Daugelis dar prisimena praėjusios žiemos sąskaitas už būsto šildymą ir elektrą. Tad verta ir toliau ieškoti būdų, kaip namuose gyventi tvariau ir sumažinti išlaidas. Vienas iš jų – mažesnis energijos suvartojimas, ilgainiui lemiantis ir mažesnes sąskaitas. Tačiau norint taupiau vartoti energiją nepakanka tik išjungti elektrinius prietaisus. Taip pat svarbu ir sumaniau pritaikyti namus kasdieniams įpročiams, nes tai leidžia išvengti nereikalingo energijos švaistymo neatsisakant patogumo.
„Nors vasarą ir nesinori galvoti apie energinį efektyvumą, dažnai tai yra pats tinkamiausias metas namuose įdiegti naujus įpročius, kurių teikiamą naudą jausime ir tuomet, kai vėl sugrįš tamsesnės ir šaltesnės dienos“, – sako Morta Bučinskienė, IKEA Interjero dizaino departamento vadovė.
Tegu namai prisitaiko prie šeimos rutinos
Daugelyje namų dalis energijos iššvaistoma paprasčiausiai dėl to, kad kasdienis gyvenimas yra nenuspėjamas. Šviesos netyčia paliekamos įjungtos tuščiuose kambariuose, nuolat veikia įvairūs prietaisai – net ir tuomet, kai nėra aktyviai naudojami.
M. Bučinskienė atkreipia dėmesį, kad vienas iš paprasčiausių būdų, kaip sumažinti nereikalingą energijos vartojimą, – automatizuoti kasdienius veiksmus. „Daugelis žmonių ir taip yra užimti, todėl tvaresnis gyvenimas neturi būti paremtas dar vienu dalyku, kurį būtina prisiminti. Išmanusis apšvietimas, laikmačiai ir jutikliai gali padėti užtikrinti, kad šviesa namuose neliks įjungta per naktį“, – sako interjero dizainerė.
Prieš keičiant temperatūros nustatymus, verta geriau suprasti namų klimatą
Interjero dizainerė pastebi, kad vienas pirmųjų instinktyvių veiksmų, kuriuos daugelis atlieka kambaryje pasijutę nepatogiai, – įjungti oro kondicionierių, ventiliatorių ar padidinti patalpos temperatūrą. Tačiau temperatūra yra tik vienas iš veiksnių, dėl kurių namuose jaučiamės gerai.
Stebint tokius namų aplinkos veiksnius, kaip patalpų drėgmės lygis, oro kokybė ir temperatūra, bus lengva priimti geriau apgalvotus sprendimus ir sąmoningiau naudoti energiją namuose. Daugeliu atvejų pagerinus oro cirkuliaciją, sumažinus drėgmės lygį ar uždengus langus užuolaidomis galima susikurti malonesnę aplinką ir sumažinti energijos suvartojimą.
„Pavyzdžiui, karštomis vasaros dienomis uždengus saulės apšviestus langus šviesos nepraleidžiančiomis užuolaidomis ar žaliuzėmis kambaryje savaime kaupsis mažiau šilumos, o patalpos temperatūrą bus galima sumažinti be papildomo vėsinimo. Supratimas, kas vyksta patalpose, padeda sumažinti nereikalingą energijos švaistymą ir kartu kurti tvaresnę gyvenamąją aplinką“, – sako M. Bučinskienė.
Apšvietimas – ten ir tada, kai jo reikia
Lietuvos gyventojų namuose apšvietimas taikomas intensyviai, ypač šaltuoju metų laiku, kai dienos trumpesnės ir tamsesnės. Nepaisant to, kai kuriuose namuose šviesos šaltiniai eikvojami neatsižvelgiant į tai, kaip iš tiesų naudojamos pačios erdvės.
Užuot apšvietus visą kambarį, interjero dizainerė ragina erdvę vizualiai padalinti į veiklos zonas. Funkcinis apšvietimas šalia darbo vietos, skaitymo kampelio ar valgomojo stalo dažnu atveju gali sukurti net patogesnę ir jaukesnę atmosferą, kartu sunaudojant mažiau elektros energijos nei pasikliaujant vienu ryškiu apšvietimo sprendimu visam kambariui.
Suderintas su išmaniaisiais valdikliais, judesio jutikliais ar laikmačiais, apšvietimas gali geriau atliepti kasdienius poreikius ir tapti mažiau priklausomas nuo rankinio valdymo. Pavyzdžiui, kompaktiškas šviestuvas su judesio jutikliu po naktiniu staliuku miegamajame ar vonios praustuvo spintele labai praverčia naktimis, nes suteikia pakankamai šviesos, bet nepažadina šalia miegančio partnerio.
„Funkcinis apšvietimas turėtų būti pritaikytas atitinkamoms veikloms atitinkamoje erdvėje, nebūtinai tolygiai apšviečiant kiekvieną namų kampelį. Kai namų aplinka planuojama atsižvelgiant į kasdienes veiklas, žmonės dažnai atranda, kad jų namuose reikia kur kas mažiau apšvietimo, nei manė iki tol“, – sako M. Bučinskienė.
Interjero dizainerė pastebi, kad tvariausi sprendimai dažnai yra tie, kurie tampa kasdienio gyvenimo dalimi. Todėl geriau pažinus, kaip energija naudojama konkrečiuose namuose, ir derinant šias žinias su išmaniaisiais namų sprendimais, galima sumažinti energijos suvartojimą ir išlaikyti komfortą. Nors šiandien žiemos sezonas atrodo dar toli, vasara yra puikus metas į kasdienį gyvenimą įsileisti naujų įpročių, padedančių taupyti energiją ir pinigus visus metus to net nejaučiant.
Apie IKEA:
IKEA yra baldų ir interjero prekių mažmeninės prekybos įmonė, įkurta Švedijoje 1943 metais. Bendrovė į Baltijos šalis įžengė 2013 m., kai Vilniuje buvo atidaryta pirmoji IKEA parduotuvė. Iš viso Baltijos šalyse šiuo metu veikia 9 IKEA pirkėjų aptarnavimo vietos: parduotuvės Vilniuje, Rygoje (atidaryta 2018 m.) ir Taline (atidaryta 2022 m.), taip pat prekių užsakymo ir atsiėmimo vietos Kaune, Šiauliuose, Liepojoje (Latvija), Tartu (Estija). Pirmoji IKEA mažoji parduotuvė atidaryta 2025 m. liepos mėn. Pernu (Estija), o 2026 m. kovą ir Klaipėdoje, Lietuvoje. IKEA mažmeninės prekybos bendrovėse Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje iš viso dirba apie 1600 darbuotojų.
IKEA siūlo gero dizaino, patogius, kokybiškus namų įrengimo sprendimus už prieinamą kainą, kurie gaminami tausojant aplinką ir rūpinantis žmonių gerove.
Nuo 2024 m. pabaigos Baltijos šalių IKEA mažmeninės prekybos įmonės priklauso „Inter IKEA Group“.
About the Author
