bet tuo pačiu sociologija visada yra apie tyrimą – apie tai, kad tu tyrinėji visuomenę, tyrinėji, kaip ji keičiasi“, – sako jis.
Pašnekovas akcentuoja, kad sociologai remiasi naujausiais tyrimais ir nuolat reaguoja į visuomenės pokyčius. Būtent todėl sociologija, pasak K. Barecko, yra ne teoriška, o labai gyva. „Sociologai negali remtis vien senomis teorijomis – jie visada turi atsižvelgti į naujausius tyrimus, nes supranta, kad visuomenėje viskas greitai ir smarkiai keičiasi“, – įsitikinęs absolventas.
VDU sociologijos studijose jam ypač patiko laisvė ir galimybė tyrinėti tai, kas pačiam įdomu. „Dėstytojai buvo lankstūs – niekas tau nieko neprimeta, gali domėtis ir rašyti rašto darbus iš to, kas tau įdomu. Man labai patiko tas lankstumas, laisvė ir santykis su dėstytojais“, – pasakoja K. Bareckas.
Į universitetą galima grįžti bet kuriame gyvenimo etape
Į VDU ir Taikomosios sociologijos magistrantūros studijas K. Bareckas grįžo po ilgesnės pertraukos. Jo teigimu, šiandien vis daugiau žmonių į universitetus grįžta jau turėdami profesinės ir gyvenimiškos patirties – norėdami pagilinti žinias arba pagaliau studijuoti tai, kas seniai domino.
„Pastebiu tendenciją, kad daug žmonių, kuriems jau yra trisdešimt ar keturiasdešimt metų, grįžta į universitetus, studijuoja. Nebėra taip, kaip anksčiau – po bakalauro būtinai iškart į magistro studijas. Dabar daug kas ateina studijuoti norėdami pagilinti savo žinias arba pasimokyti kažko, apie ką visada svajojo“, – sako jis.
Pasak absolvento, sociologijos studijos vertingos nepriklausomai nuo amžiaus ar ankstesnės profesinės krypties, nes suteikia platesnį supratimą apie visuomenę ir žmogų.
„Tikrai verta studijuoti sociologiją bet kuriame gyvenimo etape, nes tai daug duoda žmogui – duoda suvokimą, kaip visuomenė veikia. Į daugybę dalykų jau nežiūriu taip, kaip žiūrėdavau anksčiau, kol dar neturėjau šių žinių“, – teigia K. Bareckas.
Studijas derinti su darbu ir kitomis veiklomis jam padėjo ir tai, kad paskaitos vykdavo po pietų arba vakarais. Vis dėlto, pasak pašnekovo, svarbiausia buvo motyvacija ir gebėjimas susidėlioti prioritetus.
„Žinodavau, kiek turiu laiko, todėl viską pradėdavau daryti nuo semestro pradžios. Kadangi studijos man patiko ir jaučiau daug motyvacijos, viskas gana natūraliai dėliojosi. Darbas buvo apie viena, o studijos apie kita – man jos tapo atgaiva ir atsvara darbinei kasdienybei“, – pasakoja jis.
Magistro darbe susijungė asmeninis pomėgis ir tyrimas
K. Barecko magistro darbas tema „Kas tave veja iš namų?“, įvertintas geriausio magistro darbo konkurse, taip pat gimė iš asmeninio intereso. Laisvalaikio pomėgis – bėgimas – tapo sociologinio tyrimo tema.
Pasak jo, sociologijos privalumas tas, kad tyrimo objektu gali tapti beveik bet kas. „Jeigu tau patinka kompiuteriniai žaidimai, gali tyrinėti jų bendruomenę. Jeigu tau patinka sportas, yra daugybė įdomių temų sporto sociologijoje. Jeigu domiesi politika, socialinių tinklų įtaka ar interneto memais, visada rasi būdą tai apmąstyti sociologiškai“, – sako jis.
Šiuo metu K. Bareckas sociologinį kelią tęsia ir toliau – dėsto VDU, planuoja doktorantūros studijas, domisi emocijų nelygybe, nepasitenkinimu politika, visuomenės susiskaldymu, populizmo ir neapykantos kalbos temomis.
„Sociologija, bent jau šiuo gyvenimo etapu, man yra tam tikras žiūros į pasaulį taškas. Ji daugiau ar mažiau persismelkusi per visas gyvenimo sritis. Kad ir ką bedarytum, kartais vis tiek pradedi galvoti kaip sociologas, o ne tiesiog kaip situacijos stebėtojas ar dalyvis“, – sako VDU absolventas.
Sociologinis išsilavinimas praverčia bet kurioje srityje
Nors K. Bareckas dirba komunikacijos srityje, sociologiją jis mato kaip universalesnį mąstymo įrankį, praverčiantį daugelyje profesijų.
„Sociologinis išsilavinimas praverčia bet kokioje srityje, nes duoda platesnį akiratį, leidžia geriau suprasti žmones, kaip veikia visuomenė, kodėl ji yra tokia, kokia yra“, – teigia jis.
Pasak pašnekovo, sociologai nepriima socialinės tikrovės kaip savaime suprantamos. Jie klausia, kodėl vieni žmonės turi daugiau galimybių, o kiti mažiau, kodėl visuomenėje egzistuoja nelygybės, kaip susiformuoja tam tikros normos ar elgesio modeliai.
„Mes daugybę dalykų priimame nekvestionuodami. O sociologai nieko nepriima kaip savaime suprantamo dalyko – jie bando suprasti, kodėl viskas yra taip, kaip yra“, – sako K. Bareckas.
Sociologas šiandien reikalingesnis nei bet kada
K. Bareckas įsitikinęs, kad sociologinis žvilgsnis šiandien ypač reikalingas. Socialiniai tinklai, virtuali kasdienybė, informacijos perteklius, populizmo banga, nusivylimas, pyktis ir visuomenės susiskaldymas kuria sudėtingą tikrovę, kurią reikia suprasti giliau.
„Visuomenė labai smarkiai pasikeitė, ypač atsiradus socialiniams tinklams, mūsų kasdienybei persikėlus į virtualybę. Gyvenimas tapo toks tirštas ir greitas, kad mes bėgame per dienas automatu ir dažnai nesuprantame, kokios jėgos mus veikia“, – sako jis.
Pasak VDU absolvento, sociologai gali padėti paaiškinti šį greitį, visuomenėje kylančias įtampas, žmonių nusivylimą ir viešojoje erdvėje plintančius paprastus, bet nebūtinai pagrįstus atsakymus.
„Sociologija tiria tokius dalykus ir bando visuomenę išnarplioti, paaiškinti, sustruktūruoti visą painiavą, kurioje šiandien gyvename“, – teigia K. Bareckas.
Dirbtinis intelektas (DI), pasak jo, taip pat tampa svarbiu sociologinių tyrimų objektu. Nors DI gali būti naudingas įrankis, pašnekovas pabrėžia atsakingo naudojimo ir kritinio mąstymo svarbą.
„DI gali būti geras pagalbininkas, bet jis nepakeis sociologo ar kitos specialybės atstovo. Reikėtų jį naudoti atsakingai ir visgi lavinti savo mąstymą“, – sako absolventas.
Svarbiausia – nebijoti ieškoti
Jaunam žmogui, kuris dar nežino, ką pasirinkti, K. Bareckas patartų pirmiausia klausyti savęs, o ne aplinkinių lūkesčių.
„Patarčiau neklausyti savo tėvų, mokytojų ar dar kažko kito iš aplinkinių, nes jie už tave tavo gyvenimo nenugyvens. Reikia klausyti savo vidinio balso ir bandyti suprasti, kokie yra tavo polinkiai“, – sako jis.
Pašnekovas pabrėžia, kad normalu būnant aštuoniolikos nežinoti, ką nori veikti gyvenime. Svarbiausia – bandyti, savanoriauti, keliauti, domėtis, leisti sau klysti ir ieškoti.
„Gyvenimas nėra tiesi linija, kur tiesiog peršoki laiptukus ir nuolat eini tik į priekį. Savęs paieškos gali trukti ir visą gyvenimą. Svarbiausia gyvenime yra kažką veikti, o ne tiesiog švaistyti laiką“, – įsitikinęs K. Bareckas.
Sociologija, pasak jo, gali būti puiki kryptis tiems, kuriems patinka skaityti, gilintis, suprasti, kodėl dalykai yra tokie, kokie yra, ir tiems, kurie nepasitenkina paviršutiniškais atsakymais.
About the Author
