2026 m. birželio 13 d. Birštone, „Eglės sanatorijoje”, įvyko Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos organizuotas simpoziumas „Kurortinė medicina kaip prevencijos sistema: daugiau sveiko gyvenimo metų”. Renginys buvo tarptautinės “Sveiko amžėjimo ir ilgaamžiškumo asamblėjos 2026″ dalis.
Simpoziume buvo diskutuojama apie kurortinės medicinos vaidmenį ligų prevencijoje, sveiko gyvenimo metų ilginimą, sanatorinio kurortinio gydymo vietą sveikatos priežiūros sistemoje, balneologijos reikšmę prevencinėje medicinoje, ilgaamžiškumo praktikų taikymą bei Lietuvos teisinės aplinkos poreikį aiškiau apibrėžti kurortinio sveikatinimo paslaugas.
Renginyje dalyvavo kurortinės medicinos, reabilitacijos, balneologijos, prevencinės medicinos, sveiko amžėjimo ir sveikatos politikos specialistai bei mokslininkai iš Lietuvos, Danijos, Vokietijos, Slovakijos, Izraelio, Pietų Afrikos, Lenkijos ir Azerbaidžano.
Sveiko amžėjimo ir ilgaamžiškumo asamblėja 2026 siekia telkti mokslą, sveikatos priežiūrą, politiką, technologijas, švietimą, socialinius partnerius ir verslą bendram tikslui – kurti tvarią sveiko amžėjimo viziją Lietuvoje ir Europoje. Birštone vykęs simpoziumas šią idėją papildė kurortinės medicinos perspektyva, parodydamas, kad Lietuvos sanatorijų ir kurortų sektorius gali tapti praktine prevencijos, reabilitacijos, sveikatos stiprinimo ir sveiko gyvenimo metų ilginimo infrastruktūra.
Simpoziumo pranešimuose buvo aptarta kaimyninių šalių patirtis taikant balneologiją ir antirecidyvinį gydymą kaip reikšmingą sveikatos prevencijos sistemos dalį, Europos sanatorijų infrastruktūros vaidmuo įgyvendinant sveiko senėjimo politiką, ligų patikros ir prevencijos bendrojoje populiacijoje galimybės, sveikatos tyrimų ir sveikatos priežiūros orientavimas į prevenciją, esamų ilgaamžiškumo praktikų peržiūra, balneologijos vieta prevencinėje medicinoje bei kurortinės medicinos evoliucija į personalizuotą, moksliškai pagrįstą ir prevencijai orientuotą sistemą.
Po pranešimų sesijos simpoziumo dalyviai aptarė ir patvirtino rezoliuciją dėl strateginio kurortinio sveikatinimo sektoriaus stiprinimo ir plėtros.
Rezoliucijoje pabrėžiama, kad kurortinio sveikatinimo sektorius yra svarbus Lietuvos sveikatos politikai, ligų prevencijai, medicininei reabilitacijai, sveiko gyvenimo metų ilginimui ir regioninei plėtrai. Dokumente siūloma teisės aktuose aiškiai įtvirtinti dvi papildomas kurortinio sveikatinimo paslaugų rūšis – sanatorinį sveikatinimą ir prevencinį sanatorinį gydymą.
Taip pat siūloma stiprinti šios srities mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, sukurti kokybės atpažinimo modelį, plėtoti finansavimo mechanizmus, stiprinti specialistų rengimą ir skatinti glaudesnį valstybės institucijų, savivaldybių, mokslo, sveikatos priežiūros, pacientų organizacijų ir verslo bendradarbiavimą.
Rezoliucijoje taip pat akcentuojama būtinybė kurortinį sveikatinimą sistemiškai integruoti į visuomenės sveikatos stiprinimo, sveiko senėjimo, preabilitacijos, sveikatos raštingumo, sveikatinimo turizmo ir regioninės ekonomikos politiką.
Rezoliuciją pasirašė penkių aukštųjų mokslo ir švietimo įstaigų, gydytojų specialistų draugijų ir keturios pacientų draugijų atstovai, taip pat Lietuvos kurortų asociacija, Lietuvos savivaldybių asociacija ir Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija ir užsienio organizacijos.
Pasak simpoziumo organizatorių, Lietuva turi stiprią sanatorinio gydymo, medicininės reabilitacijos, gamtinių gydomųjų veiksnių ir kurortinės medicinos tradiciją, tačiau šiandien svarbu šią tradiciją modernizuoti – susieti ją su mokslo įrodymais, inovatyviomis technologijomis, Europos sveikatos politikos kryptimis ir aiškesniu teisiniu reguliavimu.
Birštone vykęs simpoziumas parodė, kad kurortinė medicina gali būti vertinama ne tik kaip gydymas po ligos ar reabilitacija, bet ir kaip nuosekli prevencijos sistema, padedanti mažinti sveikatos rizikas, stiprinti psichoemocinį atsparumą, palaikyti funkcinius rezervus, skatinti sveiką gyvenseną ir ilginti sveiko gyvenimo metus.
About the Author
