Vilniuje vykstančio VI Pasaulinio Apaštalinio Gailestingumo kongreso penktoji diena skirta Veiksmo temai. Kongreso dalyviai buvo kviečiami ne tik apmąstyti gailestingumo sampratą, bet ir ieškoti, kaip konkrečiai ją įgyvendinti asmeniniame gyvenime, Bažnyčioje, visuomenėje, teisingumo sistemoje, socialinėje tarnystėje ir ginant žmogaus teises.
Šios dienos pranešimus skaitė arkivysk. Rino Fisichella, Tetiana Stawnychy, Davidas ir Catherine Mackie, kun. Jamesas Mallonas bei Kevinas Hylandas. Nors jų patirtis ir veiklos sritys labai skirtingos, visus pranešimus siejo viena mintis – gailestingumas nėra vien jausmas ar idėja. Jis tampa tikras tik tada, kai virsta konkrečiais veiksmais žmogaus labui.
Gailestingumas – Dievo visagalybės vardas
Arkivysk. Rino Fisichella, vienas ryškiausių šiuolaikinės Bažnyčios teologų ir Evangelizacijos dikasterijos proprefektas, kvietė iš naujo atrasti gailestingumą kaip krikščioniškojo tikėjimo šerdį. Pasak arkivyskupo, gailestingumas nėra vien jausmas ar teologinė sąvoka – tai Dievo veikimo būdas, „tikrasis Jo visagalybės vardas“. Cituodamas šv. Joną Paulių II arkivyskupas priminė: „Viešpats išvaduoja mus iš kančios, įžiebdamas viltį. […] Jis atskleidžia tikrąjį savo visagalybės vardą – gailestingumą. Gailestingumas yra tai, kas gelbsti pasaulį.“ Pranešėjas pabrėžė, kad Bažnyčia šiandien kviečiama būti „Tėvo gailestingumo ženklu ir įrankiu“, o liturgija yra vieta, kur šis slėpinys nuolat išgyvenamas ir skelbiamas.
Antroje pranešimo dalyje arkivyskupas kalbėjo apie gailestingumo įgyvendinimą kasdieniame gyvenime. Jis ragino neapsiriboti tradiciniu gailestingumo darbų supratimu, bet ieškoti naujų būdų atsiliepti į šiandienos žmogaus poreikius. Cituodamas popiežių Pranciškų arkivyskupas priminė: „Kur yra krikščionių, ten kiekvienas turi rasti gailestingumo oazę.“ Pasak kalbėtojo, gailestingumas nėra dalijimasis tuo, kas lieka nuo pertekliaus. Tai gebėjimas dalytis tuo, kas esame, ir prisiimti kito silpnumą.
Ukrainos liudijimas: solidarumas padeda išlikti žmonėmis
Tetiana Stawnychy, Ukrainos „Caritas“ prezidentė, dalijosi vilties žinia iš karo alinamos Ukrainos. Ji pasakojo, kad dar prieš 2022 m. plataus masto invaziją Ukrainos Graikų apeigų katalikų Bažnyčios vadovas Sviatoslavas Ševčukas jai priminė esminę tiesą: žmogus yra sukurtas pagal Dievo paveikslą, o tai reiškia, kad jo pašaukimas yra bendrystė ir santykis. Prasidėjus karui ši žinia tapo ypač svarbi. Pasak pranešėjos, „Caritas“ tarnystėje didžiausią reikšmę turi ne vien materialinė pagalba, bet ir susitikimas su žmogumi, galimybė būti išklausytam ir priimtam. „Pirmasis momentas, kai žmogus gali pasidalyti savo istorija su tuo, kuris iš tiesų klausosi, dažnai tampa pirmuoju gilaus gijimo momentu“, – kalbėjo pranešėja.
Kalbėdama apie Ukrainos atsparumą, pranešėja dėkojo visiems, kurie nuo karo pradžios palaikė Ukrainą malda, pagalba ir solidarumu. Ypač jautriai nuskambėjo Oksanos istorija – moters, du kartus tapusios perkeltuoju asmeniu.
Oksana prisipažino: „Kiekvieną kartą, kai ištiesdavau ranką ir man būdavo suteikta galimybė padėti kitam žmogui, atrodydavo, tarsi dar vienas mano širdies gabalėlis būtų susiuvamas.“ Tetiana Stawnychy pabrėžė, kad karas yra ne tik politinė ar karinė, bet ir dvasinė krizė, todėl svarbiausia neprarasti žmogaus ir gebėjimo kurti bendrystę. „Solidarumas padeda mums išlikti žmonėmis. Žmogiškumas mums tapo tarsi gelbėjimosi plaustas audringoje jūroje“, – sakė pranešėja.
Gailestingumas teisingumo sistemoje
Davidas ir Catherine Mackie, ilgamečiai Škotijos teisėjai, bendrame pranešime kalbėjo apie gailestingumo vietą baudžiamojoje justicijoje ir žmogaus orumo išsaugojimą teisingumo sistemoje. Davidas Mackie pasakojo, kad dauguma nusikaltusių žmonių nėra iš prigimties blogi – jų gyvenimą dažnai ženklina smurtas, skurdas, priklausomybės, šeimos problemos ir kitos nepalankios vaikystės patirtys. „Man buvo nepriimtina mintis, kad daugeliu atvejų žmogui, kuriam skiriu bausmę, iš tikrųjų reikia pagalbos ir palaikymo, o ne kalėjimo“, – sakė jis. Teisėjas pabrėžė bendruomeninių bausmių ir pagalbos svarbą siekiant padėti žmogui keisti gyvenimą.
Šią mintį Catherine Mackie iliustravo konkrečiomis žmonių istorijomis. Ji pasakojo apie Alvą – jauną moterį, kurios gyvenimą sugriovė netektis, smurtiniai santykiai ir priklausomybės. Vietoje kalėjimo buvo pasirinkta intensyvi bendruomeninė programa ir nuolatinis palydėjimas. Viename paskutinių susitikimų Alva prisipažino: „Vieninteliai žmonės, kurie manęs iš tikrųjų klausėsi, buvo policijos pareigūnas, mano socialinė darbuotoja ir teismas.“ Apibendrindami savo patirtį Mackie sutuoktiniai pabrėžė, kad tikrasis teisingumas turi padėti žmogui atkurti gyvenimą ir grįžti į bendruomenę, o gailestingumas teisingumo sistemoje nėra silpnumo ženklas, bet tikėjimas žmogaus galimybe keistis.
Parapija, kuri atspindi Tėvo širdį
Kun. Jamesas Mallonas, parapijų atsinaujinimo judėjimo „Divine Renovation“ įkūrėjas, kalbėjo apie tai, kad Bažnyčios atsinaujinimas prasideda ne nuo programų ar strategijų, bet nuo gailestingos Tėvo Širdies atspindėjimo. Pasak kunigo, parapijų kultūrą formuoja tai, ką jos švenčia, todėl bendruomenės turėtų džiaugtis žmonių atsivertimu ir grįžimu prie Dievo. „Svarbiausias dalykas nėra programa. Svarbiausias dalykas yra kultūra“, – pabrėžė kunigas, ragindamas dažniau liudyti, kaip Dievas keičia žmonių gyvenimą.
Remdamasis palyginimu apie gailestingąjį tėvą kun. Mallonas išvardijo dešimt Tėvo savybių: Tėvas žvelgia į išorę, yra budrus, giliai užjaučia, bėga pas sūnų, nepriekaištauja, nesusitelkia į atgailos tobulumą, veikia nedelsdamas, švenčia sugrįžimą, myli ir jaunesnįjį, ir vyresnįjį sūnų, ir primygtinai kviečia į šventę. Cituodamas parapijietės Jen liudijimą, jis priminė svarbiausią žinią: „Žinau, kad Dievas mane myli. Nors būtent tuo patikėti buvo sunkiausia.“ Anot pranešėjo, kaip tik tokia gailestinga ir priimanti Tėvo širdis turi tapti kiekvienos parapijos veidu.
Kova su prekyba žmonėmis – kova už žmogaus orumą
Kevinas Hylandas, vienas žymiausių pasaulio kovos su prekyba žmonėmis ir šiuolaikine vergove lyderių, kongreso dalyvius sukrėtė faktais apie šiuolaikinio išnaudojimo mastą. Pasak kalbėtojo, šiandien pasaulyje apie 50 milijonų žmonių gyvena šiuolaikinės vergovės sąlygomis, o nusikalstami tinklai iš to kasmet uždirba apie 286 mlrd. JAV dolerių. Tačiau nustatoma mažiau nei 0,5 proc. aukų, o tik 0,02 proc. atvejų pasiekia baudžiamąjį teisingumą.
Pranešėjas pabrėžė, kad prekyba žmonėmis slypi ne tik prostitucijoje ar priverstiniame darbe – ji persmelkia ir kasdienį gyvenimą: nuo pavojingose kasyklose išgaunamų žaliavų telefonams, automobiliams ir baterijoms iki išnaudojimo sporte, migrantų darbo rinkoje ar seksualinės vergovės. „Abejingumas turi užleisti vietą atjautai, teisingumui ir įsipareigojimui ginti kiekvieno žmogaus orumą“, – sakė jis.
Kalbos pabaigoje Hylandas priminė konkrečius žmones, dėl kurių verta tęsti šią kovą: mergaitę, laikytą po laiptais Londono priemiestyje ir pardavinėtą vyrams po keliolika kartų per dieną, penkiolikmetę eritrietę, išnaudotą Libijoje ir Europoje, ir lietuvę merginą, pardavinėtą centrinio Londono gatvėse. Pasak kalbėtojo, visos šios istorijos liudija tą pačią tiesą: „Abejingumas ne tik padarė juos pažeidžiamus, jis sukūrė jų pažeidžiamumą.“ Cituodamas popiežių Pranciškų, prekybą žmonėmis jis pavadino „atvira žaizda Kristaus Kūne“ ir ragino bendromis pastangomis gydyti šią žaizdą jau dabar.
Penktoji kongreso diena dar kartą priminė, kad gailestingumas nėra vien teorinė sąvoka ar pamaldi idėja. Jis tampa gyvas tada, kai virsta konkrečiu veiksmu – pagalba karo aukai, teisingumu nusikaltusiam žmogui, atvira parapijos bendruomene ar drąsia kova už išnaudojamųjų laisvę ir orumą. Būtent toks gailestingumas keičia žmonių gyvenimą ir, kaip priminė arkivysk. Rino Fisichella, „gelbsti pasaulį“.
Pasaulinis Apaštalinis Gailestingumo kongresas – kas trejus metus vis kitoje šalyje vykstantis tarptautinis Katalikų Bažnyčios renginys, skirtas Dievo gailestingumo žiniai skelbti ir liudyti. Šiemet kongresas pirmą kartą vyksta Lietuvoje – birželio 7–12 dienomis Vilniuje. Į renginį susirinko dalyviai iš daugiau kaip 50 šalių.
About the Author
