2026-ieji į Lietuvos darbo rinką atnešė aiškią žinią: užsienietis nebėra „pririštas“ prie vieno darbdavio taip griežtai, kaip iki šiol, tačiau darbdaviams kartelė keliama aukščiau. Įsigalioję Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai vieniems suteikia daugiau saugumo ir pasirinkimo, kitiems – daugiau pareigų, kontrolės ir rizikų.
„Darbas baigėsi“ nebeturi automatiškai reikšti „kraukis lagaminą“
Kaip teigia advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė Kseniya Veličkienė, iki šiol migracijos realybė dažnai atrodė taip: baigiasi darbo santykiai – prasideda migracinis stresas. Net jei darbuotojas niekuo nekaltas, jis galėjo atsidurti situacijoje, kai reikia skubiai spręsti ne tik karjeros, bet ir leidimo gyventi klausimą. Naujas požiūris logiškesnis: teisė gyventi šalyje neturėtų būti neproporcingai „pririšta“ prie vieno konkretaus darbdavio. Todėl atsirado daugiau galimybių užsieniečiui keisti darbdavį ir tam tikrais atvejais išsaugoti teisėtą statusą pasibaigus darbo santykiams.
„Praktiškai tai reiškia ir aiškesnę „pagalvę“ laikotarpiui, kol ieškoma nauja darbo vieta: priklausomai nuo leidimo trukmės, užsieniečiui suteikiamas 3–6 mėn. terminas susirasti kitą darbdavį, laikantis nustatytos pranešimų ir kreipimosi tvarkos“, – teigia K. Veličkienė.
Daugiau svorio patirčiai, daugiau taisyklių studentams
Dar viena praktinė naujiena – didesnis dėmesys realiai profesinei patirčiai. Iki šiol darbdaviai dažnai „atsitrenkdavo“ į dokumentų sieną: žmogus moka dirbti, turi patirties, bet kvalifikaciją įrodyti popieriais sudėtinga arba pripažinimas užtrunka. Dabar atsiranda daugiau lankstumo: galima rinktis vieną iš trijų kelių – kvalifikacija, patirtis arba įsipareigojimas mokėti ne mažesnį nei paskelbtas metinis vidutinis BDU.
Anot „Glimstedt“ teisininkės, tai ypač aktualu sektoriams, kuriuose kompetencijos dažniausiai ateina iš praktikos, o ne iš auditorijos: IT, logistika, transportas, gamyba, statybos.
Atsiranda papildomų „namų darbų“ ir įdarbinant užsieniečius studentus. Taisyklės taip pat aiškesnės: studijuojant 1–2 kurse paprastai galima dirbti iki 20 val. per savaitę, su išimtimis vasaros atostogų ir praktikos laikotarpiams. Darbdaviams čia svarbiausia – neapsiriboti vien leidimo patikrinimu, o įsivertinti, ar konkrečiu atveju nėra papildomų apribojimų.
Darbdaviams – griežtesnis režimas, o turintiems mėlynąją kortelę – daugiau lankstumo
Nors dalis reformos orientuota į darbuotojų teisių stiprinimą, darbdavių atžvilgiu pasirinktas griežtesnis modelis, pastebi K. Veličkienė. „Esminė žinia paprasta: jei per pastaruosius metus darbdavys buvo baustas už nelegalų ar nedeklaruotą darbą, o kai kuriais atvejais – pakartotinai už pareigų informuoti institucijas nevykdymą, leidimų išdavimo / keitimo procesai užsieniečiams gali būti stabdomi metams.“ Tai reiškia, aiškina teisininkė, kad migracijos „kaina“ dabar dar labiau persikelia į atitiktį: dokumentai, pranešimai, deklaravimas, terminai – nebe formalumas.
Aukštos kvalifikacijos darbuotojams, turintiems ES mėlynąją kortelę, atsiranda daugiau lankstumo: išdirbus ne mažiau kaip 12 mėn., darbdavį galima keisti be atskiro Migracijos departamento leidimo. Taip pat numatytos situacijos (liga, negalia, vaiko priežiūros atostogos), kai laikinai galima neatitikti kortelės sąlygų, jei darbo santykiai nenutraukti.
Nuo lapkričio – kita prašymų pateikimo logika
Dar vienas pokytis, kurį svarbu „įsirašyti į kalendorių“ – nuo lapkričio keičiasi prašymų dėl leidimų laikinai gyventi teikimo tvarka. Kai kuriais atvejais prašymų nebegalima bus pateikti tiesiogiai Migracijos departamentui, o reikės kreiptis per „VFS Global“.
Kseniya Veličkienė darbdaviams, kurie samdo užsieniečius, pataria peržiūrėti 3 dalykus: vidines procedūras ir atsakomybes už pranešimus bei deklaravimą, dokumentų / terminų kontrolę (ypač nutraukiant darbo santykius), studentų ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų įdarbinimo scenarijus, nes taisyklės tapo detalios. Na, o užsieniečiams svarbiausia žinoti, kad darbdavio keitimas tapo realesnis, tačiau terminai ir pranešimų pareigos išliko griežti.
About the Author
