Vilniuje vykęs tarptautinis medinės architektūros ir statybos forumas „Forum Wood Building Baltic 2026“ parodė, kad architektų ir inžinierių kūryba gali derėti su globaliais iššūkiais, tokiais kaip klimato kaita ar išteklių atsinaujinimas, naudotis technologinių inovacijų teikiamomis galimybėmis ir įtraukti visuomenę.
Robotizuotosgamyklos, klimato kaitai atsparūs pastatai, bendruomenes telkianti architektūra ir net šiaudais izoliuoti daugiabučiai–visa tai ne vizijos, ojau dabarrealūs projektai Europoje.
Renginį organizavoVilniaus Gedimino technikos universiteto(VILNIUS TECH)Architektūros fakultetaskartu su FORUM HOLZBAU,vasarįį Vilniųpakvietęarchitektus,inžinieriusmokslininkus ir susijusių sričiųprofesionalus iš Austrijos, Danijos, Ispanijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos ir Baltijos šalių.
Ekspertai sutaria:mediena yraatsinaujinantisišteklius, todėl šiandien tampa vienu svarbiausių atsakymų į klimato krizęir miestų gyvenimo kokybės iššūkius.
Kai paprastumas tampa inovacija
StefanWinter(Miuncheno technikos universitetas, Vokietija)pradėjo forumą kvietimugrąžinti medieną į miestus–re-timberthecities!Pasak jo, šiandieninė Europa gyvena lūžio laikotarpiu: turime vienu metu galvoti apie saugumą, atsparumą ir neišvengiamą atstatymą. Mediena šiame kontekste tampa ne tik tvarumo, bet ir strateginio miestų vystymo sprendimu.
Suomių architektas,Aaltouniversiteto profesoriusPekkaHeikkinenauditorijai uždavė paprastą, bet esminį klausimą–kasiš tiesųyra kūrybinga inovacija?Jo teigimu svarbiausi kriterijai išlieka tie patys:ilgaamžiškumas, energetinisefektyvumas, ekonomiškumasbeipaprastaeksploatacija.
„Geriausia inovacija–paprastumas. Mediena turėtų pasiūlyti sprendimą“,– įsitikinęsPekkaHeikkinen.
Robotai statybose – efektyvumas ir pagalba
VokietijosRosenheimotaikomųjų mokslų universiteto profesoriusAndreasHeinzmannpristatė, kaip automatizacija keičia medinių pastatų gamybą.
Jo teigimu, robotai nėra skirti pakeisti žmogų–priešingai, jie leidžia spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumą ir sumažinti fizinį krūvį statybose. Šiuolaikinės sistemos apimarobotizuotąpjovimą, sienų ir stogų elementų gamybą bei automatizuotą logistiką.
„Didžiausias efektyvumas atsiranda ne dėl vienos mašinos, o dėl visos sistemos–žmonių, procesų ir aplinkos sąveikos“,–akcentavo profesorius, pristatęs realius gamybosprocesopavyzdžius.
Lietuvoje jau statome medinius biurus
Svarbi forumo dalis buvo skirta praktinei Baltijos regiono patirčiai. Statybų bendrovės „KalvastaStatyba“atstovai–statybos direktorius SimonasPliupelisir medinių konstrukcijų departamentovadovas AudriusPapėčenka–pristatė vieną didžiausių Lietuvoje administracinių pastatų, statytų naudojantsluoksninės lukštų medienos (LVL) konstrukcijas,Naujojoje Akmenėje.
Projektas parodė, kad tinkamaipanaudotamediena gali konkuruoti su betonu ar plienu ne tik tvarumo, bet ir konstrukcinio efektyvumo srityse.
Pranešėjai akcentavo visos grandinės svarbą–nuo projektavimo ikigamybosir montavimo. Būtentkoordinacija tarp architektų,inžinierių,gamintojų ir rangovų lemia, ar inovacijos tampa realiais sprendimais.
Mediena kaip socialinis įrankis
Architektės MargaritaKaučikaitėir Evelina Vasiliauskaitė pasakojo apie daugiau nei dešimtmetį veikiančias „Keliaujančios architektūros dirbtuves“.Per šį laiką daugiau nei 75 Lietuvos bendruomenės kartu su architektais statė realius objektus–nuoelementų mokyklų erdvėmsiki viešųjų paviljonų.
Lengvai apdirbama ir dažnai pakartotinai naudojama medžiaga leidžia į statybą įtraukti net vaikus, žmones be statymo patirties. Rezultatas — ne tik statiniai, bet ir stipresnės bendruomenės.
Panašia patirtimi dalijosi irarchitektė Viktorija Blažienė(2LArchitects), pristačiusi mokyklosUkrainoje projektą, konstruotą kartu su vietos bendruomene, vaikais.Projektas išsiskiria tuo, kadkuriamosrėmimo platformos,įtrauktiįvairių verslų atstovaiir nors statybos vykstaUkrainoje, viskas gaminama Lietuvoje, o projekto rezultatus dar pamatysime ateityje— tai didelioBučosmokyklos projekto pradžia.
Tiltai, bibliotekos ir cirkai: kai mediena tampa miesto simboliu
Forume pristatyti ir įspūdingi tarptautiniai projektai.Ispanijos inžinerijos bendrovės „MediaMaderaEngineers“ ekspertai pristatė daugiau nei 500 medinių pėsčiųjų tiltų projektavimo patirtį įvairiose šalyse, įrodydami, kad mediena gali būti patikima infrastruktūros medžiaga net sudėtingomis sąlygomis.
Latvijos architektasRūdisRubenispapasakojo apieUogrėsbiblioteką–pastatą, kuris sąmoningai kurtas kaip jaukus „vasarnamis“, skirtas susitikimams, skaitymui ir net vestuvių ceremonijoms.
Tuo metu architektasUldisLukševics(NRJA)pristatė vieną sudėtingiausių Baltijos regiono rekonstrukcijų–naująkryžmai sluoksniuotosmedienoskupolą istoriniameRygos cirke.Unikali konstrukcija leidžia istoriniam XIX a. pastatui prisitaikyti priešiuolaikiniųporeikių,energinio efektyvumo ir saugumo reikalavimų.
Ateities daugiabučiai – iš šiaudų?
Švedų architektasJoakimKaminskypristatė Malmėje kuriamą 12 aukštų gyvenamąjį namą, kuriame mediena derinama su šiaudų sienomis.Šiaudai–žemės ūkio atliekos–pasižymi puikiomis šiluminėmis savybėmis ir leidžia mažinti statybų CO2pėdsaką.Pastatas gamina daugiau energijos nei suvartoja, o jo konstrukcijos sukurtos taip, kad ateityje būtų lengvai išardomos ir pernaudojamos.
Austrijos mokslininkasMaximilianasPramreiteris(BOKU universitetas, Austrija)ragino naudoti iki šiol nuvertintas medienos žaliavas–šakas ar viršūnes–kurios dažnai sudeginamos, nors gali tapti naujų konstrukcinių produktų pagrindu.
Diskusijos neapsiribojo vien architektūra.Vytauto Didžiojo universiteto miškininkystės profesoriusVitasMarozaspriminė, kad statybų ateitis prasideda miške. Klimato kaita keičia medžių rūšinę sudėtį, todėl būtina pereiti prie biologinei įvairovei palankios miškininkystės.
Nuo renovacijos iki klimato kaitai atsparių pastatų
Serijinės renovacijos tyrimus pristatęs architektasJohannesasHübneris(NiurnbergoGeorgSimonOhmtechnikos universitetas, Vokietija)akcentavo, kad didžiausias klimato iššūkis slypi ne naujoje statyboje, ojau esamuose statiniuose.
ArchitektėTinaSelami(EinszueinsArchitektur, Austrija)demonstravo „WoodClayClimate“ projektą–CLT konstrukcijas su molio tinku integruotomis šildymo ir vėsinimo sistemomis, kurios gali tapti atsaku į karščio bangas miestuose.
Estų architekto MarkusKaasik(3+1Architektid)patirtis rodo, kad medinės inovacijos teikia galimybes ne tik statant naujas mokyklas, bet ir atnaujinant istorines.Odanų architektasThomasJørgensen(DorteMandrupStudio)pristatė amatųmokyklosbendrabutį,patapusįvitrina:demonstruojamos amatų, bendruomenės ir architektų mediena įkūnytos ambicijos.
Paveldas ir saugumas – sudėtinga pusiausvyra
Kuldīgosrestauravimo centro vadovėIlzeZariņapasakojo apiemediniosenamiesčioišsaugojimąKuldīgamieste, neseniai įtrauktame į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Jos teigimu, medinis paveldas nėra tik istorija–tai gyva sistema, kuriai būtinas bendruomenės įsitraukimas ir praktinis mokymas.
Apiekitąpavelduisvarbiątemą–gaisrinę saugą–kalbėjo ekspertė IrinaDemidova-Buizinienė(VILNIUS TECH). Ji pristatė, kaip modeliuojami evakuacijos scenarijai ir gaisro plitimas istoriniuose pastatuose, siekiant išsaugoti autentiškas konstrukcijas neprarandant saugumo.
Mediena – ne mada, o kryptis
Medinėarchitektūra nebėranišinėtema, ji apima viską–nuo vaikųkuriamųpaviljonųLietuvojeikirobotizuotųgamyklų, nuo UNESCO paveldopuoselėjimo irįveiklinimoiki klimatuipozityvių daugiabučių.
Mediena tampa ne alternatyva, o viena pagrindinių ateities statybos strategijų.Paulius Milčiaus (NaturaConsulta) pranešimas parodė, kad Baltijos regionas šiame procese jau nebėra stebėtojas–regionastampa vienuišeksporto lyderiųir pokyčio kūrėjų.
Forumo partneriai: „Rothoblaas“, „EGGER Group“, „ProclimaLietuva“, „Binderholz“, „HSBCAD“, „JamesHardie“, „STEICO“, „ISOCELL“, „KNAUFLietuva“, „SIHGA“, „SWG“, „KLH“, „Koch&Schulte“, „PeikkoLietuva“, „Drūtsraigtis“, „VMGLignum“, „Jūrės medis“, „Woodon“, „Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje“, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Medinės architektūros centras.
About the Author
