Gegužės 27 d. Lietuvos laisvosios rinkos institute (LLRI) vyko ekspertinis seminaras „ES biudžetas po Draghi: kaip stiprinsime Europos konkurencingumą?“. Jame aptarta, kaip 2028–2034 m. Europos Sąjungos biudžetas galėtų prisidėti prie bendrosios rinkos stiprinimo, ekonomikos augimo ir Europos konkurencingumo.
„Esminis klausimas – kiek šis biudžetas atliepia pagrindinius Europos iššūkius, pirmiausia konkurencingumą. Būtent per šią prizmę ir siūlome analizuoti naująjį ES biudžetą. Tikras Europos, o kartu ir Lietuvos konkurencingumas prasideda nuo greitos ir efektyvios valdžios, kuriai pagrindą ir gali sudaryti naujas biudžetas, jo išlaidų prioritetizavimas ir funkcijų peržiūra“, – sako LLRI prezidentė Elena Leontjeva.
Seminare pristatyta EPICENTER analizė, kurioje siūloma ES biudžetą išlaikyti ties 1 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų riba. Toks biudžetas siektų apie 1,54 trln. eurų 2028–2034 m. laikotarpiui, arba apie 220 mlrd. eurų per metus. Tai būtų maždaug 223 mlrd. eurų mažiau nei Europos Komisijos siūlomas 1,763 trln. eurų biudžetas.
Pasak EPICENTER eksperto Christian Năsulea, toks požiūris nereiškia mažesnių ambicijų. Priešingai – jis skatintų aiškiau pasirinkti prioritetus ir finansuoti tas sritis, kuriose europinis lygmuo kuria aiškią pridėtinę vertę: bendrosios rinkos veikimą, tarpvalstybinę infrastruktūrą, energijos jungtis, išorės sienų apsaugą, gynybą ir bendradarbiavimą moksliniuose tyrimuose.
Diskusijoje aptarti nauji ES pajamų šaltiniai. Vienas jų – CORE, naujas įmonių įnašas bendrovėms, kurių metinė grynoji apyvarta viršija 100 mln. eurų. LLRI vertinimu, toks nuo apyvartos, o ne pelno skaičiuojamas įnašas silpnintų didžiųjų Europos įmonių konkurencingumą, neproporcingai paveiktų mažo pelningumo įmones ir dalį kaštų perkeltų tiekimo grandinėms bei vartotojams.
„Biudžetas gali tapti ne tik išlaidų planu, bet ir valstybės bei institucijų optimizavimo įrankiu. Riboti ištekliai verčia klausti, kokių funkcijų nebereikia vykdyti, ką galima daryti paprasčiau ir kur būtina sutelkti pajėgumus. Dosnus, mažai ribojantis biudžetas savaime nepagreitins nei valstybės, nei Europos institucijų veikimo“, – teigia E. Leontjeva.
LLRI pabrėžia, kad Lietuvai ši diskusija ypač svarbi artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai. Augant Lietuvos ekonomikai, Lietuva vis labiau tampa ne tik ES paramos gavėja, bet ir didesne mokėtoja į bendrą biudžetą. Todėl Lietuvos interesas – aiškesnis, efektyvesnis ir konkurencingumą stiprinantis ES biudžetas.
Diskusijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Valstybės kontrolės, Seimo ir Seimo Europos reikalų komiteto biuro, Užsienio reikalų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų, Europos Parlamento, verslo organizacijų, akademinės bendruomenės, žiniasklaidos ir analitinių centrų atstovai.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) yra EPICENTER – nepriklausomo Europos laisvos rinkos analitinių centrų tinklo – narys. Tinklas vienija 12 organizacijų iš skirtingų Europos šalių ir siekia stiprinti konkurencingumo, ekonominės laisvės ir atsakingos viešosios politikos principus Europoje.
About the Author
