Nors pensijų fondams išmokėjus dalį atsiimtų lėšų prekybininkai fiksavo vartojimo šuolius, didesnę dalį atsiimtų lėšų (55 proc.) gyventojai planuoja toliau kaupti ir investuoti. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Ketvirtadalis atgautas lėšas nurodo panaudosiantys savarankiškam investavimui į akcijas, obligacijas ar jų fondus bei kitas priemones.
„Prisimindami neseną Estijos pavyzdį, kuomet atsiradus galimybei atsiimti II pensijų pakopos fondų lėšas per pirmą mėnesį vartojimas šoktelėjo beveik 90 proc. virš įprasto lygio, panašaus scenarijaus laukėme ir Lietuvoje. Nors trumpuoju laikotarpiu tikėtinas panašus efektas, gyventojai visų lėšų vartojimui išleisti neketina. Didesnę dalį atsiimtų lėšų (55 proc.) gyventojai teigia planuojantys toliau taupyti ir investuoti, o pirmenybę teikia savarankiškam investavimui į finansines priemones (24 proc.) bei indėliams (19 proc.)“, – sako „Swedbank“ finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė.
Tyrimo duomenimis, 15 proc. apklaustųjų bent dalį atsiimtų lėšų taip pat planuoja panaudoti nekilnojamojo turto įsigijimui, tokia pat dalis sako, kad atgautas pakopos pensijų fondų lėšas perkels į III pensijų pakopą. Dar 15 proc. nurodo atsiimtas santaupas laikysiantys grynaisiais.
„Vertinant gyventojų pasirinkimus, pozityviai nuteikia gyventojų planas dalį lėšų nukreipti į investicinius sprendimus, ilgainiui leidžiančius kapitalui augti. Svarbu, kad šie sprendimai būtų nuoseklūs – prieš investuojant verta aiškiai apsibrėžti tikslą, laikotarpį ir riziką, o lėšas paskirstyti tarp skirtingų priemonių. Taip pat reikėtų vengti bandymų greitai uždirbti ar „pagauti momentą“, nes tokie pasiūlymai dažnai susiję su padidinta rizika ar net sukčiavimu. Ilgalaikė, diversifikuota strategija duoda stabilesnį rezultatą nei pavieniai, impulsyvūs sprendimai“, – komentuoja J. Bagdanavičiūtė.
Pasak jos, dar geriau apsvarstyti savo planus turėtų tie gyventojai, kurie nusprendė lėšas nukreipti į indėlius ar laikyti juos grynaisiais. Tokiais atvejais augimo potencialas yra ribotas – indėlių grąža dažnu atveju neatsveria infliacijos, o grynieji pinigai laikui bėgant nuvertėja.
Beveik trečdalis plano neturi
Vis dėlto, tyrimas indikuoja, kad aiškų planą, ką darys su atsiimtais pinigais, turi ne visi. Beveik trečdalis – 28 proc. – nurodė sprendimą priimsiantys tuomet, kai pinigai pasieks jų banko sąskaitą.
„Lėšų atsiėmimas be aiškios strategijos indikuoja sprendimą atsisakyti disciplinuoto ilgalaikio kaupimo, jį pakeičiant impulsyviais pasirinkimais. Tokiose situacijose dažniausiai dominuoja trumpalaikiai sprendimai – vartojimas arba lėšų laikymas mažo pajamingumo formose, kurios nekuria realios grąžos. Tai reiškia ne tik prarastą investavimo laiką, bet ir didesnę tikimybę, kad sukaupto turto vertė ilgainiui ne augs, o mažės dėl infliacijos poveikio“, – sako J. Bagdanavičiūtė.
Gyventojams, kurie pateikė prašymus atsiimti dalį lėšų neturėdami jokio plano, J. Bagdanavičiūtė pataria neskubėtipriimti sprendimų vien dėl to, kad lėšos jau pasiekė ar artimiausiu metu pasieks sąskaitą.
„Planavimas yra vienas iš esminių geros finansinės sveikatos instrumentų. Jis leidžia išvengti impulsyvių sprendimų ir sudaro sąlygas sąmoningai paskirstyti lėšas tarp šiandienos poreikių bei ateities tikslų. Taigi, pensijų fondų lėšų panaudojimo planas būtinai turėtų apimti sprendimus, kurie orientuotųsi į ilgalaikį finansinį saugumą ir kaupimą senatvei. „Swedbank“ matuojamas Lietuvos gyventojų finansinės sveikatos indeksas rodo – dėl to, kad jų turimų santaupų pakaks norimam pragyvenimo lygiui sulaukus pensijos užtikrintai jaučiasi mažiau nei trečdalis šalies gyventojų, todėl geriausia, ką galime padaryti dėl savo ateities, yra apie ją galvoti jau šiandieną“, – pažymi J. Bagdanavičiūtė.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą š. m. kovo mėn. „Swedbank“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1013 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
About the Author
