2026 m. balandžio 28 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Balandžio 27–28 dienomis Salonikuose, Graikijoje, vyko Europos parlamentinio technologijų vertinimo tinklo EPTA renginys „Dirbtinis intelektas parlamentiniame technologijų vertinime“. Jame dalyvavo Seimo Ateities komiteto nariai Jekaterina Rojaka ir Kęstutis Vilkauskas.
Dirbtinis intelektas (DI) jau keičia ne tik verslą, švietimą ar darbo rinką – jis vis sparčiau ateina ir į parlamentų darbą, keisdamas teisėkūros kokybę, politinių sprendimų rengimą ir institucijų gebėjimą laiku reaguoti į technologinius pokyčius. Spartėjant inovacijoms, augant duomenų kiekiams ir sudėtingėjant jų poveikiui ekonomikai, visuomenei, saugumui bei demokratijai, parlamentams nebeužtenka remtis vien tradiciniais informacijos apdorojimo metodais. Todėl technologijų vertinimas tampa viena svarbiausių šiuolaikinio parlamentarizmo atramų – jis padeda laiku suprasti naujų technologijų galimybes ir rizikas, įvertinti ilgalaikes pasekmes, palyginti skirtingų šalių politikos pasirinkimus ir priimti labiau pagrįstus sprendimus. Kitų šalių pozicijos išryškino bendrą nuostatą: DI gali sustiprinti parlamentinę analizę, tačiau negali pakeisti žmogaus sprendimo, ekspertinio vertinimo ir politinės atsakomybės – jis turi būti pagalbinis analitinis įrankis, o ne savarankiškas parlamentinių žinių, išvadų ar rekomendacijų šaltinis.
Pasisakydama renginyje Ateities komiteto narė J. Rojaka pabrėžė, kad DI plėtra parlamentams kelia ne tik technologinį, bet ir demokratinį klausimą. „Dirbtinis intelektas parlamentuose turi būti ne žmogų pakeičianti, o žmogaus gebėjimus stiprinanti priemonė. Parlamentams šiandien tenka dviguba užduotis – suprasti, kaip DI keičia visuomenę, ekonomiką ir valstybės valdymą, ir kartu patiems atsakingai mokytis naudoti šiuos įrankius savo darbe. Lietuvai svarbu šioje diskusijoje dalyvauti ne pasyviai stebint, bet kartu su kitais parlamentais formuojant atsakingo, skaidraus ir demokratines vertybes atitinkančio DI naudojimo kryptį“, – kalbėjo J. Rojaka.
„Kai technologijos vystosi greičiau nei teisėkūra, parlamentams būtina turėti stiprius technologijų vertinimo gebėjimus. Tai padeda matyti ne tik naujovių naudą, bet ir galimas rizikas žmogaus teisėms, darbo rinkai, valstybės saugumui, švietimui, regionams ir demokratiniam procesui. Parlamentaras turi gebėti kelti teisingus klausimus dar prieš technologijai tampant problema“, – pažymėjo J. Rojaka.
Ateities komiteto narys K. Vilkauskas atkreipė dėmesį, kad kalbant apie DI parlamentiniame darbe būtina daugiau dėmesio skirti ne tik efektyvumui, bet ir informacinio saugumo, dezinformacijos bei visuomenės atsparumo klausimams. „Dirbtinis intelektas gali padėti greičiau apdoroti informaciją, rengti analizes ir matyti platesnį kontekstą, tačiau jis taip pat gali tapti priemone klaidingai, šališkai ar manipuliatyviai informacijai skleisti. Todėl parlamentams būtina kalbėti apie dezinformacijos pavojų, šaltinių patikimumą ir visuomenės gebėjimą kritiškai vertinti informaciją. Demokratijoje svarbu ne tik tai, kaip greitai priimame sprendimus, bet ir tai, ar jie grindžiami patikima, patikrinta ir atsakingai įvertinta informacija“, – pabrėžė K. Vilkauskas.
Šalių patirtis rodo, kad parlamentinės institucijos yra skirtinguose pasirengimo naudoti dirbtinį intelektą etapuose: vienos jau turi formalias DI naudojimo taisykles, chartijas ar atsakingo naudojimo vadovus, kitos dar kuria savo institucines sistemas. Tačiau bendras principų laukas jau aiškėja – žmogaus priežiūra, duomenų saugumas, šaltinių patikra, aiški atsakomybė už galutinį turinį ir atsargus požiūris į konfidencialios ar neviešos informacijos naudojimą išorinėse DI sistemose. Ypač svarbi tema išlieka skaidrumas: parlamentinės institucijos ieško pusiausvyros tarp praktinio darbo efektyvumo ir visuomenės teisės žinoti, kada DI darė reikšmingą įtaką parengtam turiniui, išvadoms, metodologijai ar viešam pristatymui.
Renginyje taip pat išryškėjo DI galimybės parlamentiniam technologijų vertinimui – nuo greitesnės mokslinių įrodymų sintezės, lyginamosios politikos analizės ir parlamentinių pažymų rengimo iki visuomenės bei suinteresuotų grupių pozicijų žemėlapiavimo, scenarijų kūrimo, tendencijų stebėsenos ir tarptautinių politikos pokyčių identifikavimo. Šios galimybės ypač svarbios parlamentarams, kuriems tenka priimti sprendimus srityse, kuriose mokslas, technologijos, ekonomika ir visuomenės lūkesčiai susikerta itin greitai. Vis dėlto šalys kartu pabrėžė ir rizikas: klaidingus ar išgalvotus atsakymus, šališkumą, konteksto praradimą, duomenų apsaugos ir konfidencialumo problemas, pernelyg didelį pasitikėjimą DI, priklausomybę nuo išorinių technologijų tiekėjų ir ne visada aiškią DI sprendimų logiką. Todėl DI gali padėti greičiau surinkti informaciją, tačiau technologijų vertinimas išlieka būtinas tam, kad būtų atsakyta į svarbiausią klausimą – ką ši informacija reiškia žmogui, valstybei ir visuomenei.
Seimo Ateities komiteto narių J. Rojakos ir K. Vilkausko dalyvavimas EPTA renginyje yra svarbus Lietuvos įsitraukimo į tarptautinę technologijų valdymo darbotvarkę ženklas. Salonikuose vykusios diskusijos patvirtino, kad parlamentams šiandien tenka dviguba atsakomybė: ne tik kurti DI reguliavimo, priežiūros ir atsakingo naudojimo sistemas visuomenei, bet ir patiems stiprinti kompetencijas, kad šios technologijos būtų atsakingai taikomos kasdieniame parlamentiniame darbe. Tam būtinas stiprus parlamentinis technologijų vertinimas – tiltas tarp mokslo, politikos ir visuomenės interesų. EPTA tinklas, vienijantis parlamentines technologijų vertinimo institucijas, šioje srityje dirbančius parlamentų komitetus ir padalinius, padeda parlamentams geriau suprasti mokslo, technologijų ir inovacijų poveikį visuomenei, ekonomikai, aplinkai, valstybės saugumui ir demokratiniams procesams. Šiame kontekste Seimo Ateities komitetas veikia kaip parlamentinė erdvė, kurioje technologijų, ilgalaikių valstybės raidos iššūkių ir politinių sprendimų klausimai susiejami su viešuoju interesu.
Šių metų renginys Salonikuose sustiprino bendrą tarptautinių partnerių žinią: dirbtinis intelektas gali tapti svarbiu parlamentinio darbo ir technologijų vertinimo įrankiu, tačiau tik tada, kai jo naudojimas yra atsakingas, patikimas, skaidrus ir pavaldus žmogaus sprendimui. Tai reiškia, kad parlamentams būtinos ne tik technologinės priemonės, bet ir stiprūs komitetai, ekspertinės struktūros bei aiškios demokratinės taisyklės, leidžiančios laiku įvertinti naujų technologijų naudą, rizikas ir poveikį žmogui, valstybei bei visuomenei.
About the Author
