Balandžio 10 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko ekspertinė diskusija „LRT ateitis: kaip apsaugoti visuomeninį transliuotoją nuo politinės įtakos?“. Anot ekspertų, šalyje trūksta ne tik elementaraus medijų raštingumo, bet ir gebėjimo vesti konstruktyvų dialogą, o universitetas šioje sumaištyje lieka viena paskutiniųjų erdvių nešališkam balansui ieškoti.
Neįgarsintas visuomenės balsas
Diskusija tęsė Vilniuje vykusią spaudos konferenciją, kurios metu visuomenei buvo pristatyta LRT politinio neutralumo ir efektyvios valdysenos koncepcija, parengta tarpuniversitetinės akademinės ekspertų grupės.
Diskusijoje dalyvavo VDU Viešosios komunikacijos katedros profesorė, UNESCO Medijų ir informacinio raštingumo tyrimų centro vadovė prof. dr. Auksė Balčytienė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro asistentė, tyrėja asist. dr. Džina Donauskaitė, VDU Filosofijos katedros profesorius, Socialinės ir politinės kritikos centro vadovas prof. dr. Gintautas Mažeikis, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas, teisininkas akad. prof. dr. Vytautas Nekrošius ir LRT Tyrimų skyriaus vadovė, žurnalistė Indrė Makaraitytė.
Pasak profesorės A. Balčytienės, universitetas privalo tapti ta erdvė, kurioje į žiniasklaidos procesus žvelgiama ne per partinių interesų, o per normatyvinę ir vertybinę prizmę. Anot jos, šiuo metu vykstančios diskusijos dėl LRT yra pernelyg fragmentuotos ir nutolusios nuo esminių demokratijos principų.
„Kaip mokslininkai, mes visus procesus siekiame matyti plačiau iš tokios holistinės arba paprasčiau sakant panoraminės perspektyvos. Jeigu mes žiūrime į kaitą, į transformacijas, tai mes visada siekiame pamatyti kažkokį interesų derinį, ieškoti balanso ir mums labai svarbu, viešoji informacija būtų prieinama ir tarnautų visiems be išimties“, – sakė profesorė.
Anot jos, iš to, ką kalba politikai, komercinės žiniasklaidos atstovai arba kitos lobistinės grupės, negirdėti jų viešojoje retorikoje įžodinto visuomenės balso. „Visuomenės balsą girdime protestuose, girdime nuolatinę analizę, tačiau šis balsas yra kažkur šalia. Todėl mes pagalvojom, kad iš tiesų reikia parengti koncepciją, kuri matytų LRT kaip nacionalinio informacinio saugumo ir atsparumo tinklą šiame turbulencijų ir sukrėtimų krečiamame pasaulyje. Mes norime sugrąžinti šį klausimą į vertybinį lygmenį“, – teigė A. Balčytienė, kuri yra viena iš ekspertų, rengusių minėtąją koncepciją.
Nepakankamai apgintos laisvės
VDU profesorius Gintautas Mažeikis diskusijoje pateikė platų filosofinį ir kritinį požiūrį į tai, kodėl LRT nepriklausomumas šiandien yra pavojuje. Jo teigimu, visuomeninio transliuotojo laisvės nėra pakankamai apgintos įstatymiškai.
„Mano nuomone, šis triukšmas prasidėjo todėl, kad visuomeninis transliuotojas ir redakcijos nėra pakankamai laisvi, o jų laisvės nėra pakankamai apgintos įstatymiškai ir konstituciškai. Jeigu jos būtų apgintos pakankamai, nebūtų šito viso chaoso. Matau visiškai priešingą veiksmą, nei Seimas nori padaryti. Reikia ne suvaržyti visuomeninį transliuotoją, o aptarti, kaip jį galima labiau įgalinti būti laisvam ir nepriklausomam nuo minėtų valdžios šakų. Pritariu akademikų paskelbtam dokumentui, kad Tarybos funkcija yra užtikrinti ir nuolatos priminti strategiją, kaip įgyvendinti mūsų tikslą plėtoti demokratiją“, – teigė G. Mažeikis.
Anot jo, žiniasklaidos laisvė istoriškai sutapo su valdžių pasidalijimo idėja, todėl bet koks bandymas LRT pajungti politinei kontrolei yra žingsnis atgal.
„Žiniasklaidos laisvės idėja sutapo su valdžių pasidalijimo principo idėja. Tai reiškia, kad buvo įvardytas ne atsisakymas nuo politikos, o aptarimas apie tai, kaip valdžios turi būti padalintos, kodėl jos turi būti nepriklausomos ir kaip jos per nepriklausomumą kontroliuos viena kitą. Žiniasklaida turi būti atskirta nuo pirmų trijų valdžių. Ji negali būti priklausoma nei nuo Seimo, nei nuo Vyriausybės, nei nuo Prezidento“, – tikino profesorius.
Kultūrinė duobė
LRT Tyrimų skyriaus vadovės Indrės Makaraitytės vertinimu, nacionalinio transliuotojo puolimas yra galimas tik dėl to, kad visuomenė vis dar nesuvokia žiniasklaidos kaip demokratinio saugiklio, o raštingumo stoka atveria duris lobizmui.
Pasak jos, visuomeninis transliuotojas tapo auka, nes žiniasklaida niekada visuomenėje nebuvo vertybė pati savaime. Šiuo metu esame tam tikroje kultūrinėje duobėje, kurioje susipina medijų raštingumo stoka, Kremliaus propaganda ir globalios tendencijos, pavyzdžiui, „trampizmas“.
„Žmonėms tampa vis sunkiau atskirti, kur yra faktas, o kur – gerai sukonstruota manipuliacija. Politikai šia situacija naudojasi, nes artėjant rinkimams kontrolė virš informacijos srautų tampa jų prioritetu“, – teigė žurnalistė.
Anot I. Makaraitytės, sugriovus LRT nukentės visų žurnalistų interesai: „Žurnalistai, dirbantys kasdienį darbą, jie žino, kad jeigu nelieka visuomeninio transliuotojo kaip žurnalistikos erdvės, nukenčia visų žurnalistų padėtis, nes nebėra konkurencingos jėgos, kuri konkuruoja atlyginimais, darbo vietų sąlygomis. Nebelieka tam tikro standarto. Jeigu mes sugriauname LRT kaip kokybės standartą, visos žurnalistikos rinka paprasčiausiai nusiris žemyn, o laimės tik tie, kurie nori sklaidos be atsakomybės“.
Visuomeninis transliuotojas nepriklauso politikams
Teisininkas, akad. prof. dr. Vytautas Nekrošius teigė, kad esama situacija yra politinio nebrandumo pasekmė.
„Yra toks geras užsiėmimas – šnekėtis. Pagrindinė politiko funkcija – šnekėtis. Tai to šnekėjimosi mokėjimas yra labai žemam lygmeny šitoje situacijoje. Visi politikai, nepriklausomai nuo to, kokią jie politinę jėgą beatstovauja, norėtų turėti visuomeninį transliuotoją savo partneriu“, – tikino jis.
Pasak jo ši situacija rodo mūsų politinės sistemos nebrandumą. „Mes dar neišmokome, kad visuomeninis transliuotojas nėra valdžios įrankis. Jis turi tarnauti visuomenei, o ne tam, kas šiandien sėdi kabinetuose“, – sakė akademikas.
Dž. Donauskaitė, taip pat pabrėžė, kad visuomeninis transliuotojas priklauso ne politikams ir ne valdžios institucijoms, o visuomenei, todėl bet kokie pokyčiai jo valdyme turi vykti įtraukiant pačius piliečius: „Mes matome poreikį sukurti mechanizmus, kur visuomenė galėtų tiesiogiai dalyvauti formuojant strategines kryptis, o ne tik stebėti iš šono, kaip politikai dalijasi įtaką.“
Ji prisiminė, kaip praėjusių metų kalėdiniu laikotarpiu staiga atsiradusi iniciatyva pakeisti LRT įstatymą sukėlė didelį nerimą žurnalistų bendruomenėje, nes tokie sprendimai negali būti priimami be gilios analizės ir diskusijos su pačia visuomene.
„Mes siūlome kur kas aiškiau įtvirtinti žurnalistų redakcinį nepriklausomumą kaip principą, kurio dabar įstatyme trūksta. Neužtenka pasakyti, kad LRT yra laisva – reikia mechanizmų, kurie apsaugotų žurnalistus nuo bet kokio spaudimo, tiek vidinio, tiek išorinio. Tai yra pamatas, ant kurio laikosi visa kokybiška žurnalistika“, – teigė ji
Blogiausia – abejingumas
Diskusiją užbaigusi VDU rektorė prof. dr. Ina Dabašinskienė pabrėžė, kad akademinė aplinka yra būtent ta vieta, kurioje privalu dekonstruoti politinius procesus, ypač kai jie liečia viešąjį interesą.
„Man rodos, to bendro forumo, kuriame piliečiai ir kitų universitetų atstovai dalyvautų, labai reikia. Galime diskutuoti apie viską, ir tai nereiškia, kad universitetas ar rektoriai sutinka su visomis pozicijomis, bet svarbu, kad mes jau viduje diskutuojame. Manau, kad pilietinė visuomenė ir vieši debatai yra labai svarbūs. Nepaisant to, kad čia yra daug pesimistinių gaidelių, tie, kurie prisideda, kovoja ir protestuoja, turi labai daug idealizmo. Kaip yra gražiai pasakyta – mes turime turėti vilties ir nenurimti“, – teigė rektorė.
Pasak jos, blogiausia – abejingumas. „Mes turime nenurimti kalbėtis, neprarasti galimybės bendrauti, nepaisant to, kaip kiti traktuoja tą galimybę. Už laisvą žodį kovoja visi. Matome, kas dedasi pasaulyje, kaip didžiosiose demokratijose, pavyzdžiui, Amerikoje, reitingai krenta žemyn ir kaip žiniasklaidai kyla pavojus. Būkime budrūs. To ir visiems linkiu“, – teigė I. Dabašinskienė.
About the Author
