Jau trečią mėnesį tebesitęsiantis degalų kainų šokas finansiškai paveikė daugiau nei 50 proc. šalies gyventojų. Kone kas ketvirtas tautietis apkarpė ne pirmo būtinumo išlaidas, dešimtadalis atidėjo planuotus didesnius pirkinius. Tokias tendencijas atskleidė balandį bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas reprezentatyvus gyventojų nuomonių tyrimas.
Pasak tyrimą inicijavusio lietuviško kapitalo „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktoriaus Juliaus Ivaškos, apklausos rezultatai dar kartą parodė nuoseklaus taupymo ir asmeninio finansų rezervo svarbą.
„Metų pradžioje vargu ar kas galėjo prognozuoti konfliktą Artimuosiuose Rytuose ir dėl jo visame pasaulyje ženkliai išaugsiančias degalų ir dujų kainas. Nuosekliai kaupiama asmeninė „finansinė pagalvė“ ir yra svarbi tokiems nenuspėjamiems atvejams – sukaupus finansinį rezervą galima dalį jo panaudoti neplanuotai išaugusioms kasdienėms išlaidoms, pernelyg nekoreguojant kitų svarbių finansinių planų“, – pastebi J. Ivaška.
Kuro kainų naštos nepajuto beveik pusė gyventojų
Nuomonių tyrimo duomenimis, 19 proc. šalies gyventojų degalų apskritai neperka, todėl kainų pasiutpolkė šalies degalinėse niekaip nepaveikė jų finansų.
Dar 30 proc. tautiečių teigė, kad išaugusios išlaidos degalams neturėjo didesnės įtakos asmeninei finansinei situacijai. Daugiausia taip teigiančių yra didesnes nei 1500 Eur vienam šeimos nariui per mėnesį gaunančių gyventojų grupėje – 44 proc., taip pat tarp vilniečių – 36 proc.
Tuo tarpu likusi 51 proc. visuomenės dalis dėl pabrangusių degalų buvo priversti pakoreguoti finansinę elgseną ar mažinti kitas asmenines išlaidas. Tiesa, Vilniuje poveikis asmeniniams finansams juntamas rečiau – jį pajuto 39 proc. sostinės gyventojų.
Kas septintas sumažino išlaidas svarbiausioms reikmėms
Kas ketvirtas Lietuvos gyventojas (26 proc.) pabrangus degalams mažiau lėšų atsideda taupymui ar investavimui. Beveik tiek pat respondentų (23 proc.) dėl didesnių kuro kainų sumažino išlaidas pramogoms, atostogoms, kitoms ne pirmo būtinumo reikmėms.
Tuo tarpu kas septintas gyventojas (14 proc.) dėl šios priežasties buvo priverstas mažinti ir svarbiausioms reikmėms – maistui, būsto išlaikymui – numatytą asmeninį biudžetą. Ypač daug tokias išlaidas apkarpiusių respondentų yra mažiausias pajamas, t.y. iki 500 eurų vienam ūkio nariui gaunančių gyventojų grupėje (20 proc.).
Dar 10 proc. šalies gyventojų pabrangus kurui nusprendė kuriam laikui atidėti suplanuotų didesnių pirkinių įsigijimą.
Atsiimtas lėšas verta toliau taupyti ar investuoti
Pasak „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktoriaus J. Ivaškos, daliai Lietuvos gyventojų kuro kainų šuolį iš dalies galėjo amortizuoti pensijų sistemos pokyčiai. Balandžio mėnesį daugiau nei 500 tūkst. iš antrosios kaupimo pakopos pasitraukusių gyventojų iš pensijų fondų atsiėmė apie 3 mlrd. eurų.
„Natūralu, kad gavusiems didesnę sumą pinigų aukštesnės kainos degalinėse ar parduotuvėse ne taip skaudžiai kerta per kišenę. Visgi ir šiuo atveju daugiausia išloš tie, kurie neskubės išleisti atsiimtų lėšų ir sugebės bent dalį jų atsidėti finansiniam rezervui. Neišlaidauti skatina ir į didesnę pusę nuolat koreguojamos šiemetinės infliacijos prognozės – net ir tuo atveju, jei konfliktas Artimuosiuose Rytuose greitai pasibaigtų, didelė tikimybė, kad antrą šių metų pusmetį pajusime kasdienio vartojimo prekių ir paslaugų kainų šuolį“, – prognozuoja „Urbo“ banko atstovas.
Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa apie degalų kainų įtaką asmeniniams finansams buvo atlikta 2026 m. balandžio 18–28 dienomis. Joje dalyvavo 1018 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
About the Author
