2026 m. birželio 4 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimo Ateities komiteto posėdyje svarstytas klausimas „Technologinė valstybės transformacija: strateginė perspektyva“. Aptarti valstybės skaitmenizavimo, duomenų valdysenos, dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo ir viešųjų paslaugų modernizavimo klausimai.
„Lietuva jau pasiekė skaitmenizavimo brandą, tačiau šiandien svarbiausias klausimas – ar gebame šį potencialą paversti realiu valstybės valdymo pokyčiu. Registrų centro duomenų saugumo situacija parodė, kad tai nėra vien techninis incidentas. Tai sisteminio požiūrio, atsakomybės, duomenų valdysenos ir institucijų veikimo modelio klausimas. Mums reikia ne dar vieno dokumento, o aiškaus perėjimo nuo fragmentuotų sistemų prie vientisos, horizontalios technologinės valstybės valdysenos“, – sakė Ateities komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas.
Pasak komiteto pirmininko, valstybės technologinė transformacija neturi būti suprantama kaip atskirų informacinių sistemų, registrų ar platformų atnaujinimas. Ji turi būti vertinama kaip valstybės modernizavimo projektas, tiesiogiai susijęs su viešųjų paslaugų kokybe, nacionaliniu saugumu, ekonomikos konkurencingumu ir piliečių pasitikėjimu valstybe.
Posėdyje Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministras Darius Zailskas pristatė rengiamą 2026–2040 m. Nacionalinę skaitmeninės plėtros darbotvarkę, kuri turėtų tapti skėtiniu dokumentu, apjungiančiu dirbtinio intelekto, kvantinių technologijų, didžiųjų duomenų, kibernetinio saugumo ir kitas skaitmeninės transformacijos kryptis. Tačiau komiteto nariai Paulė Kuzmickienė, Simonas Kairys atkreipė dėmesį, kad strateginis dokumentas bus prasmingas tik tuo atveju, jeigu jame bus aiškiai įvardyti konkretūs tikslai, atsakomybės, įgyvendinimo mechanizmai ir pamatuojami rezultatai.
Komiteto narys Liutauras Kazlavickas pabrėžė, kad prieš pradedant naują valstybės skaitmeninimo etapą būtina atlikti valstybės institucijų vykdomų funkcijų reviziją. „Negalime tiesiog skaitmenizuoti visko, kas susiklostė per dešimtmečius. Pirmiausia turime atsakyti, kokias funkcijas valstybė iš tikrųjų turi vykdyti, kurios iš jų dubliuojasi, kurios yra perteklinės, kurios gali būti automatizuotos, o kurios turi būti pertvarkytos iš esmės. Technologinė transformacija prasideda ne nuo programinės įrangos, o nuo aiškaus valstybės funkcijų peržiūrėjimo“, – pažymėjo L. Kazlavickas.
Ateities komiteto narė Jekaterina Rojaka atkreipė dėmesį, kad komitetas turi svarstyti klausimus, kurie yra svarbūs Lietuvos ir jos ekonomikos ateičiai, o ne apsiriboti formaliais strategijų pristatymais. Jos teigimu, posėdyje pasigesta konkretaus turinio – aiškių tikslų, apčiuopiamų rezultatų ir atsakymų, ką valstybė realiai ketina keisti. „Jeigu kalbame apie skaitmeninimo ir technologinio proveržio strategiją, turime kalbėti ne apie biurokratines trajektorijas, o apie konkrečius tikslus. Šiandien iš pristatymo nematau nieko apčiuopiamo, ką galėtume iš esmės aptarti“, – pažymėjo J. Rojaka.
Mykolo Romerio universiteto profesorius Mindaugas Kiškis diskusijoje akcentavo, kad valstybė vis dar susiduria su sisteminėmis skaitmeninės valdysenos problemomis: centralizacija ten, kur jos nereikia, centralizacijos trūkumu ten, kur ji būtina, priklausomybe nuo uždarų formatų ir tiekėjų bei iš to kylančiu nesaugumu. Jo teigimu, valstybė turi tapti savo duomenų, formatų ir sąsajų savininke, o ne priklausyti nuo atskirų tiekėjų ar uždarų technologinių sprendimų.
Valstybės pažangos tarybos narys Mindaugas Ubartas atkreipė dėmesį, kad Lietuva turi ruoštis ne formaliai skaitmenizacijai, o realaus laiko ekonomikai ir realaus laiko valstybės valdymui. Pasak jo, sprendimai viešajame sektoriuje turi būti priimami remiantis aktualiais duomenimis, o duomenų prieiga turi būti organizuojama taip, kad institucijos gautų tik tai, ko reikia konkrečiai funkcijai vykdyti, o ne perteklinę informaciją.
Diskusijoje taip pat pažymėta, kad duomenų valdymo problema yra ne tik technologinė, bet ir institucinė. Šiuo metu atsakomybės už infrastruktūrą, duomenis, skaitmenines paslaugas, kibernetinį saugumą ir inovacijas yra išskaidytos tarp skirtingų institucijų, todėl stokojama vieno aiškaus valstybės technologinės krypties koordinavimo centro. Galbūt tai reikalautų ir valstybės institucijų, atsakingų už skaitmenizavimo politikos įgyvendinimą institucinių funkcijų pertvarkos.
Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros direktorius Tomas Misevičius pristatė jau vykdomą valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimą, hibridinės debesijos modelį ir skaitmeninės ambasados koncepciją. Valstybės duomenų agentūros atstovas Henrikas Krukauskas atkreipė dėmesį į būtinybę stiprinti kompetencijų konsolidavimą ir kurti valstybės mastu veikiančius duomenimis grįstų sprendimų pajėgumus ir integralų valstybės duomenų strategijos modelį.
Posėdyje išryškėjo bendra nuostata, kad technologijų politika turi būti tiesiogiai siejama su valstybės pažangos planavimu, biudžeto sprendimais ir viešųjų paslaugų pertvarka. Dirbtinis intelektas, kvantinės technologijos, didieji duomenys ir kibernetinis saugumas negali būti valdomi kaip atskiros kryptys – jos turi būti integruotos į vieningą horizontalią valstybės technologinės transformacijos sistemą.
„Ši diskusija parodė, kad valstybės technologinė transformacija negali būti atidėta ateičiai. Tai klausimas, kurį reikia spręsti dabar – kol naujos krizės dar kartą neparodė, kad fragmentuota sistema negali užtikrinti nei pakankamo saugumo, nei greito sprendimų priėmimo, nei piliečiams patogių paslaugų“, – apibendrino Ateities komiteto pirmininkas V. Grubliauskas. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad išryškėjusi Ateities komiteto svarstyme situacija, susiklosčiusi skaitmeninės valstybės formavimo procese yra gero daug sudėtingesnė, nei rodo išorinė informacija.
Komitetas numato artimiausiame posėdyje toliau svarstyti siūlymus dėl aiškaus 2026–2040 m. Nacionalinės skaitmeninės plėtros darbotvarkės integravimo mechanizmo, valstybės institucijų vykdomų funkcijų peržiūros, skaitmeninių valstybės aktyvų įvertinimo ir nuolatinio parlamentinio technologijų vertinimo modelio sukūrimo.
About the Author
