Pirmieji Baltijos ir Šiaurės šalių muzikos festivalio akordai suskambo vasario – kovo mėnesiais, nukeldami į skirtingas muzikines patirtis. Vasario 20 d. koncertas – susitikimas virto daugiasluoksne patirtimi, apjungiančia muziką ir gastronomiją, nes po Kauno styginių kvarteto muzikinės programos buvo ragaujama „Juliaus“ pyrago, specialiai paruošto kompozitoriaus Juliaus Juzeliūno 110 – sioms gimimo dienai. Kovo pabaigoje kartu su džiazo vokaliste Elvira Skovsang ir pianistu Sørenu Nørbo (Danija), Latvijos džiazo kvartetu, vadovaujamu Rygos orkestro vadovo, trombonininko Lauriso Amantovso nėrėme į magiškas improvizacijas ir siautulingas bebop, svingo ir šiuolaikinio džiazo versmes.
Balandžio – gegužės mėnesiais vėl tęsime kelionę ir atversime dar įvairesnę ir nepatirtą muzikinę panoramą.
Vokalinės ir vargonų muzikos koncerte „Mano pasveikinimas Tau“ balandžio 19 d. 16 val. Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje susitiks latvių ir lietuvių muzikinės tradicijos. Koncerte išgirsime Guntos Gelgotės (sopranas, Latvija / Lietuva) ir vargonininkės Eglės Rudokaitės muzikavimą. Programoje skambės latvių ir lietuvių kompozitorių kūriniai balsui ir vargonams, atskleidžiantys šių šalių muzikinio mąstymo savitumą ir dvasinę gelmę. Ypatinga koncerto puošmena – Juliaus Juzeliūno lietuvių liaudies sutartinės, kurios šia sudėtimi skambės pirmą kartą, taip pat kompozitorės Jurgitos Mieželytės naujo kūrinio „Caeli enarrant gloriam Dei“ (liet. „Dangūs skelbia Dievo šlovę“ premjera. Greta vokalinės muzikos festivalio programoje skambės sodrūs savo skambesiu ir virtuoziniai vargoninės muzikos pavyzdžiai – Dietrich Buxtehude „Te Deum laudamus” ir Zitos Bružaitės „Kibirkštys“, įkvėptas to paties pavadinimo M. K. Čiurlionio vėlyvosios tapybos ciklas.
Gegužės 3 d. 16 val. Kauno Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje klausytojų laukia ypatinga kelionė į vėlyvųjų viduramžių ir ankstyvojo renesanso muzikos pasaulį. Po bažnyčios skliautais skambės Jogailaičių dvaro ir koplyčios muzika: kūriniai iš XV a. Krokuvos rankraščių.Koncerte pasirodys iš Lenkijos atvykstantis ansamblis „Ars Cantus“ iš Vroclavo – miesto, kurį su Kaunu sieja ilgametė draugystė. „Ars Cantus“ surengė daugybę koncertų Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Čekijoje, Slovakijoje ir Austrijoje. Jų unikalios programos laukiamos Vakarų Europos festivaliuose.
Šiame koncerte klausytojai turės retą progą išgirsti senąją muziką atliekamą istoriniais instrumentais, kurių šiandien kasdieniame gyvenime beveik nebesutinkame, o net ir daugelis muzikantų retai gali juos išvysti ar išgirsti gyvai. Skambės išilginė fleita (blokfleita), citola, duseinė, viduramžių fidelis, sakbutas, slankusis trimitas, portatyviniai vargonai. Instrumentinę muziką lydės dainavimas, sukuriantis autentišką ir spalvingą viduramžių muzikinę atmosferą.
Koncerto data – gegužės 3 – ji sutampa su svarbiu Lietuvos ir Lenkijos istorijai, o ir Europai, įvykiu, nes 1791 metais parlamentiniu būdu buvo priimta pirmoji rašytinė konstitucija Europoje ir antroji rašytinė konstituciją pasaulyje. Todėl sakome, kad tai nebus paprastas koncertas, o muzikinė sueiga, kurioje susitinka istorija, žmonių ir miestų bendrystė, muzikinė kultūra.
Baltijos ir Šiaurės šalių muzikos festivalio „Tarp Baltijos ir Šiaurės“ programoje gegužės 9 d. 17 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje, VDU Kamerinio orkestro (vyr. dirigentas Vytautas Lukočius) muzikavime susitiks tradicija ir šiuolaikinė garso architektūra. Programoje skambės Juliaus Juzeliūno Poema-koncertas styginiams (1961) – dramatiška ir filosofiška lietuviškos modernybės refleksija. Koncerto metu dar kartą nusilenksime Juliui Juzeliūnui, kurio 110-ąsias gimimo metines šiemet pažymime. Savo Mokytojui Ričardas Kabelis sukūrė naują kompoziciją – BIRMA (2026) – ir kviečia ne tik klausytis, bet ir įminti pavadinimo kodo mįslę. Išgirsime ir lenkų muzikos modernizmo perlą – Grażynos Bacewicz Koncertą styginių orkestrui (1950) bei kelias suomių kompozicijas – J. Sibelijaus „Impromptu“ bei kompozitoriaus Veikko Huuskonen Baltijos koncertą akordeonui akordeonui ir styginiams. Pastarąjį koncertą interpretuos vienas ryškiausių jaunosios kartos Lietuvos akordeono atlikėjų, aktyviai koncertuojantis Lietuvoje ir užsienyje, tarptautinių konkursų laureatas akordeonininkas Laimonas Salijus. „Tarp Baltijos ir Šiaurės“ programą diriguos jaunosios kartos lietuvių dirigentė, kompozitorė ir muzikos edukatorė, aktyviai veikianti tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje šiuolaikinės muzikos scenoje – Raimonda Skabeikaitė, kuri, kaip ir orkestro muzikantai bei solistas Laimonas Salijus, studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje.
Finalinius Baltijos ir Šiaurės muzikos festivalio akordus Kauno valstybinėje filharmonijoje gegužės 10 d. 17 val. įprasmins baroko orkestras „Collegium Musicum Riga“. Tai vienintelis Latvijoje baroko ansamblis, grojantis istoriniais instrumentais pagal autentišką atlikimo praktiką, ir jau daugiau nei 30 metų stebinantis muzikos mylėtojus visoje Europoje! Įkurtas 1990 m. dirigento Māris Kupčs – vieno ryškiausių Latvijos baroko ir klasikinės muzikos tyrinėtojų – orkestro repertuaras apima tiek pamirštus XVII–XVIII a. Latvijos kūrinius, tiek visiems laikams žinomus baroko šedevrus: J. S. Bacho kantatas, G. F. Handel „Wassermusik“, A. Vivaldi fagoto koncertą e-moll ir daugelį kitų. Baroko operos gala kviečia publiką patirti baroko operos didybę, dramą, stilingas vokalines ir instrumentines interpretacijas, virtuoziškumą – nuo garsiausių Händelio arijų iki retai atliekamų Europos baroko perliukų. Dirigentas Māris Kupčs kartu su orkestru atkakliai ieško pamirštos Latvijos ir Vakarų Europos baroko muzikos archyvuose ir sukuria koncertus, kurie žavi virtuoziniu skambesiu, dramatiškumu ir baroko didybe.
Programoje skambės didingi Handelio, Vivaldi, Purcello, Pergolesi, Graun, de Lalande, Sartorio, Hillerio baroko operų muzikos fragmentai. Dramatiškos operos scenos, lyrinės arijos ir instrumentiniai epizodai atskleidžia baroko muzikos emocinę gelmę ir teatrinę galią, kuriai ryškumo ir stiliaus suteiks solistai Monta Martinsone ir Elīna Šimkus (sopranai), Artis Muižnieks (baritonas).
Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Kauno miesto savivaldybė, Lenkijos institutas Vilniuje.
Partneriai: Kauno miesto muziejus, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Kauno valstybinė filharmonija .
About the Author
