Kasmet balandžio 28 d. minima Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena primena, kad saugi darbo aplinka šiandien vis dažniau siejama ne tik su akivaizdžiomis fizinėmis rizikomis, bet ir su pamažu besikaupiančiais iššūkiais darbuotojų sveikatai. Vienas iš tokių iššūkių – tai sėdimas darbas, kuris yra tapęs kasdienybe didelei daliai dirbančiųjų.
Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros (EU-OSHA) tyrimai rodo, kad ilgas sėdėjimas šiandien įvardijamas kaip iš viena pagrindinių su darbu susijusių sveikatos rizikų. Lietuvoje ši problema taip pat aktuali – remiantis naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, sėdimą arba mažo fizinio aktyvumo reikalaujantį darbą mūsų šalyje dirba 36 proc. vyrų ir 42 proc. moterų.
„Skirtingai nei fizinį pavojų keliančiose darbo vietose, biuruose ar dirbant nuotoliniu būdu rizikos dažnai lieka nepastebėtos. Ilgos valandos prie kompiuterio, ribotas judėjimas ir nuolatinis ekranų naudojimas siejami su dažnesniais nusiskundimais dėl nugaros, regos ar bendros savijautos. Tokiose darbo vietose didelę reikšmę turi kasdieniai įpročiai – kiek judame, ar darome pertraukas, kaip organizuojame savo darbo laiką“, – sako Audrius Zinevičius, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas.
Jis atkreipia dėmesį, kad sėdimo darbo poveikis dažniausiai pasireiškia palaipsniui, todėl svarbu sąmoningai į kasdienę rutiną įtraukti paprastus, bet veiksmingus įpročius.
„Ilgalaikio sėdėjimo poveikį galima mažinti gana paprastais kasdieniais sprendimais. Svarbu reguliariai daryti pertraukas, keisti kūno padėtį, pasirūpinti ergonomiška darbo vieta ir į dienotvarkę įtraukti daugiau judėjimo. Taip pat verta riboti nepertraukiamą laiką prie ekranų ir nepamiršti profilaktinių sveikatos patikrinimų. Tokie įpročiai padeda išlaikyti gerą savijautą ir sumažinti ilgainiui atsirandančių negalavimų riziką“, – sako A. Zinevičius.
Darbuotojai sveikata susirūpina metų pradžioje ir rudenį
„Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad praėjusiais metais šalies įmonių ir bendrovių darbuotojai registravo daugiau nei 280 tūkst. darbdavio suteikiamo sveikatos draudimo žalų. Dažniausiai pasirenkamos sritys išlieka specialistų konsultacijos, diagnostiniai ir laboratoriniai tyrimai.
A. Zinevičius pastebi, kad šalies dirbantieji aktyviausiai naudojasi tomis sveikatos draudimo paslaugomis, kurios susijusios su bendrais sveikatos nusiskundimais ir jų ištyrimu.
„Matome, kad didžiausi srautai tenka paslaugoms, susijusioms su savijautos įvertinimu ir ištyrimu. Taip pat kasmet stebime sezoniškumą, kada klientai labiausiai rūpinasi savo sveikata – tai daugiau vyksta metų pradžioje ir rudens sezonu“, – teigia A. Zinevičius.
Pasak eksperto, tai patvirtina ir mėnesinė statistika – aktyviausiais laikotarpiais darbuotojų registruojamų žalų skaičius reikšmingai išauga. Pirmąjį metų ketvirtį jis būna apie 15 proc. didesnis nei vidutinis mėnesio lygis per metus, o metų pabaigoje – apie 10 proc. didesnis.
Tuo metu vasaros mėnesiais darbuotojai savo sveikata rūpinasi pasyviau – pavyzdžiui, rugpjūtį registruojamų sveikatos draudimo žalų skaičius būna apie 25 proc. mažesnis nei vidutinis mėnesio lygis, rodo draudimo bendrovės duomenys.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) atkreipia dėmesį, kad nepakankamas fizinis aktyvumas yra vienas iš reikšmingiausių šiuolaikinių sveikatos rizikos veiksnių – skaičiuojama, kad 1 iš 4 suaugusiųjų visame pasaulyje juda per mažai.
PSO rekomenduoja per savaitę skirti bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai, ir net ir nedideli kasdieniai judėjimo pokyčiai gali turėti reikšmingo poveikio gyventojų sveikatai ir geresnei savijautai.
About the Author
