Kovo 4-ąją minima Pasaulinė nutukimo diena Lietuvoje primena, kad nutukimu serga maždaug kas penktas suaugęs šalies gyventojas ir šis rodiklis auga. Vis dėlto viešojoje erdvėje nutukimas vis dar dažnai vertinamas kaip gyvenimo būdo ar asmeninės atsakomybės klausimas. Gydytojai pabrėžia – toks požiūris neatspindi medicininės realybės ir trukdo laiku diagnozuoti bei gydyti lėtinę ligą.
Pasaulinės nutukimo dienos išvakarėse, kovo 3 d., Danijos ambasadoje Vilniuje surengtame atvirame dialoge „Faktai prieš baimes: modernus požiūris į nutukimą“ apie ligą kalbėjo šeimos gydytojas Valerijus Morozovas, gydytoja akušerė-ginekologė Reda Žiobakienė, gydytoja psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė, gydytoja kardiologė prof. Jurgita Plisienė, šeimos gydytoja Gabrielė Gergelienė, o diskusiją moderavo teisininkė Rūta Karpičiūtė.
Danijos ambasadorė Lietuvoje, Grete Sillasen, pradėdama renginį sakė, kad Pasaulinė nutukimo diena mums primena, kad ši tema nėra vien gyvenimo būdo pasirinkimas ar valios klausimas – tai visą pasaulį apėmusi sveikatos krizė. Danai dažnai siejami su aktyviu gyvenimo būdu, dviračiais ir sveiku maistu, tačiau mūsų šalyje, panašiai kaip ir Lietuvoje, nutukimo rodikliai išlieka labai aukšti – beveik penktadalis suaugusiųjų turi nutukimą, o antsvorį – beveik kas antras. Todėl Danija viena iš pirmųjų suprato, kad už šios ligos slepiasi daug daugiau nei individualūs įpročiai ir pradėjo veikti sistemiškai: nuo mokslinių tyrimų finansavimo iki diagnostikos ir gydymo rekomendacijų parengimo, nuo švietimo iki prevencijos stiprinimo. Bet vis dar susiduriame su mitais ir stereotipais, kurie trukdo žiūrėti į nutukimą kaip į ligą, tačiau mokslu pagrįsti sprendimai rodo priešingai – gydymas keičia gyvenimus ir padeda išvengti sunkių komplikacijų. Kviečiu visus prisidėti prie pozityvių pokyčių: kalbėti atsakingai, mažinti stigmą ir padėti kurti sveikesnę, laimingesnę visuomenę.
Danijos kompanijos „Novo Nordisk“ dukterinės įmonės Lietuvoje, „Novo Nordisk Pharma“, generalinis direktorius Marijus Valatka pratęsdamas ambasadorės mintį kalbėjo: „Nutukimo suvaldymo sėkmė prasideda nuo žmogaus pasirinkimo. Ir būtent čia mūsų visų vaidmuo yra milžiniškas. Mūsų aplinka formuoja požiūrį: šeima, bendradarbiai, naujienų portalai, televizija, socialiniai tinklai. Tai, ką žmogus perskaito, lemia, ką jis ar ji pasirinks daryti su savo sveikata. Štai kodėl šiandien kviečiame visus kurti pokytį. Kalbėkime faktais, o ne baimėmis. Remkimės mokslu, o ne mitais. Jauskime atsakomybę, o ne siekime sensacijos. Padėkime pacientą matyti kaip žmogų, kuriam reikia profesionalios pagalbos, supratimo ir pagarbos. Kartu galime padaryti daug daugiau nei pakeisti viešąją nuomonę. Kartu galime keisti gyvenimus. O galbūt net ir Lietuvos istoriją.’’
Nutukimas – diagnozė, o ne nuomonė
Medicinos bendruomenė sutaria, kad nutukimas yra lėtinė liga, turinti tarptautinės ligų klasifikacijos (TLK) kodą E66 ir aiškiai apibrėžtus gydymo principus.
„Nutukimas nėra charakterio savybė arba disciplinos stoka. Tai biologinių mechanizmų sutrikimas, kurį turime vertinti taip pat rimtai kaip diabetą ar arterinę hipertenziją“, – teigia šeimos gydytojas V. Morozovas.
Pasak jo, kūno svorį reguliuoja sudėtingi smegenų centrai, atsakingi už apetitą, sotumo jausmą ir energijos balansą. Kai šie mechanizmai sutrinka, žmogus gali jausti padidėjusį alkį, silpnesnį sotumo signalą ir patirti vadinamąjį nesąmoningą ar nekontroliuojamą valgymą.
Svoris nepadidėja per vieną dieną – jam įtaką daro ilgalaikiai biologiniai procesai, tarp jų ir natūraliai su amžiumi mažėjantis bazinis metabolizmas bei raumenų masė. Todėl supaprastintas požiūris, kad pakanka „daugiau pasistengti“, neatspindi realybės. Daugiau apie antsvorio ir nutukimo gydymą skaitykite www.manosvoris.lt.
Dar viena problema – vizualinis vertinimas. Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad net du trečdaliai medikų nutukimą mato tik tada, kai kūno masės indeksas (KMI) jau viršija 42. Tuo tarpu liga nustatoma sveriant ir apskaičiuojant KMI, o ne „iš akies“, ir daugelis pacientų, kurių KMI yra 25–35 ribose, lieka nepastebėti ir negydomi.
Pagarba kūnui ir atsakomybė už sveikatą
Nutukimas yra viena iš nedaugelio ligų, kuri matoma išoriškai, todėl dažnai tampa stigmatizacijos objektu. Gydytoja psichoterapeutė R. Mazaliauskienė sako, kad antsvorį turintys ar nutukimu sergantys žmonės dažniau susiduria su patyčiomis (ypač vaikystėje ir paauglystėje), patiria žemą savivertę, depresijos simptomus ir valgymo sutrikimus. Svoris išlieka viena dažniausių patyčių priežasčių mokyklose, o socialinių tinklų aplinkoje spaudimas tik stiprėja.
Vis dėlto pagarba žmogaus kūnui neturėtų reikšti ligos ignoravimo. Pastaraisiais metais išpopuliarėjusi „body positivity“ filosofija, pasak gydytojų, yra svarbi mažinant stigmą, tačiau ji neturi paneigti medicininių faktų. Pagarbus tonas ir mokslu grįstas kalbėjimas apie sveikatą turi eiti kartu.
Renginyje dalyvavusi gyd. G. Gergelienė dalijosi savo asmenine patirtimi: „Kaip gydytoja suprantu, kad nutukimas yra liga, tačiau kaip pacientė dažnai jaučiu visuomenės spaudimą ir nuolatinį kaltinimą dėl „valios trūkumo“. Tai sekina – ypač tada, kai aplinkiniai skuba duoti patarimų, kurie ne tik neveiksmingi, bet ir skaudina. Labai padeda tie keli žmonės, kurie palaiko ir klausia, kaip iš tiesų jaučiuosi, o ne ką „turėčiau“ daryti. Pradėjus gydymą supratau, kad mano kova su svoriu niekada nebuvo apie charakterį – buvo apie ligą, kurią per ilgai bandžiau ignoruoti. Dabar jaučiuosi lengviau ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, nes pagaliau turiu aiškų planą ir profesionalų pagalbą. Manau, kad tokios istorijos turėtų būti girdimos dažniau, kad žmonės drąsiau ieškotų pagalbos ir mažiau bijotų būti pasmerkti.“
Nutukimas ir jo pasekmės – nuo širdies ligų iki nevaisingumo
Nutukimo pasekmės apima ne tik psichologinę, bet ir fizinę sveikatą. Gydytoja kardiologė prof. J. Plisienė pabrėžia, kad nutukimas yra susijęs su daugiau nei 200 komplikacijų ir yra viena svarbiausių širdies bei kraujagyslių ligų (ŠKL) priežasčių.
Lietuvoje ŠKL lemia apie 52 proc. visų mirčių, o tyrimai rodo, kad apie 70 proc. antsvorį turinčių ar nutukimu sergančių asmenų mirčių įvyksta būtent dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Nutukimas didina riziką susirgti 2 tipo cukriniu diabetu, arterine hipertenzija, dislipidemija, širdies nepakankamumu, prieširdžių virpėjimu ir kitomis ligomis. Dėl šios priežasties nutukimas jau įtrauktas į Nacionalinę širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą, o jo gydymas vertinamas kaip viena iš priemonių mažinti sergamumą ir mirtingumą.
Atskiras dėmesys skiriamas reprodukcinei sveikatai. Gydytoja akušerė-ginekologė R. Žiobakienė sako, kad Lietuvoje su nevaisingumu susiduria apie 15 proc. porų, o nutukusios moterys turi 2–3 kartus didesnę nevaisingumo riziką.
„Net ir 10 proc. kūno svorio sumažėjimas gali padidinti tikimybę pastoti net 68 procentais. Tai rodo, kad svorio valdymas yra ne kosmetinis, o gydomasis veiksnys“, – sako gydytoja.
Nutukimas taip pat didina gestacinio diabeto, nėštumo hipertenzijos bei skubių Cezario pjūvių riziką. Hormonų pokyčiai, ypač menopauzės laikotarpiu, dar labiau apsunkina svorio kontrolę, todėl svarbu laiku įvertinti riziką ir taikyti tinkamą gydymą.
Lėtinė liga reikalauja ilgalaikio sprendimo
Nutukimo gydymas, kaip pabrėžta diskusijoje, turi būti vertinamas taip pat sistemingai kaip ir kitų lėtinių ligų valdymas. Kaip arterinės hipertenzijos atveju siekiama konkretaus kraujospūdžio rodiklio, taip ir nutukimo gydymas turi aiškius tikslus – mažinti kūno masės indeksą, siekti palankaus liemens ir ūgio santykio bei ilgalaikio svorio stabilumo.
Gydytojai atkreipia dėmesį, kad nutraukus lėtinės ligos gydymą, liga gali atsinaujinti – tai galioja ir nutukimui. Todėl svarbu ne tik pradėti gydymą laiku, bet ir tęsti jį tiek, kiek reikia, vertinant individualią situaciją.
Pastaraisiais metais gydymo galimybės iš esmės pagerėjo. Klinikinėje praktikoje naudojami GLP-1 receptorių agonistų klasės vaistai, tarp jų – semagliutidas, kuris Europos kardiologų draugijos rekomendacijose minimas kaip viena iš gydymo galimybių pacientams, sergantiems lėtine širdies kraujagyslių liga. Tyrimai rodo, kad ši veiklioji medžiaga vidutiniškai gali sumažinti miokardo infarkto, insulto ar mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką 20 proc. Be to, sukaupta daugiau nei 23 milijonų pacientų gydymo patirtis, o vaistai klinikinėje praktikoje naudojami jau daugiau nei du dešimtmečius.
Mitai apie nutukimo gydymą ir ką sako mokslas
Kalbant apie gydymą, neišvengiamai iškyla ir baimės. Viena dažniausių – kad svoris mažėja tik todėl, jog vaistai sukelia pykinimą ar kitus virškinimo sutrikimus. Gydytojai paaiškina, kad pagrindinis GLP-1 klasės vaistų veikimo mechanizmas yra poveikis smegenų centrams, reguliuojantiems apetitą ir sotumą – dėl to sumažėja suvartojamų kalorijų kiekis, kai kurių tyrimų duomenimis, net iki 50 proc. Virškinimo sistemos simptomai gali pasireikšti, tačiau dažniausiai būna lengvi, laikini, o dozė didinama palaipsniui, kad organizmas prisitaikytų.
Kita dažnai girdima baimė – esą gydymas „naikina raumenis“. Specialistai primena, kad liesosios masės mažėjimas būdingas bet kuriam reikšmingam svorio mažėjimui, nesvarbu, ar jis pasiekiamas dieta, chirurgija ar vaistais. Svarbu tai, kad gydant nutukimą apie 84 proc. netenkamo svorio sudaro riebalinis audinys, o raumenų jėga išlieka. Paprastos priemonės – pakankamas baltymų kiekis ir jėgos pratimai – padeda išsaugoti raumeninę masę.
Viešojoje erdvėje atsiranda ir nuogąstavimų dėl galimo regėjimo sutrikimų ryšio su GLP-1 vaistais, kalbant apie itin retą būklę – išeminę regos nervo neuropatiją (angl. NAION). Didelės apimties klinikinių tyrimų analizė parodė, kad šios būklės atvejų dažnumas panašus placebo grupėje ir vaistus vartojusių pacientų grupėje.
Galiausiai pasigirsta ir teiginių apie galimą priklausomybę. Tačiau šie vaistai veikia biologinius apetito reguliavimo mechanizmus ir priklausomybės nesukelia. Priešingai – kai kurių tyrimų duomenimis, gydymo metu gali mažėti potraukis alkoholiui ir jo suvartojamas kiekis.
Kalbėti reikia atsakingai
Diskusijos pabaigoje akcentuota, kad nutukimas nėra nei estetikos, nei nuomonės klausimas. Tai lėtinė liga, susijusi su daugiau nei 200 komplikacijų ir reikšmingai didinanti širdies bei kraujagyslių, metabolinių ir reprodukcinių sutrikimų riziką.
Kaip ir bet kuri kita lėtinė liga, nutukimas turi aiškias diagnostikos ir gydymo rekomendacijas, o šiuolaikinė medicina suteikia galimybes veiksmingai mažinti su ja susijusias rizikas. Gydytojai ragina kalbėti apie nutukimą pagarbiai, bet remiantis mokslu, baimes ir antraštes keičiant faktais.
About the Author
