2025 m. viešieji finansai atitiko ES reikalavimus, tačiau Lietuvai jau nuo 2026 m. gali būti sunkiau laikytis fiskalinės drausmės taisyklių, – perspėja nepriklausoma fiskalinė institucija. Jei nebus priimti sprendimai dėl papildomų tvarių pajamų šaltinių, ateityje gali tekti rinktis tarp gynybos finansavimo ir kitų viešųjų paslaugų.
Valstybės kontrolė, kaip nepriklausoma fiskalinė institucija (NFI), įvertino 2026 m. metinės pažangos ataskaitos fiskalinę dalį. Ataskaitoje pateikiama informacija apie Lietuvos vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano įgyvendinimą 2025 metais.
2025 m. buvo patvirtintas vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinis struktūrinis planas, kuriuo siekiama užtikrinti tvarius valstybės finansus. Plane Lietuva įsipareigojo laikytis nustatytų valdžios sektoriaus išlaidų* augimo ribų 2025–2029 m., kurios vidutiniškai siekia 5 proc. per metus. 2025–2028 m. Lietuvai taip pat taikoma išlyga gynybos išlaidoms, leidžianti nuo šių ribų nukrypti iki 1,5 proc. BVP.
2025 m. biudžetas atitiko ES fiskalinės drausmės taisykles, tačiau ateityje kils iššūkių
Nors faktinės valdžios sektoriaus išlaidos 2025 m. buvo didesnės nei planuota biudžeto įstatyme, NFI vertinimu, atsižvelgiant į taikomus lankstumo mechanizmus, jų augimas vis dar atitiko ES reikalavimus. Vis dėlto jau artimiausiu laikotarpiu fiskalinis spaudimas didės.
„Jau šiais 2026 metais matome riziką, kad gali būti pažeistos fiskalinės drausmės taisyklės, nes išlaidų augimas gali viršyti leistiną ribą. Dėl spartesnio jų augimo nei buvo numatyta 2025 m., šiemet fiskalinė erdvė yra mažesnė. Kad taisyklių būtų laikomasi, šiemet išlaidos turėtų būti mažesnės nei prognozuojama. Fiskalinė drausmė nėra savitikslė biurokratinė taisyklė – tai valstybės pažadas piliečiams, kad rytoj turėsime resursų ir saugumui, ir kitų viešųjų paslaugų prieinamumui užtikrinti. Šiandien delsdami priimti sprendimus dėl tvarių pajamų, užprogramuojame skaudžius pasirinkimus ateityje“, – pažymi valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
NFI ir metinėje pažangos ataskaitoje pateiktos projekcijos dėl valdžios sektoriaus deficito 2026–2027 m. reikšmingai nesiskiria. Tačiau NFI mato didesnį spaudimą viešiesiems finansams vėlesniais metais, o metinėje pažangos ataskaitoje prognozuojamas deficitas išlieka 2,6 proc. BVP.
NFI vertinimu, atsižvelgus į įprastai priimamus sprendimus kelti neapmokestinamąjį pajamų dydį, pensijas ir kitas išlaidas, valdžios sektoriaus deficitas 2028 m. galėtų siekti apie 3 proc. BVP, o 2029 m. –viršyti šią ribą. Papildomą spaudimą viešiesiems finansams kuria išaugęs gynybos finansavimo lygis. Pažymėtina, kad deficitui didelę įtaką daro krašto apsaugos išlaidų apskaitos ypatumai – avansiniai mokėjimai skolą didina jau dabar, tačiau deficite atsispindės tik ateityje, kai įranga bus pristatyta į Lietuvą.
Fiskaliniam spaudimui stiprėjant, ateityje gali tekti rinktis tarp gynybos finansavimo ar kitų išlaidų mažinimo
NFI projektuoja, kad 2026–2029 m. laikotarpiu valdžios sektoriaus skola išaugs nuo 45 iki 55,3 proc. BVP, o išlaidos palūkanoms – nuo 1,1 iki 1,8 mlrd. Eur. Tai reiškia, kad liks vis mažiau erdvės reaguoti į naujus ekonominius ar geopolitinius iššūkius.
„Fiskalinis spaudimas artėjančiais metais tik stiprės. Gynybos išlaidos yra padidėjusios, o išlyga joms bus taikoma iki 2028 metų. Be tvarių pajamų šaltinių bus sunku laikytis fiskalinės drausmės taisyklių, nemažinant viešųjų paslaugų prieinamumo. Jei papildomų pajamų klausimo neišspręsime laiku, ateityje reikės rinktis tarp gynybos finansavimo ar kitų išlaidų mažinimo“, – akcentuoja Fiskalinės stebėsenos centro vadovė Jurga Rukšėnaitė.
Įplaukos iš pensijų fondų didins „Sodros“ rezervą, bet ne fiskalinę erdvę
NFI taip pat įvertino socialinės apsaugos fondų biudžetų atitiktį iki 2025 m. pabaigos galiojusioms nacionalinėms fiskalinės drausmės taisyklėms. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas taisyklę atitiko, o Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas – ne. Tai, tikėtina, rodo finansavimo trūkumą. Vertinimas dėl savivaldybių biudžetų atitikties bus pateiktas birželio mėnesį.
NFI atkreipia dėmesį, kad per artėjančius kelerius metus „Sodros“ rezervą reikšmingai papildys iš II pakopos pensijų fondų gautos „Sodros“ ir valstybės biudžeto įmokos, kurios taps pensijų apskaitos vienetais.Tai reiškia, kad šie piniginiai ištekliai sukuria ilgalaikius įsipareigojimus, todėl nėra laikomi papildomomis pajamomis ir neturėtų būti išleisti esamo išmokų lygio didinimui. Per pirmąjį šių metų ketvirtį pasitraukus beveik 40 proc. dalyvių, „Sodrai“ pervesta apie 1,3 mlrd. Eur.
Sprendimai dėl papildomų tvarių pajamų šaltinių yra neišvengiami
Siekiant laikytis fiskalinės drausmės, svarbu didinti valdžios sektoriaus pajamas ir numatyti naujus ilgalaikius jų šaltinius. Lietuvos valdžios sektoriaus pajamų lygis išlieka žemas, palyginti su kitomis ES šalimis. 2024 m. pajamos iš mokesčių ir socialinių įmokų Lietuvoje sudarė 33,3 proc. BVP, o ES – beveik 40,4 proc. BVP. Europos Taryba Lietuvai rekomenduoja užtikrinti pakankamą sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir kitų viešųjų paslaugų finansavimą, gerinti mokesčių surinkimą, plėsti mokesčių bazę. NFI pažymi, kad reikalingos ne tik pajamų priemonės, bet ir struktūrinės reformos, ypač skatinančios darbo našumo ir tvarų ekonomikos augimą.
NFI išvadą dėl 2026 m. metinės pažangos ataskaitos, fiskalines prognozes ir kitus priedus rasite čia: Išvada dėl 2026 m. metinės pažangos ataskaitos
* Grynosios išlaidos – valdžios sektoriaus išlaidos atėmus išlaidas palūkanoms, diskrecines pajamų priemones, ES programų išlaidas, nacionalines išlaidas ES programų bendrajam finansavimui, ciklines nedarbo išmokas ir vienkartines ir kitas laikinąsias priemones.
About the Author
