Nuo Jėzuitų Teatro Vilniuje Iki Studijų Karo Sąlygomis Ukrainoje: Pagrindiniai AITU-IUTA Kongreso Pranešėjai

Kas sieja XVI amžiaus jėzuitų teatrą, šiandienos studentų tapatybės paieškas ir teatro studijas karo niokojamoje Ukrainoje? Iš pirmo žvilgsnio – labai nedaug. Tačiau būtent šios temos atskleidžia, kaip per skirtingus laikotarpius keitėsi universiteto teatro vaidmuo ir kodėl jis išlieka svarbus šiandien.

Liepos 8–13 d. Vilniaus universitete vyksiančiame XIII-ajame pasauliniame Tarptautinės universitetų teatrų asociacijos (AITU-IUTA) kongrese pagrindiniai pranešėjai kvies pažvelgti į universiteto teatrą iš skirtingų perspektyvų – nuo jo istorinių ištakų Europoje iki šiuolaikinių iššūkių, su kuriais susiduria jauni žmonės ir teatro bendruomenės visame pasaulyje.

Teatras, nuo kurio prasidėjo Lietuvos teatro istorija

Kongreso atidarymo pranešimą skaitys Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas dr. Liudas Jovaiša – vienas žymiausių Lietuvos Bažnyčios istorijos ir jėzuitų kultūros tyrėjų. Daugiau nei du dešimtmečius Vilniaus universitete dirbantis istorikas tyrinėja ankstyvųjų naujųjų laikų kultūrą, švietimą ir religiją Lietuvoje. 2025 metais jis buvo išrinktas geriausiu Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju.

Pranešime „Jėzuitų teatras nuo Mesinos iki Vilniaus: mokyti, džiuginti, jaudinti“ mokslininkas pakvies pažvelgti į universiteto teatro ištakas Europoje. Nuo pirmųjų spektaklių Sicilijos Mesinos jėzuitų kolegijoje iki Vilniaus – miesto, kuriame 1570 metais buvo parodytas pirmasis žinomas spektaklis Lietuvos istorijoje.

Anot tyrėjo, jėzuitų teatras buvo ne tik ugdymo priemonė. Jis tapo vienu svarbiausių kultūrinės komunikacijos įrankių, formavusių visuomenės vertybes, lavinusių retoriką ir telkusių miesto bendruomenę. Ši tradicija vėliau darė įtaką visos Europos teatrui ir kai kuriems garsiausiems Vakarų dramaturgams.

Universitetas – vieta ieškoti savęs

Visai kitokį žvilgsnį pasiūlys sociologė dr. Milda Pivoriūtė. Vilniaus universiteto dėstytoja ir tyrėja jau daugelį metų nagrinėja jaunų žmonių tapatybės formavimosi, gyvenimo pasirinkimų ir vadinamosios ketvirčio amžiaus krizės temas. Savo moksliniuose darbuose ji analizuoja, kaip šiuolaikiniai jaunuoliai ieško profesinio kelio, savarankiškumo ir gyvenimo prasmės sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.

Pranešime „Universitetas (ir jo teatras) kaip jauno žmogaus savęs repeticijų erdvė“ M. Pivoriūtė kalbės apie tai, kad universitetas šiandien tampa ne tik studijų, bet ir savęs pažinimo vieta. Jauni žmonės čia ieško atsakymų į klausimus, kas jie yra, kokį gyvenimą nori kurti ir kokia kryptimi judėti toliau.

Pasak tyrėjos, kūrybinės veiklos, o ypač universiteto teatras, gali tapti saugia erdve eksperimentuoti, klysti, išbandyti skirtingus vaidmenis ir atrasti savo tapatybę. Todėl universiteto teatras šiandien atlieka kur kas daugiau nei meninę funkciją – jis prisideda prie jauno žmogaus socialinės ir emocinės brandos.

Teatro studijos karo sąlygomis

Vienas labiausiai laukiamų kongreso pranešimų bus skirtas Ukrainai.

Kijevo nacionalinio Ivano Karpenko-Kario teatro, kino ir televizijos universiteto profesorius, režisierius ir teatro pedagogas Mykhailo Urytskyi pristatys, kaip pasikeitė teatro studijos Ukrainoje po 2022 metais prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos.

Pranešime „Teatro edukacija Ukrainoje visuotinio karo sąlygomis: nauji iššūkiai ir naujos galimybės“ jis kalbės apie laikotarpį, kai studentai ir dėstytojai buvo priversti palikti savo namus, persikelti į kitus miestus ar išvykti į užsienį. Daugelis Europos universitetų priėmė Ukrainos studentus tęsti studijas, o teatro mokyklos ieškojo būdų, kaip ugdymo procesą tęsti nuolatinių oro pavojaus signalų, elektros tiekimo sutrikimų ir saugumo grėsmių sąlygomis.

Pranešimas atskleis ne tik iššūkius, bet ir naujas galimybes. Karas paskatino tarptautinį bendradarbiavimą ir naujų mokymo formų atsiradimą. Kongreso dalyviai taip pat išvys nuotraukas ir vaizdo medžiagą, dokumentuojančią universiteto gyvenimą bei teatro studijas karo metu.

Šie trys pranešimai atspindi skirtingus universiteto teatro veidus – jo istorines šaknis, reikšmę šiandienos jaunam žmogui ir gebėjimą išlikti net sudėtingiausiomis aplinkybėmis. Būtent todėl jie taps vienais svarbiausių XIII-ojo pasaulinio AITU-IUTA kongreso akcentų Vilniuje.

______________________

Pagrindinių kongreso pranešėjų paskaitos vyks Vilniaus universiteto Mažojoje auloje (Universiteto g. 3) ir prasidės 9.30 val.

Liepos 9 d. – doc. dr. Liudas Jovaiša„Jesuit Theatre from Messina to Vilnius: docere, delectare, movere“Pranešimas bus skaitomas anglų kalba.
Liepos 10 d. – dr. Milda Pivoriūtė„Universitetas (ir jo teatras) kaip jauno žmogaus savęs repeticijų erdvė“Pranešimas bus skaitomas lietuvių kalba su vertimu į anglų kalbą.
Liepos 11 d. – prof. Mykhailo Urytskyi„Theatre Education in Ukraine amid a Full-Scale War: New Circumstances, New Challenges, New Opportunities“Pranešimas bus skaitomas anglų kalba.