Lietuvoje nesavarankiškas mokslo ir studijų darbų rengimas laikomas administraciniu nusižengimu, tačiau viešojoje erdvėje tokios paslaugos siūlomos atvirai. Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos (toliau – Tarnyba) naujausia analizė „Nesavarankiško mokslo ir studijų darbų rengimo paslaugų pasiūla Lietuvoje“ atskleidė, kad populiariausiuose skelbimų portaluose reguliariai atnaujinami pasiūlymai parengti ar padėti rengti kursinius, bakalauro ar magistro darbus.
Dalyje skelbimų atvirai siūloma parašyti darbą už studentą, kituose pasirenkamos švelnesnės formuluotės, tokios kaip „konsultacijos“, „pagalba“ ar „individualūs sprendimai“. Vis dėlto jų turinys leidžia manyti, kad iš tiesų siūlomos paslaugos dažnai susijusios su studijų darbų rengimu už užsakovą. Tokie pasiūlymai neretai pateikiami naudojant studijų sėkmę simbolizuojančius vaizdus, o paslaugų teikėjai dažniausiai išlieka anonimiški.
Nesavarankiškas darbas gali būti parengtas ne tik trečiojo asmens, bet ir sugeneruotas naudojantis dirbtinio intelekto įrankiu. Tokios veiklos pasekmės svarbios visiems: studentui, kurio studijos gali būti nutrauktos ar panaikintas suteiktas laipsnis, institucijai, nes jai daroma reputacinė žala, ir visuomenei, kadangi mažėja pasitikėjimas aukštuoju mokslu.
Svarbu suprasti, kad darbų pirkimo reiškinį lemia ir platesni socialiniai veiksniai: visuomenės tolerancija akademiniam nesąžiningumui, darbo ir studijų derinimo iššūkiai, motyvacijos stoka ir akademinės kultūros trūkumas.
Analizės rezultatai tapo diskusijos Lietuvos Respublikos Seime, kurią organizavo Tarnyba kartu su Seimo Švietimo ir mokslo komitetu, pagrindu. Renginyje dalyvavo Seimo nariai, mokslo ir studijų institucijų bei akademinės bendruomenės atstovai ir ekspertai.
Diskusijoje pabrėžta, kad tai nėra pavieniai atvejai ar keli nelegalūs skelbimai. Kalbama apie susiformavusią pasiūlą, kuri daro tiesioginį poveikį studijų kokybei ir pasitikėjimui aukštuoju mokslu.
„Akademinis sąžiningumas yra studijų kokybės pagrindas, todėl turime aiškiai įvertinti situaciją ir ieškoti sprendimų, kurie būtų veiksmingi ir realiai pritaikomi praktikoje. Tačiau didelė atsakomybė tenka švietimo bendruomenei, kuri turi puoselėti ir siekti, kad akademinis sąžiningumas taptų vertybė“, – pabrėžė Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė.
Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė dr. Reda Cimmperman akcentavo, kad ši jau sisteminio pobūdžio problema negali būti sprendžiama fragmentiškai: „Nesavarankiško mokslo ir studijų darbų rengimo paslaugų pasiūla nėra tik pavienė etikos problema. Tai sisteminis iššūkis akademinei bendruomenei. Atsakomybė turi būti taikoma visiems proceso dalyviams: tiek tiems, kurie rengia ar reklamuoja tokius darbus, tiek tiems, kurie jais naudojasi. Vis dėlto vien baudų nepakanka. Turime stiprinti prevenciją, ugdyti sąmoningumo kultūrą, aiškiai komunikuoti apie nacionalinį reguliavimą ir kurti aplinką, kurioje akademinis sąžiningumas būtų vertybė. Tik taip galime pasiekti ilgalaikį kultūrinį pokytį.“
Seime vykusioje diskusijoje taip pat pristatyta tarptautinė patirtis. Aptarti Australijoje ir kai kuriose Europos valstybėse taikomi sprendimai rodo, kad veiksmingiausių rezultatų pasiekiama derinant aiškų teisinį reguliavimą, aktyvią prevenciją ir studijų proceso pokyčius.
„Negalime aklai lygintis su užsienio šalių, tokių kaip Nyderlandai, studijų kokybės kultūra, kai tokiose šalyse valstybės finansavimas vienam studentui yra vienas didžiausių Europoje. Dauguma studentų nurodo sukčiaujantys dėl laiko trūkumo. Taip yra todėl, kad šiandien aukštasis mokslas dažnai tampa privilegija – studentas privalo dirbti, kad galėtų išgyventi, todėl susidaro sąlygos ieškoti trumpesnių kelių siekiant įveikti aukštojo mokslo keliamus lūkesčius. Negalime kalbėti tik apie bausmes ir draudimus studentams. Tokiu būdu sprendžiame simptomą, bet ne priežastis. Turime lygiagrečiai investuoti į prevenciją, švietimą ir studijų kokybę. Taip pat svarbu adaptuoti atsiskaitymų užduotis ir daugiau dėmesio skirti kritinių gebėjimų ugdymui, kurie reikalingi šiuolaikiniam žmogui visuomenėje ir darbo rinkoje“, – teigė Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentė atstovavimui Gabija Juzėnaitė.
Diskusijos dalyviai sutarė, kad Lietuvoje būtina stiprinti tiek atsakomybės taikymą, tiek prevenciją. Kalbėta apie glaudesnį bendradarbiavimą su skelbimų platformomis, aktyvesnį reagavimą į viešojoje erdvėje plintančius pasiūlymus, atsiskaitymo formų peržiūrą aukštosiose mokyklose ir didesnį dėmesį akademinio sąžiningumo ugdymui studijų metu.
Akcentuota, kad vien baudų nepakanka. Jei nemažinsime paklausos ir nestiprinsime sąmoningumo, problema nesitrauks. Tarnyba ir toliau stebės situaciją, teiks pasiūlymus dėl reguliavimo tobulinimo ir dirbs kartu su mokslo ir studijų institucijomis, kad sprendimai būtų realūs ir matomi.
About the Author
