Birželio 11 d. vyksiantis Europos Centrinio Banko (ECB) posėdis gali tapti svarbiu lūžio tašku euro zonos pinigų politikoje. Po ilgesnės stabilumo fazės rinkos beveik vieningai tikisi, kad ECB bazines palūkanų normas padidins 25 baziniais punktais – nuo 2 proc. iki 2,25 proc. Tiesa, gali būti, kad tai ne paskutinis toks sprendimas šiemet.
Pagrindinė priežastis, kodėl ECB gali grįžti prie palūkanų didinimo, yra atsinaujinęs infliacijos spaudimas euro zonoje. Gegužę metinė infliacija euro zonoje pakilo iki 3,2 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2023 m. rudens. Didelę įtaką tam turėjo energijos kainų augimas, susijęs su užsitęsusiu konfliktu Irane ir jo poveikiu pasaulinėms rinkoms.
Vis dėlto vertinant galimus ECB veiksmus svarbu suprasti, kad centrinis bankas nesprendžia dėl palūkanų remdamasis vien bendru infliacijos rodikliu. Kur kas didesnę reikšmę turi infliacijos struktūra.
Pokyčiai paslaugų sektoriuje
Didžiausią dėmesį verta skirti grynajai infliacijai, kuri neapima energetikos, maisto, alkoholio ir tabako kainų. Gegužę šis rodiklis euro zonoje siekė 2,5 proc. ir buvo didžiausias per 13 mėnesių. Tuo metu paslaugų infliacija pakilo iki 3,5 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį per pastarąjį pusmetį. Šis rodiklis dažnai laikomas vienu svarbiausių vertinant, ar infliacija gali išlikti aukšta ilgesnį laiką.
Paslaugų infliacijos augimas taip pat yra glaudžiai susijęs su darbo rinkos procesais. Brangstant energijai ir mažėjant gyventojų perkamajai galiai, darbuotojai siekia kompensuoti prarastas pajamas didesniais atlyginimais. Jei įmonės sutinka didinti atlyginimus, jos neretai dalį papildomų sąnaudų perkelia vartotojams per aukštesnes paslaugų kainas.
Būtent tokia dinamika šiuo metu kelia didžiausią nerimą ECB. Energijos kainų šokas savaime nebūtinai reiškia būtinybę griežtinti pinigų politiką, tačiau jam pradėjus veikti darbo užmokestį ir paslaugų kainas, kiltų rizika, kad infliacijos banga taptų sunkiai suvaldoma.
Todėl gegužės infliacijos duomenys gali būti vertinami kaip svarbus argumentas palūkanų normų didinimui. Rinkos dalyviai šiuo metu beveik neabejoja tokiu scenarijumi – jų vertinimu, tikimybė, kad ECB birželio 11 d. padidins palūkanų normas, siekia apie 99 proc.
Ar šiemet sulauksime daugiau sprendimų?
Finansų rinkose diskutuojama apie galimybę, kad ECB šiemet palūkanas didins daugiau nei vieną kartą. Šiuo metu prognozuojama 40 proc. tikimybė, kad ECB dar kartą padidins bazines palūkanas liepos 23 d. ir 54 proc. tikimybė, kad palūkanos bus padidintos rugsėjo 10 d.
Vis dėlto prognozuojant tolimesnius ECB veiksmus būtina vertinti ne tik infliaciją, bet ir ekonomikos augimo perspektyvas. Pastaraisiais mėnesiais euro zonos ekonomika išliko atsigavimo fazėje, tačiau jos augimo tempas pamažu lėtėja, nes geopolitinis neapibrėžtumas ir aukštesnės energijos kainos didina spaudimą verslui bei vartotojams.
Jeigu ekonomikos lėtėjimas paspartėtų, ECB galėtų atsidurti sudėtingoje situacijoje. Viena vertus, išliekanti infliacija skatintų toliau griežtinti pinigų politiką, kita vertus, per spartus palūkanų didinimas galėtų pristabdyti ekonomikos aktyvumą. Dėl šios priežasties užtikrintai kalbėti apie tris palūkanų normų didinimus būtų per anksti.
Gera naujiena yra ta, kad ECB sprendimas neturėtų tapti netikėtumu rinkai – tai atsispindi 3 mėn. Euribor rodiklyje, kuris nuo maždaug 2 proc. metų pradžioje jau pakilo iki 2,3 proc. Kitaip tariant, finansų rinkos galimą 25 bazinių punktų palūkanų normų padidinimą iš esmės jau įvertino.
Komentaro autorius – „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
About the Author
