Seimo Pirmininko Juozo Oleko kalba NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesijoje
Gerbiamasis Prezidente,
Gerbiamoji Ministre Pirmininke,
Gerbiamas Komisijos nary,
Jūsų Ekscelencijos,
Gerbiamieji Kolegos,
Džiaugiuosi galėdamas pasveikinti Jus Kovo 11-osios akto salėje – istorinėje Lietuvos Respublikos Seimo vietoje, kurioje prieš 36 metus buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė.
Džiaugiuosi galėdamas Jus pasveikinti ne tik kaip Seimo Pirmininkas, bet ir kaip buvęs krašto apsaugos ministras bei buvęs Lietuvos delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje vadovas, tais laikais, kai Lietuva paskelbė apie savo norą įstoti į NATO, įveikė dinamišką stojimo ir reformų procesą ir galiausiai tapo Aljanso nare.
Puiku matyti tiek daug pažįstamų veidų ir daug naujų, prisijungusių prie šio svarbaus parlamentinio formato.
Pabrėžiu – parlamentinio.
Kadangi parlamentams tenka lemiamas vaidmuo vertinant saugumo riziką politiniu požiūriu, formuojant visuotinį supratimą apie atgrasymo ir gynybos strateginę svarbą bei užtikrinant platų nacionalinį politinių partijų ir visuomenės sutarimą šioms sritims remti.
Seimui patvirtinus šių metų biudžetą, kuriame gynybos poreikiams skirta 5,38 proc. BVP, Lietuva tapo viena iš Aljanso lyderių. Tai didžiulis finansinis įsipareigojimas, atspindintis mūsų bendrus prioritetus artėjančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Ankaroje, kur norime matyti apčiuopiamą pažangą siekiant 5 proc. BVP investicijų į gynybą tikslo ir teisingesnio finansinės naštos pasidalijimo tarp Aljanso narių.
Visi susiduriame su panašiais iššūkiais: kaip subalansuoti valstybės finansus, rasti išteklių socialinės politikos prioritetams, švietimui, sveikatos priežiūrai, remti tvarų ekonomikos augimą ir novatoriškus ekonomikos sektorius, pritraukti investicijų.
Nebuvo lengva patvirtinti biudžetą, kuriame žymiai padidintos gynybos išlaidos, tačiau tai buvo būtina. Kadangi kvestionuojamos pasaulinės normos ir grįžta galios politika, turime reaguoti strategiškai. Net ir prisiimdami atsakomybę už nepopuliarius sprendimus.
Vieningas visų Aljanso narių požiūris į saugumo padėtį, grėsmę ir atgrasymo svarbą, taip pat būtini politiniai sprendimai, yra esminiai dabartinės saugumo aplinkos aspektai.
Kitas svarbus Seimo darbotvarkės klausimas – Nacionalinės saugumo strategijos patvirtinimas. Ši strategija dar aiškiau apibrėš valstybės saugumo stiprinimo, reagavimo į besikeičiančią padėtį ir politinių partijų sutarimo išlaikymo nacionalinio saugumo bei gynybos prioritetų klausimais kryptis.
Pirmiausia siekiame stiprinti savo gynybos pajėgumus ir teikti priimančiosios šalies paramą Lietuvoje dislokuotoms sąjungininkų pajėgoms, taip pat išlaikyti tvirtus transatlantinius ryšius. Šiuo atžvilgiu itin svarbus yra tvarus gynybos finansavimas. Iki 2030 m. turėsime skirti apie 5–6 proc. BVP, kad galėtume užtikrinti dviejų Lietuvai svarbių gynybos planavimo etapų įgyvendinimą: Vokietijos brigados dislokavimą 2027 m. ir nacionalinių divizijos dydžio pajėgumų užtikrinimą 2030 m.
Balandžio mėnesį Seimas priėmė įstatymą, kuriuo įsteigiamas karinis poligonas Kapčiamiestyje, strategiškai svarbiame Suvalkų koridoriuje, ir plečiamas karinis poligonas Tauragėje, netoli Rusijos Kaliningrado srities.
Sprendimas dėl tvaraus gynybos finansavimo apima ir ilgalaikį įsipareigojimą skirti ne mažiau kaip 0,25 proc. BVP Ukrainos gynybai ir saugumui.
Antra, ypatingas dėmesys bus skiriamas gynybos pramonės ir dvejopo naudojimo technologijų skatinimui. Sparčiai stiprinama NATO šalių pramonės bazė, tačiau ši sparta tebėra lemiamas veiksnys, ypač Europoje. Pramonės bazė vis dar yra fragmentuota, ji sutelkta keliose didelėse šalyse sąjungininkėse, neužtikrinamas reikiamas tiekimo greitis.
Siekiame didesnės geografinės pusiausvyros, patrauklios investicinės aplinkos ir mažųjų bei vidutinių įmonių įtraukimo į gamybos grandines, kad ekonominė nauda tektų visiems. Lietuvoje tai yra prioritetinė ekosistema, grindžiama tvirta valstybės parama ir į ateitį orientuotomis karinėmis technologijomis.
Trečia, mūsų atgrasymas susijęs ne tik su kariniais pajėgumais. Esminių ypatingos svarbos infrastruktūros sistemų: energetikos, vandens, transporto, skaitmeninės, finansų – apsauga apima ne tik fizinės apsaugos priemones, bet ir gebėjimą atlaikyti kibernetinius išpuolius bei atsigauti po jų.
Kalbant apie transporto jungtis, esamos infrastruktūros atnaujinimas ir naujų projektų, pavyzdžiui, greitųjų traukinių linijos „Rail Baltica“, įgyvendinimas būtų ne tik ekonomiškai svarbus, bet ir turėtų sudaryti sąlygas greitam ir sklandžiam karinių pajėgų bei įrangos judėjimui.
Karinis mobilumas vis dar yra didžiulis iššūkis, apimantis biurokratinių kliūčių įveikimą, pasienio procedūrų suderinimą ir supaprastinimą.
Nuo tada, kai Rusija pradėjo visapusišką karinę invaziją į Ukrainą, Europa iš tiesų pasikeitė. Dabar sunku patikėti, kad viskas galėtų grįžti į buvusią padėtį. Energetikos sektoriuje Lietuva, gerokai anksčiau nei daugelis kitų sąjungininkų, išmoko pamoką apie būtinybę atsisakyti Rusijos dujų ir naftos, kurti alternatyvius energijos tiekimo šaltinius ir išvengti situacijų, kai galima lengvai tapti šantažo auka.
Pastaruosius kelerius metus susiduriame su nuolatinėmis ir tikslingomis hibridinėmis grėsmėmis. Tačiau praktika rodo, kad mūsų atsakas vis dar yra iš dalies reaktyvus, o ne sistemingas.
Hibridiniai išpuoliai, įskaitant dezinformaciją, naudojami platesniais tikslais, siekiant paveikti šalies gyventojų nuomonę ir silpninti pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis, skaldyti visuomenę, daryti įtaką politiniams sprendimams ir mažinti paramą užsienio ir saugumo politikos kryptims.
Esminė reagavimo į šias grėsmes dalis yra civilinio pasipriešinimo strategijos įgyvendinimas, kai visuomenė ne pasyviai stebi hibridinius išpuolius, o tampa atsparumo dalimi – per švietimą, kritinį mąstymą ir aktyvų įsitraukimą. Būtina komunikuoti koordinuotai, kad vieningas valstybės balsas stiprintų piliečių supratimą, o ne didintų informacinį triukšmą.
Gerbiamieji Kolegos,
2027 m. pirmąjį pusmetį pirmininkaudama Europos Sąjungos Tarybai, Lietuva didelį dėmesį skirs saugumo, plėtros ir Europos vienybės stiprinimo klausimams, siekdama užtikrinti, kad ES išliktų patikima, atspari ir įtakinga pasaulinė veikėja, gebanti apginti savo interesus ir vertybes. Akivaizdu, kad Europa privalo prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą ir tapti kariniu požiūriu stipria bei lygiaverte partnere. Tuo pačiu Europos gynyba turi stiprinti NATO, o ne dubliuoti jos veiklą.
NATO išlieka pagrindiniu mūsų saugumo ramsčiu. Ypatingai svarbu išlaikyti JAV karinį buvimą Europoje, ypač NATO rytiniame flange.
Tai yra mūsų pagrindiniai lūkesčiai šių metų NATO aukščiausiojo lygio susitikimui Ankaroje. Lietuvos Seimas yra pasirengęs visokeriopai, kiek tai priklauso nuo mūsų, prisidėti prie jo sėkmės.
Ačiū.
About the Author
