Verslo praktikoje vis dar pasitaiko situacijų, kai rangovai ar tiekėjai darbų rezultatą vertina itin siaurai – esą jei daiktas funkcionuoja ir atlieka savo pagrindinę paskirtį, jis laikytinas kokybišku. Tačiau, pasak teisininkų, tokį požiūrį paneigia tiek Civilinio kodekso nuostatos, tiek nuosekli teismų praktika.
„Kokybė nėra vien funkcionalumas. Tai – visų sutartyje aptartų savybių visuma“, – pabrėžia advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatas Dainius Antanaitis.
Civilinis kodeksas aiškiai nustato, kad rangovo atliekamų darbų kokybė pirmiausia turi atitikti rangos sutarties sąlygas. Tik tuo atveju, jei jos nėra apibrėžtos, taikomi įprasti tokiems darbams keliami reikalavimai.
Tai reiškia, kad darbų rezultatas turi ne tik veikti, bet ir atitikti visas sutartyje numatytas savybes – technines, funkcines, o neretai ir estetines. „Jeigu šalys susitarė dėl konkrečių parametrų – spalvos, tekstūros ar kitų vizualinių sprendimų, jie tampa ne mažiau svarbūs nei pats daikto funkcionalumas. Nukrypimas nuo jų reiškia, kad sutartis įvykdyta netinkamai“, – aiškina D. Antanaitis.
LAT pozicija: visų parametrų laikymasis yra būtinas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad darbų rezultato kokybė siejama ne tik su jo veikimu, bet ir su visų sutartyje nustatytų savybių įgyvendinimu. Vienoje iš bylų teismas nagrinėjo situaciją, kai rangovas pagamino įrenginius, kurie veikė, tačiau neatitiko sutartyje nustatytų techninių parametrų. Teismas konstatavo, kad:
- rangovas negali pasirinkti įgyvendinti tik dalies sutartinių įsipareigojimų;
- siekis užtikrinti vienas savybes, ignoruojant kitas, nėra pateisinamas;
- nukrypimas nuo sutarties sąlygų, nesuderintas su užsakovu, laikomas netinkamu sutarties vykdymu.
„Net jei daiktas veikia, tačiau neturi visų sutartyje numatytų savybių, jis negali būti laikomas kokybišku. Sutartis turi būti vykdoma visa apimtimi, o ne selektyviai“, – komentuoja advokatas.
Dažna klaida: „veikia, vadinasi – tinka“
Praktikoje AVOCAD teisininkai susiduria su atvejais, kai verslas linkęs ignoruoti sutartinius estetikos ar specifikacijų reikalavimus, manydamas, kad jie nėra esminiai. Tačiau tokia pozicija yra rizikinga. Jei iš sutarties ar jos aplinkybių galima nustatyti, kad tam tikri vizualiniai ar techniniai požymiai buvo svarbūs, jų neatitikimas gali būti laikomas trūkumu, suteikiančiu užsakovui teisę reikalauti:
- trūkumų pašalinimo,
- kainos sumažinimo,
- ar kitų teisinių gynybos būdų.
Ši praktika siunčia aiškią žinutę – sutarties sąlygos nėra formalumas – jos apibrėžia kokybės standartą. „Verslui svarbu suprasti, kad kokybė – tai ne tik tai, kad daiktas veikia ar neveikia. Svarbu ir ar gautas rezultatas atitinka tai, dėl ko buvo sutarta. Kiekvienas nukrypimas, jei jis nesuderintas, gali tapti ginčo pagrindu“, – apibendrina D. Antanaitis.
About the Author
