Nors pirmosiomis dienomis po to, kai gyventojams buvo išmokėtos II pakopos pensijų fondų lėšos, prekybininkai fiksavo rekordinius įvairių prekių pardavimus, visgi didžioji dalis pinigų buvo skirta ne vartojimui. Atsiimtas lėšas gyventojai panaudojo skoloms grąžinti, būstui remontuoti, sveikatos priežiūros ir kitoms kasdienėms išlaidoms padengti, o nemaža dalis lėšų tiesiog papildė gyventojų santaupas.
Atsakingo skolinimosi platformos „Credit24“ atlikta klientų apklausa parodė, kad atsiimtas II pakopos pensijų kaupimo lėšas jie daugiausia skyrė finansiniam stabilumui stiprinti.
Prioritetas – finansinė pagalvė
Paklausti, kam panaudojo atsiimtas lėšas, bendrovės klientai dažniausiai minėjo santaupas nenumatytiems atvejams – jas nurodė beveik šeši iš dešimties apklaustųjų (58 proc.). Dar 44 proc. lėšas teigė skyrę skolų grąžinimui, 40 proc. – medicininėms išlaidoms, 38 proc. – kasdienėms reikmėms, o 37 proc. – būsto remontui.
Atsiimtos lėšos buvo nukreipiamos ir investavimui, kurį paminėjo kiek daugiau nei ketvirtadalis bendrovės klientų (27 proc.). Kelionėms ar poilsiui dalį pinigų skyrė 18 proc. apklaustųjų, automobilio įsigijimui ar priežiūrai – 17 proc., didesniems pirkiniams, pavyzdžiui, buitinei technikai ar baldams – 15 proc., o būsto įsigijimui – 7 proc. respondentų.
„Apklausos rezultatai rodo, kad atsiimtas pensijų lėšas gyventojai dažniausiai naudoja siekdami sustiprinti savo finansinį stabilumą ir sumažinti kasdienį finansinį spaudimą. Didelė dalis respondentų nurodė lėšas skyrę santaupoms nenumatytiems atvejams, skolų grąžinimui, medicininėms išlaidoms ar būsto remontui, o to tikrai negali pavadinti neapgalvotu išlaidavimu“, – sako Tomas Bataitis, „Credit24“ vadovas.
Lietuvos banko duomenimis, gyventojams nuo šių metų suteikus galimybę pasitraukti iš antros pakopos pensijų fondų ir atsiimti dalį arba visas sukauptas lėšas, per pirmąjį mėnesį – iki gegužės – maždaug 450 mln. eurų iš išmokėtų lėšų buvo išgryninta, apie 160 mln. eurų skirta paskolų grąžinimui, o dar apie 50 mln. eurų galėjo būti išleista vartojimui. Visgi net 72 proc. visų atsiimtų lėšų liko gyventojų bankų bei kredito unijų sąskaitose.
T. Bataičio nuomone, gyventojų pasirinkimams įtakos turėjo ir vis augantis dėmesys finansiniam raštingumui, prie kurio skatinimo prisideda tiek „Credit24“, tiek kitos didžiosios šalies finansų institucijos.
„Praėjusių metų rudenį bendrovės užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad netikėtai gavę 1 tūkst. eurų sumą gyventojai dažniausiai rinktųsi ją taupyti arba investuoti. Matome, kad gautos lėšos jų apsisprendimo iš esmės nepakeitė. Nors pagundų išleisti papildomas lėšas čia ir dabar – pramogoms ar naujiems pirkiniams – visada yra daug, visgi džiugina tai, kad gyventojai vis dažniau renkasi atsispirti momentiniam pasitenkinimui. Vis daugiau gyventojų mąsto, kaip sustiprinti savo finansinį atsparumą, sukaupti rezervą ir atsakingiau planuoti ateitį“, – sako „Credit24“ vadovas Tomas Bataitis.
Ragina nepasiduoti lengvabūdiškumui
Klientų apklausa taip pat parodė, kad dauguma respondentų savo finansinę situaciją vertina kaip santykinai stabilią. 60 proc. teigė, kad nors jų padėtis yra stabili, išlaidas vis tiek planuoja atsargiai, 20 proc. jaučiasi finansiškai saugūs. Vis dėlto 13 proc. nurodė, kad kartais susiduria su sunkumais dengdami kasdienes išlaidas, o 7 proc. susiduria su dažnu pinigų trūkumu.
T. Bataičio teigimu, iš II pensijų pakopos atsiimtas lėšas reikėtų vertinti kaip ilgalaikio finansinio saugumo dalį, o ne kaip trumpalaikį papildomų pajamų šaltinį. Anot jo, šie pinigai turėtų būti naudojami apgalvotai, atsižvelgiant ne tik į dabartinius poreikius ar norus, bet ir į finansinį stabilumą ateityje.
„Bendrai vertinant finansinį gyventojų atsparumą, matyti, kad nemaža dalis žmonių vis dar nėra sukaupę pakankamo finansinio rezervo nenumatytiems atvejams. Daliai jų pajamų vos pakanka kasdienėms išlaidoms padengti, o turimos santaupos, jei jų apskritai yra, praradus pajamas leistų išsilaikyti vos mėnesį. Deja, nuoseklus taupymas vis dar nėra tapęs įprasta finansine praktika. Finansinė pagalvė, leidžianti ramiau reaguoti į netikėtas gyvenimo aplinkybes, daugeliui žmonių išlieka itin svarbi“, – dėsto finansų ekspertas.
Jis pabrėžia, kad netikėtai gauti pinigai neturėtų išbalansuoti įprastos finansinės disciplinos.
„Kalbant apie II pensijų pakopos pinigų panaudojimą, svarbiausia išlaikyti ilgalaikę perspektyvą: pirmiausia pasirūpinti finansiniu saugumu, investicijomis, įsipareigojimų mažinimu. Ir tik galiausiai galvoti apie vartojimą. Tokia seka padeda užtikrinti, kad trumpalaikiai sprendimai nepakenktų ateities finansinei gerovei“, – pabrėžia bendrovės atstovas.
About the Author
