Antrąją Pasaulinio Apaštalinio Gailestingumo kongreso dieną, skirtą temai „Žodis“, Vilniuje susirinkę dalyviai klausėsi penkių pranešėjų iš skirtingų pasaulio kraštų. Nors jų patirtys ir liudijimai buvo labai įvairūs – nuo asmeninio atsivertimo istorijų iki evangelizacijos Afrikoje ar Artimuosiuose Rytuose – visus vienijo ta pati žinia: Dievo gailestingumas yra gyvas, veikiantis ir šiandien keičiantis žmonių gyvenimus.
Prieš prasidedant pranešimams, „labas rytas“ ištarė buvęs Vatikano žandarmerijos vadovas Domenico Giani. Jis pabrėžė, kad gailestingumas yra universali kalba, kuri geriausiai skelbiama ne žodžiais, o konkrečiais darbais, tarnyste ir pagalba žmogui.
Pirmasis kalbėjo Alfa kurso kūrėjas Nicky Gumbelas. Jo tema – Jėzaus viziją pasauliui. Remdamasis Evangelija pagal Matą kalbėtojas priminė, kad Jėzus matė žmones nuvargusius ir išsekusius, lyg avis be piemens (plg. Mt 9, 36), o šiandien tai yra vienišumo ir prasmės stokos apsuptyje gyvenantys žmonės. Pasak pranešėjo, Evangelijos šerdis yra Dievo meilė ir gailestingumas kiekvienam žmogui. „Didžiausia neteisybė pasaulyje būtų nugyventi visą gyvenimą taip ir neišgirdus apie Jėzų“, – sakė N. Gumbelas, ragindamas tikinčiuosius drąsiai dalytis Gerąja Naujiena ir padėti žmonėms atrasti gyvą santykį su Kristumi.
Vienas pagrindinių Dievo Gailestingumo žinios apaštalų Australijoje ir Okeanijoje Johnas Canavanas pasidalijo itin jautriu asmeniniu liudijimu. Užaugęs katalikiškoje šeimoje, būdamas jaunas patyrė skaudžią netektį – jo sesuo mirė jo akivaizdoje kelionės po Europą metu. Šis įvykis tapo lūžio tašku: nusivylęs ir kupinas pykčio jis nusigręžė nuo Dievo ir ateinančius dešimt metų vadino savo „beprotybės metais“. Nors materialiai jam nieko netrūko, viduje jautėsi dvasiškai bankrutavęs. Tik po daugelio metų Dievo Gailestingumo kongrese Dubline patirta išpažintis tapo sugrįžimo į tikėjimą pradžia. „Išliejau visą savo skausmą, pyktį ir nuodėmes. Tą dieną mano siela per Atgailos ir Sutaikinimo sakramentą iš tamsos perėjo į šviesą“, – prisiminė kalbėtojas.
Tačiau Dievo gailestingumo pamokos nesibaigė jo asmeniniu atsivertimu. Viena skaudžiausių Canavanų šeimos tragedijų buvo dukters Kathleen Canavan žūtis 2019 metais lėktuvo katastrofoje. Jai buvo vos 23-eji. Pranešėjas visus ragino, nepaisant skaudžių netekčių, nepasiduoti nevilčiai: „Kas nuoširdžiai taria: „Jėzau, pasitikiu Tavimi“, tas ras paguodą ir ramybę“, – kalbėjo Gailestingumo žinios apaštalas, skatindamas visus drąsiai kartoti šią maldą, tapusią jo gyvenimo atrama.
Gailestingumas Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose
Trečiasis pranešėjas, Nigerijos Minos vyskupas ir Pasaulinio Apaštalinio Gailestingumo kongreso koordinatorius Afrikai bei Madagaskarui Martinas Igwe Uzoukwu, į sceną žengė lydimas Dievo Gailestingumo apaštalų iš Afrikos. Savo pranešimą vyskupas pradėjo gyva, charizmine malda. Vėliau pristatė, kaip plinta pamaldumas Dievo Gailestingumui Afrikos žemyne. „Dievo Gailestingumo pamaldumas iš tiesų giliai įsišaknijo Afrikos žemyne“, – sakė vyskupas pasakodamas apie sparčiai augančias maldos grupes, šeimų apaštalavimą, kunigų ir vienuolių tarnystę bei gailestingumo darbus. Pasak pranešėjo, ši žinia šiandien teikia stiprybę ir viltį žmonėms, gyvenantiems konfliktų ir socialinių iššūkių apsuptyje. „Galbūt šiandien patiriame kančių ir iššūkių, tačiau Dievo Gailestingumo žinia ir šis pamaldumas yra tvirtas vilties, tikėjimo, stiprybės ir atramos ramstis mūsų žmonėms ir bendruomenėms“, – pabrėžė kalbėtojas.
Ketvirtoji pranešėja, Dievo Gailestingumo apaštalė iš Libano Roseline (Rosy) Chaanine pristatė Dievo Gailestingumo žinios sklaidą Libane ir Artimuosiuose Rytuose. Ji priminė, kad Dievo Gailestingumo žinia, perduota šventajai Faustinai, kalba apie paprastą, tačiau esminę tiesą – Dievas myli kiekvieną žmogų, o Jo gailestingumas yra didesnis už bet kokią nuodėmę. Pranešėja pasakojo apie šv. Faustinos „Dienoraščio“ vertimą į arabų kalbą, Dievo Gailestingumo grupių veiklą ir tarptautinius kongresus, vienijančius šio pamaldumo apaštalus. Kalbėdama apie karo, ekonominių krizių ir persekiojimų alinamus Artimuosius Rytus ji pabrėžė, kad būtent kančios akivaizdoje ypač svarbus pasitikėjimas Dievu.
„Tai yra pagrindinė Dievo Gailestingumo žinios mintis – pasitikėjimas. Turime pasitikėti Dievo gailestingumu net tada, kai aplinkui tvyro tamsa“, – sakė kalbėtoja. Pranešimą viešnia baigė pakviesdama visus melstis Dievo Gailestingumo vainikėlį arabų kalba už Libaną, Artimuosius Rytus ir visą pasaulį.
Mattas Fraddas: pasitikėjimas Dievo gailestingumu veda į laisvę
Paskutinysis pirmosios kongreso dalies pranešėjas, rašytojas, tinklalaidės vedėjas Mattas Fraddas kalbėjo apie Dievo gailestingumo ir atsivertimo ryšį. Savo pranešimą pradėjo palyginimu apie ugniagesį, gelbstintį žmones iš degančio namo. Pasak kalbėtojo, žmogus negali iki galo suprasti Dievo gailestingumo, jei pirmiausia nesuvokia savo nuodėmės ir poreikio būti išgelbėtam. „Geroji naujiena be blogosios dažnai netampa jokia naujiena“, – sakė M. Fraddas.
Jis ragino nebijoti pripažinti savo silpnumo, įvardyti nuodėmę ir dažnai naudotis Sutaikinimo sakramentu. Ypač stipriai nuskambėjo ši mintis: „Dievas žino mūsų nuodėmes, o vadina mus vardu. Velnias žino mūsų vardą, o vadina mus pagal mūsų nuodėmes.“ Pasak pranešėjo, tikrasis kelias į laisvę prasideda nuo tiesos apie save ir pasitikėjimo Dievo gailestingumu.
Skirtingų žemynų ir kultūrų atstovų liudijimai susiliejo į vieną bendrą žinią – Dievo gailestingumas nėra tik pamaldumo forma ar teologinė sąvoka. Tai gyva Dievo meilė, gydanti žmogaus žaizdas, atnaujinanti bendruomenes ir įkvepianti Bažnyčią drąsiai nešti Evangeliją pasauliui. Neatsitiktinai visų pranešimų leitmotyvu tapo šventosios Faustinos užrašyti ir šiandien visame pasaulyje skambantys žodžiai: „Jėzau, pasitikiu Tavimi.“
Pasaulinis Apaštalinis Gailestingumo kongresas Vilniuje vyksta birželio 7–12 d. Organizatoriai kviečia vilniečius ir miesto svečius į popietines kongreso veiklas, kurios prasideda nuo 15 val. įvairiose miesto erdvėse.
Šiandien vilniečiai kviečiami į nemokamus koncertus. Koncertų programą rasite čia.
Daugiau informacijos: https://wacomvilnius.org/
