Lietuvoje nelygybė tarp vyrų ir moterų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą – viena didžiausių Europoje. Lyčių nelygybė švietime, kur dažnai moterys lenkia vyrus, yra didelė, ypač, kai prie jos prisideda ir kiti nelygybės veiksniai, tokie kaip socialinė klasė ar etninė kilmė. Statistika rodo, kad Europoje mažiau vyrų turi aukštąjį išsilavinimą, mažesnė dalis jų mokosi visą gyvenimą ir dažniau pasitraukia iš švietimo sistemos. Siekdami spręsti šią problemą, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkė doc. Dovilė Stumbrienė su kolegomis iš Ispanijos sukūrė matematinį modelį, kuris padeda šalims rasti efektyviausias strategijas lyčių skirtumui švietimo sistemoje sumažinti.
Lietuvoje – didelis lyčių atotrūkis aukštojo išsilavinimo srityje
Analizuodamas situaciją 93 Europos regionuose, modelis atsižvelgia į keturis Europos Komisijos naudojamus rodiklius: aukštąjį išsilavinimą, suaugusių asmenų dalyvavimą mokymosi veikloje, anksti iš švietimo sistemos pasitraukusiųjų skaičių (turinčių pagrindinį ar žemesnį išsilavinimą ir nedalyvaujančių mokymosi veikloje) ir tų, kurie nedirba bei nesimoko, skaičių.
Mokslininkai atskleidė, kad vidutiniškai moterys lenkia vyrus pagal tris iš keturių rodiklių. Didžiausias skirtumas – aukštojo išsilavinimo srityje: 38,5 proc. moterų Europoje yra baigusios aukštąjį mokslą, o vyrų – 32 proc.
„Didžiausias atotrūkis fiksuojamas būtent aukštojo išsilavinimo srityje – Europos Sąjungos vidurkis yra 6,5 proc., o Lietuvoje šis atotrūkis siekia 15,6 proc. Dar didesnis atotrūkis aukštojo išsilavinimo srityje, kilęs dėl itin aukštų moterų rezultatų, palyginti su vyrais, nustatytas Švedijoje, Islandijoje, Estijoje ir Latvijoje“, – pasakoja doc. D. Stumbrienė.
Ji priduria, kad mažiausias atotrūkis pagal šį rodiklį fiksuojamas Vokietijoje, Šveicarijoje ir Austrijoje. „Nėra blogai, kad didelė dalis moterų turi aukštąjį išsilavinimą, bet svarbu, kad vyrai jas pasivytų, o atotrūkis sumažėtų ir taip priartėtume prie lyčių lygybės“, – sako mokslininkė.
Didžiausias bendras lyčių atotrūkis švietime fiksuojamas Islandijoje, Švedijoje, Estijoje, Latvijoje, Danijoje, Lietuvoje ir kai kuriuose Lenkijos, Suomijos bei Ispanijos regionuose, kur moterų pasiekimai švietime yra aukščiausi Europoje.
Šis podoktorantūros stažuotės VU Filosofijos fakultete metu doc. D. Stumbrienės ir kolegų iš Ispanijos sukurtas lyginamosios analizės modelis siūlo kiekvienam Europos regionui tinkamiausią tikslų įgyvendinimo strategiją, kad kiekvienas iš jų priartėtų prie geriausios praktikos ir sumažintų lyčių skirtumus pagal numatytus rodiklius.
Idėja sukurti lyčių nelygybės problemai švietime spręsti skirtą modelį kilo iš ankstesnio, prieš dvejus metus doc. D. Stumbrienės ir ispanų sukurto modelio, kurio tikslas – įvertinti ES šalių švietimo sistemų nelygybę. Tiek šis modelis, tiek lyčių nelygybės problemai švietime spręsti skirtas modelis gali būti pritaikomi daugelyje sričių – nuo universitetų, mokyklų, sveikatos apsaugos sistemos iki gamybos, energetikos ar įmonių.
Algų skirtumai siejami su profesijomis
Nors duomenys rodo, kad Europoje ir Lietuvoje moterys dažniau nei vyrai įgyja aukštąjį išsilavinimą, aktyviau dalyvauja mokymosi visą gyvenimą veiklose ir rečiau pasitraukia iš švietimo sistemos, vis dar kyla klausimas, kodėl jų darbo užmokestis išlieka mažesnis nei vyrų.
2026 m. „Sodros“ duomenimis, vyrų ir moterų darbo pajamos skyrėsi 8,5 proc. Vyrai vidutiniškai uždirbo 108 eurais daugiau: jų vidutinis darbo užmokestis siekė 1530 eurų į rankas, o moterų – 1422 eurus. Vis dėlto „Sodra“ pažymi, kad per dešimt metų atlyginimų atotrūkis sumažėjo beveik 10 proc.
VU Filosofijos fakulteto Socialinės politikos katedros docentė Lina Šumskaitė sako, kad atlyginimų atotrūkis susijęs su moterų ir vyrų pasirenkamomis profesijomis. Anot jos, ten, kur algos yra didžiausios, pavyzdžiui, teisės, informacinių technologijų, inžinerijos srityse, moterų paprastai yra mažiau.
„Kalbėdami apie profesijos pasirinkimą, turime atsigręžti į mokyklas. Mūsų kolegės edukologės analizavo matematikos vadovėlius ir tai, kokie vyrų ir moterų pavyzdžiai juose pateikiami. Paaiškėjo, kad ekonominėse vadovėlių užduotyse moterys disponuoja mažesnėmis pinigų sumomis. Kolegės taip pat aiškinosi, kaip vadovėliuose vaizduojami mamos ir tėčiai: mamos vadovėliuose tik perka produktus ir ruošia maistą, o tėčiai pramogauja su vaikais“, – pavyzdžius pateikia docentė.
Pasak mokslininkės, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba yra analizavusi gamtos mokslų, etikos ir kitus vadovėlius: „Tuose vadovėliuose nebuvo mokytojo vyro prototipo. Jeigu uždaviniuose vaizduojami mokytojai, tai būtinai pasirenkamos moterys. Kaip tada berniukas gali rinktis mokytojo profesiją, jeigu jis nemato tokio pavyzdžio?“
Stereotipų laužymas – dar mokykloje
Doc. L. Šumskaitė pastebi, kad nors atlyginimų atotrūkis tarp moterų ir vyrų mažėja, neapmokamo darbo našta išlieka problemine sritimi – vyrauja netolygus buities darbų pasidalijimas, o didžioji dalis vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių priežiūros vis dar tenka moterims.
„Dėl to moterims yra sudėtingiau eiti vadovaujamas pareigas. Vaikų susilaukusios moterys ilgesniam laikui atsitraukia nuo darbo rinkos, ilgiau būna namuose. Nors įmonės deda pastangas, kad jos sugrįžtų į tą pačią darbovietę, bet dažnai jos grįžta į žemesnes pareigas arba į tas pačias, bet negali konkuruoti su kolegomis, kurie dirbo jų vaiko priežiūros atostogų metu“, – sako pašnekovė.
Nors Lietuvoje mėnesio trukmės tėvystės atostogų išeina dauguma vyrų, ilgesniam laikui – dviem mėnesiams – ryžtasi išeiti tik maždaug pusė.
„Iš principo mes suaugusius vyrus skatiname eiti ir rūpintis vaikais, bet mokyklose jiems diegiame stereotipinį požiūrį į pasaulį, o vėliau jį laužome. Su suaugusiais žmonėmis stereotipus sulaužyti yra sudėtingiau. Kai turime rezultatus, mes jau turime nelygybę“, – aiškina doc. L. Šumskaitė.
About the Author
