Vilniaus miesto savivaldybėje baigiamas ilgiausias istorijoje 2025–2026 metų šildymo sezonas. Šilumos tiekimą sostinės gyvenamuosiuose daugiabučiuose namuose ir administraciniuose pastatuose namų administratoriai arba bendrijos išjungs nuo gegužės 4 d. Gyventojai, kurių daugiabučiuose įrengti modernizuoti šilumos punktai, galėjo šildymą nutraukti anksčiau arba tęsti jį ilgiau.
Rugsėjo 30 d. pradėtas sezonas truko 217 dienų ir buvo ilgiausias istorijoje. Pernai šildymo sezonas baigtas balandžio 16 d.
„Šis šildymo sezonas sostinėje buvo išskirtinis ne tik savo trukme, bet ir oro sąlygomis. Tai – šalčiausias sezonas per dešimtmetį. Nepaisant to, nuoseklios investicijos į infrastruktūros atnaujinimą ir efektyvumą užtikrino patikimą miesto energetikos sistemos veikimą, o gyventojus ir verslą šildymas pasiekė sklandžiai. Šilumos kaina be PVM išliko panašiame lygyje, tačiau gyventojų išlaidas didino Seimo sprendimu įsigalioję PVM tarifo pokyčiai “, – sako „Gijų“ generalinis direktorius Gerimantas Bakanas.
Vidutinė šilumos kaina sostinėje siekė 7,44 ct/kWh be PVM ir išliko panaši kaip ir praėjusį sezoną. Palyginimui, 2024–2025 m. sezoną ji buvo 7,26 ct/kWh be PVM. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, Vilniuje šilumos kaina išliko mažesnė nei šalies vidurkis, kuris siekė 7,79 ct/kWh be PVM.
Didžiausią įtaką šilumos kainos augimui visoje šalyje turėjo 2026 m. sausio 1 d. Seimo sprendimu nuo 9 proc. iki 21 proc. išaugęs pridėtinės vertės mokestis (PVM), kuris sutapo su itin šaltais mėnesiais.
Vidutinė lauko oro temperatūra sostinėje siekė +0,8 °C, t. y. 1,6 °C šalčiau nei praėjusį sezoną (+2,4 °C). Itin šaltu oru išsiskyrė sausis, kuris buvo šalčiausias mėnuo per 16 metų. Šaltis spaudė ir vasarį, šaltesnis vasaris buvo tik 2012 m.
Dėl šaltų orų šį sezoną miestui prireikė maždaug ketvirtadaliu daugiau šilumos energijos nei pernai. „Gijos“ vilniečiams patiekė daugiau nei 2,5 teravatvalandes (TWh) šilumos energijos, iš kurių apie 1,6 TWh įsigijo iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG). Didžioji dalis šilumos energijos buvo pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių (biokuro ir biologiškai neskaidžių atliekų), kurie, preliminariais duomenimis, sudarė 74 proc. visos šilumos, 26 proc. miestui reikalingos šilumos gaminta iš gamtinių dujų.
„Spalio – kovo mėnesiais 50 kv. m. buto šildymas energetiškai efektyviame daugiabutyje vilniečiams per mėnesį vidutiniškai kainavo apie 34 Eur su PVM, pernai – 26 Eur su PVM. Renovuotų daugiabučių gyventojų išlaidos šildymui vidutiniškai siekė apie 59 Eur su PVM per mėnesį, praeitą sezoną 51 Eur su PVM. Senų, energetiškai neefektyvių būstų gyventojai vidutiniškai mokėjo 98 Eur su PVM, praeitą sezoną – 86 Eur su PVM“, – sako „Gijų“ Klientų komandos vadovė Rūta Jasiulionienė.
Gyventojai, norintys šildytis ilgiau, gali tęsti šildymo sezoną daugumos bendraturčių sutarimu – jei daugiau nei pusė (50 proc. + 1) daugiabučio gyventojų sutinka su sprendimu pavėlinti šildymo nutraukimą, bendrijos arba daugiabučio administratorius apie priimtą sprendimą teturi informuoti „Gijas“. Svarbu, kad temperatūra butuose atitiktų nustatytas higienos normas.
Pasibaigus šildymo sezonui miesto energetikos ekosistemą valdančios „Gijos“ tęs nuoseklias investicijas į šilumos tiekimo tinklo atnaujinimą. Iš viso iki kito šildymo sezono pradžios planuojama rekonstruoti beveik 9 km vamzdynų, investicijos sieks apie 9 mln. Eur. Taip pat bus atliekama vamzdynų diagnostika ir remonto darbai, užtikrinantys patikimą paslaugų tiekimą.
About the Author
