Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje vis dar išlieka dažniausia mirties priežastimi, tačiau gydytojai pabrėžia – daugelio sudėtingų atvejų galima išvengti, jei liga nustatoma laiku. Būtent todėl Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų medikai kviečia žmones neatidėlioti prevencinių patikrų net ir tada, kai nejaučiama jokių simptomų.
55-erių Aurimo istorija – vienas iš pavyzdžių, kaip profilaktinis sveikatos patikrinimas gali padėti išgelbėti gyvybę. Į prevencinę programą vyras atėjo jausdamasis visiškai sveikas, tačiau papildomi tyrimai atskleidė sudėtingą širdies kraujagyslių ligą, dėl kurios prireikė skubios šuntavimo operacijos.
Santaros klinikų kardiologai ir kardiochirurgai sako, kad tokių istorijų jų praktikoje – ne viena. Straipsnyje pacientas dalijasi savo patirtimi, o gydytojai paaiškina, kokie rizikos veiksniai dažniausiai nustatomi prevencinių patikrų metu, kada pakanka stentavimo, o kada prireikia šuntavimo operacijos, ir kodėl širdies ligos neretai vystosi tyliai, be aiškių simptomų.
Paciento istorija: „Vienas papildomas tyrimas atskleidė pavojų“
55-erių Aurimas sako iki šiol save laikęs visiškai sveiku žmogumi. Vyras reguliariai dalyvaudavo profilaktiniuose sveikatos patikrinimuose: „Kas kelerius metus pasitikrindavau sveikatą – medikai atlikdavo kraujo tyrimus, elektrokardiogramą. Kraujo spaudimas būdavo kiek didesnis, vartojau vaistus, bet iš esmės jaučiausi gerai. Nebuvo nei skausmų, nei kažkokių ryškių simptomų. Atrodė, esu visiškai sveikas žmogus“, – pasakoja Aurimas.
Šiemet profilaktinės programos metu vyrui po įprastų tyrimų buvo rekomenduota papildoma kardiologo konsultacija. Po apžiūros gydytoja pasiūlė atlikti kompiuterinę tomografiją: „Gydytoja pasakė, kad vienas rodiklis jai kelia įtarimų, todėl verta pasižiūrėti išsamiau. Padarė tomografiją, o po jos paskambino ir pasakė, kad situacija rimta – viena kraujagyslė buvo stipriai susiaurėjusi“, – prisimena vyras.
Tiksliau išsiaiškinti situaciją buvo paskirtas koronarografijos tyrimas, po kurio Aurimas tikėjosi tą pačią dieną grįžti namo. Tačiau gydytojų sprendimas jį pribloškė, kai jis nebuvo išleistas į namus: „Man pasakė, kad reikalinga skubi širdies šuntavimo operacija. Pradėjau klausinėti – gal yra kitas variantas, bet gydytojai paaiškino, kad kito kelio nėra“, – pasakoja Aurimas.
Pasak Aurimo, didžiausią sukrėtimą sukėlė tai, kad iki diagnozės jis nejautė aiškių ligos požymių: „Ateini pas gydytoją, neturi kuo rimtai pasiskųsti ir išgirsti, kad reikalinga didelė operacija, nes kyla grėsmė gyvybei, – savo nuotaikas aiškėjant diagnozei ir gydymui prisimena Aurimas. – Kai po visko pradedi galvoti apie praeitį, prisimeni tam tikrus momentus. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus atostogaudamas Egipte plaukiau jūroje ir pajutau, kad labai pavargau, uždusau – labai išseko jėgos. Bet gana greitai atsigavau ir tuo metu tikrai nekilo minčių, kad tai gali būti susiję su širdimi“, – pasakoja Aurimas.
Vyrui buvo atlikta širdies šuntavimo operacija. Šiandien jis dėkoja medikams už profesionalumą ir sako, kad būtent prevencinė programa galėjo išgelbėti jo gyvybę.
„Dabar suprantu, kad prevencija yra labai reikalingas dalykas. Jei būčiau numojęs ranka į papildomus tyrimus, pasekmės galėjo būti visai kitokios. Žmonės dažnai nesitikrina todėl, kad nieko nejaučia, bet būtent čia ir slypi pavojus“, – sako jis.
Po operacijos Aurimas pamažu grįžta į įprastą gyvenimą, mokosi gyventi lėtesniu tempu ir laikytis gydytojų rekomendacijų. Pasak jo, sunkiausia buvo ne pati operacija, o psichologinis momentas sužinojus diagnozę. „Kai gydytojai pasakė, kad bet kada gali nugriūti gatvėje ir nebeatsikelti, tai buvo didžiulis šokas. Tokie dalykai labai pakeičia požiūrį“, – atvirauja vyras.
Šiandien jis ragina savo bendraamžius neatidėlioti profilaktinių tyrimų: „Pasitikrinti nieko nekainuoja, o nauda gali būti milžiniška. Nereikia bijoti nei tyrimų, nei gydymo. Kuo anksčiau problema nustatoma, tuo paprasčiau ją išspręsti“, – įsitikinęs Aurimas.
Gydytoja kardiologė: „Prevencinė patikra gali užkirsti kelią tragedijai“
Pasak gydytojos Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro Prevencinės kardiologijos skyriaus vedėjos gydytojos kardiologės prof. Jolitos Badarienės, šiandien kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligas svarbiausia ne tik gydyti, bet ir kuo anksčiau nustatyti rizikos veiksnius bei užkirsti kelią ligos progresavimui: „Kartais pirmasis širdies ir kraujagyslių ligos simptomas gali būti infarktas ar net klinikinė mirtis. Todėl prevencinės programos yra itin svarbios – jos leidžia ligą nustatyti dar iki pasireiškiant pavojingiems simptomams“, – sako gydytoja kardiologė.
Anot jos, didelę dalį aterosklerozinių širdies ir kraujagyslių ligų atvejų galima atitolinti ar net išvengti koreguojant pagrindinius rizikos veiksnius. „Dažniausiai kalbame apie vadinamuosius „slaptus žudikus“ – padidėjusį kraujospūdį, cholesterolį ir rūkymą. Žmogus jų nejaučia, tačiau būtent jie tyliai didina infarkto, insulto ar širdies nepakankamumo riziką“, – aiškina gydytoja kardiologė prof. J. Badarienė.
Pasak jos, vienas svarbiausių signalų – padidėjęs kraujospūdis. Jei spaudimas nuolat viršija 140/90 mmHg ribą, tai jau ženklas kreiptis į gydytoją. „Net ir nežymiai padidėjęs kraujospūdis ilgainiui pažeidžia kraujagysles. Suvaldžius hipertenziją galima reikšmingai sumažinti infarkto, insulto ir net mirties riziką“, – pabrėžia gydytoja.
Ne mažiau svarbus ir padidėjęs cholesterolis, kuris, pasak medikės, taip pat dažniausiai nesukelia jokių simptomų: „Žmogus gali jaustis puikiai, sportuoti, būti aktyvus, tačiau kraujagyslėse jau gali vystytis aterosklerozė. Todėl labai svarbu žinoti savo cholesterolio rodiklius ir paveldimumą“, – sako ji.
Prof. J. Badarienė atkreipia dėmesį, kad širdies ir kraujagyslių ligų riziką didina ir kiti veiksniai – rūkymas, antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, nesubalansuota mityba, cukrinis diabetas, miego trūkumas bei nuolatinis stresas.
Komentuodama žmonių požiūrį į prevencines patikras, gydytoja pripažįsta, kad dalis visuomenės vis dar linkusi ignoruoti kvietimus pasitikrinti: „Kartais žmonėms tiesiog patogu negirdėti. Jei nieko neskauda, atrodo, kad ir problemos nėra. Kai kuriems, išgirdusiems, kad turi riziką sirgti širdies ligomis, sunku priimti mintį, kad reikia keisti gyvenimo būdą ar vartoti vaistus. Tačiau organizmas jau siunčia signalus, į kuriuos būtina atsižvelgti“, – sako prof. J. Badarienė.
Vis dėlto gydytoja pastebi ir pozityvių pokyčių: „Matome gerėjančią tendenciją – žmonės tampa sąmoningesni, daugiau norinčių nori sužinoti savo rizikos veiksnius, ateina tikrintis profilaktiškai. Pastebime ir mažėjantį mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, ypač darbingo amžiaus grupėje. Manau, tai rodo, kad prevencinės programos duoda realią naudą“, – pozityvių ženklų teikia matanti gydytoja kardiologė.
Anot jos, itin svarbu, kad žmonės ne tik atliktų tyrimus, bet ir imtųsi veiksmų: „Vien žinoti neužtenka – nustačius rizikos veiksnius reikia juos koreguoti. Prevencija nėra bausmė ar ženklas, kad žmogus sunkiai serga. Tai investicija į ilgesnį ir kokybiškesnį gyvenimą“, – pabrėžia gydytoja kardiologė.
Gydytoja džiaugiasi, kad atnaujinta prevencinė programa leidžia atlikti vis daugiau pažangių tyrimų, padedančių anksti nustatyti pavojingus pakitimus: „Tokios istorijos kaip Aurimo dar kartą parodo, kodėl prevencija yra būtina. Žmogus nejautė ryškių simptomų, tačiau papildomi tyrimai padėjo laiku nustatyti sudėtingą širdies ligą ir užkirsti kelią galimai tragedijai“, – sako gydytoja kardiologė prof. J. Badarienė.
Širdies chirurgas: kada stentuojama, o kada šuntuojama
Pasak Santaros klinikų Širdies, kraujagyslių ir krūtinės chirurgijos centro gydytojo širdies chirurgo dr. Remigijaus Sipavičiaus, gydymo taktika priklauso nuo to, kiek ir kaip stipriai pažeistos širdies kraujagyslės: „Stentavimas dažniausiai rekomenduojamas tuomet, kai susiaurėjusi viena ar dvi vainikinės arterijos, pažeidimai nėra labai išplitę, o kraujagyslės nėra stipriai apkalkėjusios. Procedūros metu į susiaurėjusią vietą įvedamas stentas, kuris padeda atkurti normalią kraujotaką širdies kraujagyslėse“, – aiškina gydytojas širdies chirurgas.
Stentavimo metu dažniausiai per rankos kraujagyslę į širdies arteriją įvedamas specialus vielinis vamzdelis – stentas. Susiaurėjusi vieta išplečiama, o stentas lieka kraujagyslėje ir neleidžia jai vėl susiaurėti.
Tačiau ne visais atvejais pakanka minimaliai invazinės procedūros. Kai pažeidimai sudėtingesni, reikalinga šuntavimo operacija: „Šis gydymo būdas pasirenkamas tada, kai pažeistos kelios vainikinės arterijos, susiaurėjęs kairės vainikinės arterijos kamienas, susiaurėjimai apima kraujagyslių išsišakojimus arba kraujagyslės yra stipriai apkalkėjusios“, – sako širdies chirurgas dr. R. Sipavičius.
Anot jo, tokia būklė apsunkina stentavimą, todėl reikalinga chirurginiu būdu suformuoti naujus kraujo tekėjimo kelius, apeinant susiaurėjusias vietas: „Šuntavimo operacijos metu atveriama krūtinės ląsta ir už kraujagyslių susiaurėjimų prisiuvami šuntai. Dažniausiai operacijos metu šuntams naudojamos arterijos ir venos: iš kojos paimta poodinė vena arba nedidelė arterija, einanti išilgai krūtinkaulio iš vidinės krūtinės ląstos pusės. Kai kada naudojamos tik arterijos, gali būti naudojamos tik venos. Laikoma, kad iš arterijų suformuoti šuntai „tarnauja“ ilgiau. Kartais negalima ar neracionalu naudoti arterijų, tada naudojamos venos, – operacijos techniką aiškina gydytojas širdies chirurgas dr. R. Sipavičius. – „Auksiniu“ standartu laikoma metodika, kai į vieną iš pagrindinių širdies arterijų įsiuvamas arterinis šuntas, o į likusias – veniniai. Kai kuriais atvejais taikomas hibridinis gydymas – vienai pagrindinių širdies arterijų atliekamas šuntavimas, o kitose kraujagyslėse įstatomi stentai. Tuomet operacija atliekama per mažesnį pjūvį, pacientai greičiau pasveiksta po operacijų.“
Gydytojas atkreipia dėmesį, kad vainikinių arterijų susiaurėjimai gali sukelti išeminei širdies ligai būdingus simptomus – krūtinės skausmą, dusulį, sumažėjusį fizinio krūvio toleravimą. Vis dėlto dalis žmonių nejaučia jokių požymių: „Negydomi pakitimai didina miokardo infarkto, širdies nepakankamumo ar net staigios mirties riziką“, – perspėja širdies chirurgas dr. R. Sipavičius.
Šuntavimo operacija dažniausiai trunka apie keturias valandas, tačiau jos trukmė priklauso nuo pažeidimų sudėtingumo ir reikalingų šuntų skaičiaus.
Po stentavimo pacientai dažniausiai gana greitai grįžta į įprastą gyvenimą, tačiau būtina vartoti kraują skystinančius vaistus, mažinančius stento trombozės riziką. Po šuntavimo operacijos atsigavimas ilgesnis – apie 2–3 mėnesius rekomenduojama vengti sunkių fizinių krūvių ir plačių rankų judesių, kol sugyja krūtinkaulis: „Po šuntavimo operacijos taip pat būtina vartoti kraują skystinančius vaistus (antiagregantus), kurie sumažina šunto trombozės riziką“, – pabrėžia gydytojas širdies chirurgas dr. R. Sipavičius.
Specialistai primena, kad profilaktiniai širdies tyrimai gali padėti pavojingus pakitimus nustatyti dar iki pasireiškiant rimtiems simptomams. Laiku pradėtas gydymas dažnai leidžia išvengti sudėtingų komplikacijų ir išsaugoti gyvenimo kokybę.
About the Author
