Įsibėgėjantis pavasaris reiškia ne tik daugiau laiko gamtoje, bet ir didesnę riziką susidurti su erkėmis. Ekspertai įspėja: šiemet jų aktyvumas gali būti didesnis nei įprastai, o gyventojų skiepijimosi rodikliai – mažėjantys, todėl svarbu išlikti budriems ir reguliariai tikrintis po buvimo lauke.
Šiemet erkės gali būti aktyvesnės nei pernai
Nors pavasaris dar tik įsibėgėja, specialistai įspėja – šių metų erkių sezonas gali būti intensyvesnis nei ankstesniais metais. Tam įtakos turėjo palankios žiemos sąlygos: storas sniego sluoksnis padėjo išgyventi tiek suaugusioms erkėms, tiek jų lervoms ir nimfoms.
Erkės suaktyvėja vos temperatūrai pakilus iki +5 °C, todėl pirmieji įkandimai fiksuojami jau ankstyvą pavasarį. Kadangi saulėtose vietose dirva įšyla greičiau, rizika atsiranda anksčiau, nei daugelis tikisi.
„Erkės dažniausiai aptinkamos aukštoje žolėje, krūmuose ar miškingose vietovėse, tačiau jų galima sutikti ir miestuose – parkuose ar žaliosiose zonose. Todėl rizika išlieka net ir trumpų pasivaikščiojimų metu“, – atkreipia dėmesį draudimo bendrovės ERGO Sveikatos draudimo rizikų vertinimo ir produktų plėtros grupės vadovė Zita Davidonienė.
Lietuvoje – tūkstančiai susirgimų kasmet
Pasak ekspertės, Baltijos šalyse ryškėja nerimą kelianti tendencija – mažėjantis skiepijimosi nuo erkinio encefalito aktyvumas. Štai draudimo bendrovės Latvijos padalinio duomenimis, 2025 m. besiskiepijančiųjų skaičius sumažėjo beveik 20 proc., palyginti su ankstesniais metais. Lietuvoje pastaruosius 2 metus besiskiepijančių nuo erkinio encefalito skaičius yra stabilus – skiepijasi kas 8 apsidraudęs asmuo.
Tuo metu sergamumas išlieka didelis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, kasmet fiksuojami šimtai erkinio encefalito ir tūkstančiai Laimo ligos atvejų, o didžiausias sergamumas fiksuojamas vasaros mėnesiais. Didžiausios rizikos zonomis išlieka Utenos, Panevėžio ir Tauragės apskritys, tačiau saugių rajonų praktiškai nėra – erkių platinamos ligos fiksuojamos visoje šalyje.
„Vakcinacija yra patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito, tačiau matome, kad pavasario mėnesiais, kai skiepytis aktualiausia, gyventojų aktyvumas mažėja. Žmonės neretai prisimena apie pavojų tik tada, kai erkė jau įsisiurbia, tačiau tuomet skiepytis jau per vėlu“, – sako Z. Davidonienė.
Laimo liga: klastingesnė, nei gali pasirodyti
Ji taip pat priduria, kad didžiausia rizika gali tapti net ne pats erkės įkandimas, o pavėluota reakcija. Jei nuo erkinio encefalito galima apsisaugoti skiepais, tai nuo Laimo ligos – ne, nes vakcinos šiai ligai kol kas nėra. Svarbu suprasti ir esminį skirtumą: erkinio encefalito virusas į žmogaus organizmą patenka iš karto po erkės įsisiurbimo, o Laimo ligą sukeliančios bakterijos gali būti perduodamos tik po ilgesnio laiko – kartais net po kelių parų.
„Kuo greičiau erkė pastebima ir pašalinama, tuo mažesnė tikimybė užsikrėsti Laimo liga. Tačiau problema ta, kad jos simptomai dažnai pasireiškia tik po kelių savaičių ar net mėnesių. Žmonės pamiršta įkandimo faktą ir į gydytojus kreipiasi jau tada, kai liga būna pažengusi“, – aiškina Z. Davidonienė.
Pasak ekspertės, būtent Laimo liga šiandien sudaro didžiausią tiek sveikatos, tiek finansinę naštą. Draudimo bendrovės ERGO duomenys rodo, kad didžioji dalis išmokų už erkių platinamas ligas skiriama būtent šios ligos gydymui.
„Didžiausia klaida – manyti, kad jei erkė maža ar įkandimas neskausmingas, rizikos nėra. Net ir nepastebėtas įkandimas gali turėti rimtų pasekmių, todėl svarbu stebėti savo savijautą ir nedelsti kreiptis į gydytojus“, – pabrėžia draudimo ekspertė.
Kaip apsisaugoti? Atmintinė poilsiautojams
Po aktyvaus savaitgalio gamtoje ir ruošiantis artėjančioms išvykoms specialistai primena, kad apsisaugoti nuo erkių galima laikantis kelių paprastų, tačiau svarbių taisyklių. Pirmiausia rekomenduojama rinktis tinkamą aprangą – geriausia šviesius drabužius, ant kurių erkės lengviau pastebimos, o ilgas kelnes sukišti į kojines. Taip pat svarbu, kad rankogaliai būtų prigludę prie riešų ir nepaliktų atvirų kūno vietų.
„Ne mažiau svarbu naudoti repelentus, skirtus erkėms atbaidyti. Juos reikėtų purkšti ne tik ant atvirų odos vietų, bet ir ant drabužių bei avalynės – taip sukuriama papildoma apsauga. Grįžus iš gamtos būtina nedelsiant nusirengti ir kruopščiai apžiūrėti visą kūną, ypatingą dėmesį skiriant pažastims, pakinkliams, kirkšnims ir galvos odai, ypač už ausų“, – pataria Z. Davidonienė.
Specialistė taip pat ragina nepamiršti augintinių – jie neretai tampa „transportu“, kuriuo erkės patenka į namus ar net lovas, todėl juos taip pat būtina patikrinti po kiekvieno pasivaikščiojimo.
„Galiausiai, patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito išlieka skiepai. Jei dar nespėjote pasiskiepyti, dabar yra tinkamas metas tai padaryti – esant poreikiui galima taikyti ir pagreitintą vakcinacijos schemą“, – priduria Z. Davidonienė.
