Nepaisant sudėtingos geopolitinės situacijos, Lietuvos pramonės sektorius į nuosmukio fazę nėra įžengęs, rodo „Citadele“ banko duomenys. Gegužę šalies pramonės produkcijos metinis augimas, banko prognozėmis, siekė apie 4,9 proc., gamybai augant sparčiausiai nuo praėjusių metų birželio.
Kaupia atsargas
Kaip teigia „Citadele“ banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės vadovas Baltijos šalims Vaidas Žagūnis, pagrindinė priežastis, kodėl Lietuvos pramonė kol kas išvengia neigiamo karinio konflikto Irane poveikio, yra vadinamoji avansinė gamyba.
„Dalis Europos gamintojų, baimindamiesi tolesnio žaliavų brangimo ar tiekimo sutrikimų, didina gamybos apimtis ir kaupia produkcijos atsargas. Lietuvos įmonės tiekia komponentus ir tarpinius produktus Vokietijos bei kitų Vakarų Europos šalių gamintojams, todėl augant užsakymams euro zonoje didėja ir vietos gamintojų apkrovimas“, – teigia V. Žagūnis.
Anot jo, pozityvios tendencijos, tikėtina, tęsis ir artimiausiais mėnesiais. „Citadele“ prognozuoja, kad birželį metinis pramonės gamybos augimas gali pasiekti 6,2 proc., o liepą net viršyti 8 proc. ribą.
„Mūsų prognozavimo modeliai rodo, kad nepaisant užsitęsusio konflikto Irane, artimiausiu metu Lietuvos pramonės rodikliuose dar nematysime krizės požymių. Priešingai – gamybos apimčių augimo tempas artimiausiu metu netgi paspartės“, – sako valdybos narys.
Paklausa ilgainiui turėtų išsikvėpti
Vis dėlto, jo teigimu, avansinės gamybos efektas nėra ilgalaikis – sandėlių talpa ribota, o papildoma gamyba reikalauja didesnių finansinių ir logistinių išteklių. Pasiekus tam tikrą atsargų lygį, įmonės gali būti priverstos mažinti užsakymus ir lėtinti gamybos tempus.
Pasak V. Žagūnio, papildomą riziką kelia ir prastėjantys vartotojų lūkesčiai daugelyje euro zonos valstybių.
„Ženkliai nukritęs euro zonos vartotojų optimizmas siunčia signalą, kad išaugęs nerimas dėl ekonomikos, finansų, darbo rinkos perspektyvų ir infliacijos šuolio gali skatinti dalį euro zonos vartotojų mažinti vartojimą, o tai kels riziką tiek Vokietijos, tiek ir Lietuvos pramonei“, – prognozuoja V. Žagūnis.
Mažėja darbuotojų
Pokyčiai pramonės įmonėse jau stebimi ir užimtumo statistikoje. Remiantis naujausiais duomenimis, pramonės sektoriuje darbuotojų skaičius 2025 m. paskutinį ketvirtį mažėjo sparčiausiu tempu nuo 2010 m. pabaigos – fiksuotas 3,1 proc. kritimas.
„Šią tendenciją lemia išaugę darbo kaštai bei mažėjantis konkurencingumas. Papildomą spaudimą taip pat sukelia išoriniai veiksniai, įskaitant prekybos apribojimus bei tarifus“, – teigia V. Žagūnis.
Jo teigimu, nors artimiausiu laikotarpiu Lietuvos pramonės perspektyvos išlieka palankios, ilgalaikė situacija priklausys nuo geopolitinių procesų ir paklausos Europoje. Avansinės gamybos ciklo pabaiga ir silpnėjantis vartotojų optimizmas išlieka svarbiausiais veiksniais, kuriuos rinkos dalyviai turėtų stebėti artimiausiais mėnesiais.
About the Author
