Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pasveikino NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesijos Vilniuje dalyvius.
Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva didžiuojasi būdama NATO nare, skiria gynybai 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir stovi petys į petį su savo sąjungininkais, pasirengusi atremti bet kokius iššūkius. Sparčiai kintančioje strateginėje aplinkoje visa NATO turi būti pasirengusi veikti greitai, vieningai ir ryžtingai.
„Didžiuojuosi galėdamas pasakyti, kad NATO įsipareigojimas ginti kiekvieną sąjungininkų teritorijos centimetrą išlieka tvirtas kaip plienas. Mūsų priešininkams nederėtų mėginti mūsų ryžto“, – sakė Prezidentas.
Pasak šalies vadovo, NATO Parlamentinė Asamblėja, stiprindama demokratinę priežiūrą, plėtodama viešąsias diskusijas ir puoselėdama transatlantinius ryšius, reikšmingai prisideda prie Europos ir Šiaurės Amerikos saugumo.
„Du tikslai – stipresnė Europa ir tvirtas Amerikos įsipareigojimas – vienas kitam neprieštarauja. Priešingai, jie drauge stiprina sąjungininkų saugumą. Stipresnė Europa bus pajėgesnė ir patikimesnė Jungtinių Valstijų sąjungininkė. O tvirtas transatlantinis ryšys užtikrins ilgalaikę taiką ir stabilumą visoje euroatlantinėje erdvėje“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas pabrėžė, kad Europos saugumo ateitis šiandien sprendžiama Ukrainoje. Agresijos karą vykdanti Rusija turi būti sustabdyta ir pažabota, o ne pamaloninta pirmalaikiu santykių atnaujinimu.
„Jei nesugebėsime nustatyti aiškių sąlygų ir užtikrinti patikimo atgrasymo, tai tik padrąsins agresorių, o ne sušvelnins jo elgesį. Sąjungininkams vienintelis kelias į priekį – tai karinės galios, atgrasymo, atsparumo ir nuolatinės paramos Ukrainai derinys. Turime didinti spaudimą Rusijai tol, kol Kremlius supras, kad agresija niekada nelaimės“, – sakė Prezidentas, pabrėžęs politinės valios svarbą.
„Istorija mus vertins ne pagal pareiškimus, o pagal veiksmus. Ukraina jau suteikė mums brangaus laiko, kurio negalime iššvaistyti. Europa turi tapti stipresnė ir veikti greičiau“, – sakė šalies vadovas, išskyręs poreikį greičiau plėtoti gynybos pramonę ir plėsti pajėgumus.
Pasak Prezidento, Ukraina kiekvieną dieną savo pavyzdžiu rodo, kaip sparčiai keičiasi šiuolaikinis karas. Šios pamokos turi būti pritaikomos viešuosiuose pirkimuose, pramoninėje gamyboje, oro ir priešraketinės gynybos planuose.
Šalies vadovo teigimu, neseniai įvykę NATO oro erdvės pažeidimai parodė, kad būtina didinti investicijas į oro gynybos pajėgumus. Turi būti stiprinamas NATO buvimas oro erdvėje Baltijos regione ir visame rytiniame flange, o NATO sustiprinto budrumo operacijos, tokios kaip „Baltijos sargybinis“ ir „Rytų sargybinis“, tęsiamos tiek, kiek reikės, joms skiriant pakankamai išteklių. Naujasis NATO Integruotos oro ir priešraketinės gynybos planas turėtų tapti vienu svarbiausių Ankaros viršūnių susitikimo rezultatų.
„Mums reikia pozityvios ir ambicingos žinios. Žinios apie sąjungininkų vienybę. Žinios apie tvirtą Amerikos įsipareigojimą Europos saugumui. Žinios apie stipresnę Europą, prisiimančią didesnę atsakomybę stipresniame Aljanse“, – sakė šalies vadovas, pakvietęs nepamiršti, kad nei Europa, nei Šiaurės Amerika negali užtikrinti saugumo, veikdamos atskirai.
Prezidentas taip pat pabrėžė, kad NATO vaidmuo niekada nebuvo apribotas geografiniu požiūriu. Dabartinis konfliktas su Iranu rodo, kaip nestabilumas už Europos ribų gali kelti grėsmę pasaulinei prekybai ir sąjungininkų interesams. Todėl Lietuva remia pastangas užtikrinti laivybos laisvę ir jūrų saugumą, įskaitant Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos vadovaujamas iniciatyvas.
About the Author
