Šiltuoju metų laiku vairuotojai dažniau leidžiasi į ilgesnes keliones po Lietuvą, renkasi mažiau pažįstamus maršrutus, važiuoja neasfaltuotais keliais į gamtos ir pažintinius objektus. Tuo pačiu šis laikotarpis sutampa ir su intensyvesniais kelių remonto darbais, todėl vairuotojams svarbu įvertinti ne tik eismo intensyvumą ir jo organizavimo pokyčius, bet ir kelio dangos būklę, galimus netikėtus defektus.
Naujausio „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 35 proc. gyventojų teigia, kad jų automobilis yra bent kartą nukentėjęs dėl prastos kelių būklės. Iš jų 14 proc. respondentų nurodė, kad automobilį dėl to teko remontuoti, o 21 proc. teigė, kad žala buvo nedidelė, todėl remonto neprireikė.
Pasak Giedriaus Petriko, „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovo, prasta kelio būklė vairuotojams dažnai atrodo kaip mažesnė rizika nei avarija kelyje ar susidūrimas, tačiau realios finansinės pasekmės gali būti nemenkos.
„Atsivėrusios duobės, nelygi kelio danga, ištrupėję kelkraščiai ar remontuojamų kelių ruožai gali lemti ne tik padangų ar ratlankių pažeidimus. Praktikoje matome ir pakabos, važiuoklės, kėbulo dugno, bamperių ir kitų automobilio dalių pažeidimus. Tokios žalos dažnai nutinka staiga – vairuotojas nespėja sureaguoti ir jos išvengti, nes kelio defektas būna nepažymėtas, apsemtas vandeniu arba netikėtoje vietoje. Per didelis greitis taip pat turi įtakos laikui, per kurį vairuotojas sureaguoja į kliūtį“, – sako G. Petrikas.
Prasta kelio būklė atsiliepia automobiliui
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, praėjusiais metais iš viso buvo registruota daugiau nei 24 tūkst. kasko savanoriško draudimo žalos kreipinių, o bendra išmokų suma siekė 29 mln. eurų. Vidutinė viena kasko draudimo išmoka sudarė apie 1,3 tūkst. eurų.
G. Petriko teigimu, dėl kelių būklės kilusios žalos, pavyzdžiui, pradurtos padangos ar įlenktas ratlankis, dažnai vertinamos kaip paprastos. Tačiau pažeidimai gali būti ir sunkiai pastebimi ar iš pirmo žvilgsnio nematomi, ir tikroji jų apimtis paaiškėja tik autoservise.
„Po smūgio į duobę vairuotojas gali iš karto pamatyti tik akivaizdžius pažeidimus – prakirstą padangą, deformuotą ratlankį ar nukritusią detalę. Tačiau dalis problemų išryškėja vėliau: automobilį pradeda traukti į šoną, atsiranda vibracija, pašaliniai garsai, blogėja valdymas. Tokiais atvejais gali būti pažeista važiuoklė, ratų suvedimas ar pakabos elementai. Todėl net ir tada, kai žala atrodo nedidelė, svarbu įvertinti, ar automobilis išlieka saugus toliau važiuoti“, – teigia G. Petrikas.
Pasak eksperto, ypač atidžiai reikėtų vertinti tas situacijas, kai po smūgio į kelio defektą automobilis pradeda elgtis neįprastai – pasikeičia vairo padėtis, atsiranda nestabilumas, padidėja triukšmas ar jaučiama vibracija. Tokie požymiai gali reikšti, kad pažeidimas yra didesnis.
Vasarą riziką didina ir kelio darbai
Šiltasis sezonas vairuotojams dažnai reiškia daugiau kelionių – į pajūrį, sodybas, gamtą ar lankytinas vietas. Tokiose kelionėse dažniau pasirenkami nepažįstami keliai, rajoniniai maršrutai, žvyrkeliai, o dalis vairuotojų važiuoja didesniais atstumais nei įprastai. Tai didina tikimybę atsidurti kelio ruožuose, kurių būklė ar eismo organizavimas juose nėra žinomi iš anksto.
Kaip ir kasmet, šią vasarą yra planuojami kelių infrastruktūros darbai. Remiantis viešai skelbiama informacija, 2026 m. numatoma modernizuoti apie 100 km automagistralinių ir magistralinių kelių, toliau tęsti Krunos tilto šalia Kauno rekonstrukciją A1 kelyje, baigti A14 Vilnius–Utena rekonstrukciją bei Tarandės tunelio darbus, taip pat tęsti žvyrkelių asfaltavimo programą.
G. Petriko teigimu, kelių remonto darbai savaime nereiškia, kad automobiliams iškyla žalos pavojus, tačiau tokiose vietose vairuotojams dažniau tenka susidurti su pasikeitusiomis eismo sąlygomis. Tai yra, laikinais judėjimo ribojimais, nelygia danga, susiaurėjusiomis juostomis, nukreipimais ar žvyruotomis atkarpomis.
„Kelio darbų zonose vairuotojai dažnai turi judėti siauresnėmis eismo juostomis, važiuoti prasta kelio danga, o situacija gali keistis net tame pačiame ruože. Didžiausia klaida tokiose vietose – važiuoti automatiškai, tarsi sąlygos būtų tokios pačios, kaip visada. Jei kelias remontuojamas arba matyti eismo organizavimo ženklai, saugiausia iš anksto sumažinti greitį ir griežtai laikytis kelio žymėjimo ir jo ženklinimo“, – sako G. Petrikas.
Kas svarbu patyrus žalą dėl kelio būklės
Pasak „Lietuvos draudimo“ atstovo, patyrus žalą dėl kelio būklės, viena iš svarbiausių vairuotojo užduočių – tinkamai užfiksuoti aplinkybes. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai žala susijusi su konkrečiu kelio defektu: duobe, ištrupėjusiu kelkraščiu, nelygia danga, nepažymėta kliūtimi ar remontuojamu ruožu.
G. Petrikas pabrėžia, kad tokiose situacijose svarbu užfiksuoti įvykio vietą, automobilio pažeidimus, kelio defektą, laiką, aplinkos sąlygas ir, jei įmanoma, kelio ženklus ar kitus aplinkybes paaiškinančius elementus. Nuotraukos ar vaizdo įrašai gali padėti tiksliau atkurti situaciją, ypač jei kelio defektas vėliau pašalinamas arba eismo sąlygos pasikeičia.
„Vertinant tokias žalas labai svarbios aplinkybės. Vien automobilio pažeidimo nuotraukos ne visada pakanka – reikia suprasti, kur ir kaip žala įvyko. Todėl pravartu užfiksuoti ne tik patį automobilį, bet ir kelio dangą, duobę ar kitą defektą, platesnį vietos vaizdą, kelio ženklus, jei jie buvo. Kuo aiškiau galima įvertinti žalos situaciją, tuo paprasčiau įvertinti patį įvykį“, – komentuoja G. Petrikas.
Jis pažymi, kad jei po įvykio automobilis nebėra tinkamas tęsti kelionę, pirmiausia reikėtų pasirūpinti eismo saugumu – sustoti saugioje vietoje, įjungti avarines šviesas, naudoti avarinį ženklą ir tik tuomet fiksuoti žalą. Jei kyla bent menkiausių abejonių dėl automobilio techninės būklės ir saugumo jį eksploatuoti, geriau nerizikuoti ir kelionės nebetęsti.
Kasko draudimas atlygina žalas dėl kelio dangos
G. Petrikas primena, kad žalos dėl prastos kelio būklės gali būti atlyginamos pagal savanorišką kasko draudimą. Tokiais atvejais gali būti atlyginami automobilio pažeidimai, patirti dėl kelio defekto ar kitų staigių išorinių aplinkybių, jei įvykis atitinka draudimo sutarties sąlygas.
Vis dėlto ekspertas pabrėžia, kad kiekvienas atvejis vertinamas individualiai – svarbu, kokiomis aplinkybėmis įvyko žala, kokie pažeidimai nustatyti ir ar jie susiję su nurodytu įvykiu.
„Kasko draudimas tokiose situacijose yra svarbus tuo, kad padeda spręsti finansines pasekmes, kai automobilis nukenčia ne dėl kito eismo dalyvio kaltės, o dėl netikėtos situacijos kelyje. Tačiau norisi dar kartą pabrėžti, kad žalos administravimui reikalingas aiškus įvykio vaizdas. Kuo tiksliau užfiksuojamos aplinkybės, tuo sklandžiau vyksta vertinimas“, – sako G. Petrikas.
Pasak eksperto, vasarą kelionių planavimas neturėtų apsiriboti tik maršrutu ar sustojimo vietomis. Verta įvertinti ir tai, kokiais keliais bus važiuojama, ar maršrute gali būti remontuojamų ruožų, žvyrkelių, mažiau pažįstamų vietovių. Tai ypač aktualu vykstant į gamtą, sodybas ar regioninius objektus, kur kelio danga gali nemaloniai nustebinti.
Apie tyrimą
Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą 2026 m. kovo mėnesį „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1013 Lietuvos gyventojų, gyvenančių įvairiose šalies vietose ir atstovaujančių amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų.
About the Author
