„Viskas prasideda nuo darželio“ – taip neretai sakoma pusiau juokais, tačiau būtent čia vaikai pirmą kartą įsilieja į savo mažąją bendruomenę, lavina socialinius įgūdžius, ugdo smalsumą ir atranda žinių pasaulį. Todėl nenuostabu, kad ikimokyklinio ugdymo kokybė jau kurį laiką yra vienas svarbiausių švietimo prioritetų šalyje.
Iki 2030-ųjų Lietuva siekia užtikrinti, kad visi vaikai, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, socialinės ar ekonominės aplinkos, gautų kokybiškas ankstyvojo ugdymo paslaugas.
„Šiam tikslui įgyvendinti prieš daugiau nei metus startavo projektas „Ikimokyklinio ugdymo gerinimas – I etapas“. Jo vertė siekia beveik pusę milijono eurų, o veiklose dalyvavo daugiau nei 230 įstaigų iš visos Lietuvos”, – pasakoja Sandra Kirlienė, projektą įgyvendinančios Europos socialinio fondo agentūros projektų koordinatorė.
Anot jos, ilgiau nei metus trukusio projekto esmė buvo sujungti ikimokyklinio ugdymo įstaigas į teminius tinklus, sudarytus pagal jų pačių išgrynintas ir aktualias problemas.
„Kiekviename tinkle vyko darbo grupių susitikimai. Juose rengti konkretūs veiksmų planai, į kuriuos įstaigos įtraukė įvairias veiklas: mokymus, stažuotes, įrangos atnaujinimą, gerosios patirties sklaidą ir kitas reikalingas priemones, – pasakoja S. Kirlienė. – Šie parengti veiksmų planai taps pagrindu antrajam projekto etapui. Kitaip tariant, viskas, kas suplanuota dabar, bus įgyvendinama tęstiniame etape”.
Naujas žvilgsnis
Įvairios projekto veiklos suteikė galimybę pažvelgti į ikimokyklinio ugdymo lauką naujai. Mokyklų vadovai ir pedagogai atliko išsamų savo įstaigų veiklos įsivertinimą – nuo stiprybių iki sričių, kuriose reikalingas pokytis. Šis procesas tapo pagrindu suburti 17 ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklų, sudarytų ne tik regioniniu, bet ir teminiu bei probleminiu pagrindu, kur pradėta ieškoti bendrų sprendimų.
Kaip teigia Diana Gurevičienė, Marijampolės vaikų lopšelio – darželio direktoriaus pavaduotoja ugdymui, šis projektas išties svarbus, „nes nacionaliniu lygmeniu pradėta kalbėti apie ikimokyklinio ugdymo kokybės gerinimą. Tai nauja galimybė, kurios iki šiol trūko, o tyrimai rodo, kad ikimokyklinis ugdymas yra vienas svarbiausių vaiko raidos etapų“.
Būtent bendras įsivertinimas, mokymasis ir dalijimasis patirtimi tapo projekto ašimi.
„Projekto dalyviai buvo įgalinti kurti kokybės siekio kultūrą, diegiant veiklos kokybės įsivertinimo metodiką: visose įstaigose buvo atlikti įsivertinimai, numatant tobulėjimo kryptis ir taikytinas priemones konkrečioje srityje. Buvo tobulinami ir planavimo gebėjimai, pavyzdžiui, įstaigų atstovai turėjo galimybę savarankiškai planuotis veiklas įstaigoje, savo mieste, numatyti išteklius, būtinus inovacijų bei edukacinių aplinkų kūrimui ir diegimui”, – pasakoja Kauno lopšelio – darželio „Linelis“ direktorė dr. Asta Tamušauskaitė.
Jos teigimu, projektas suteikė galimybę pagaliau išgirsti vieniems kitus nacionaliniu mastu: „Pirmą kartą Lietuvoje buvo sudaryta galimybė visiems – vadovams, mokytojams, specialistams nacionaliniu mastu dalintis ikimokyklinio ugdymo gerinimo projekcijomis, aktualijomis bei patirtimi“.
Per pirmąjį projekto etapą įvyko net 44 gyvi ir nuotoliniai susitikimai, kurie sutelkė arti tūkstančio pedagogų. Aptartos temos apėmė tiek bendravimą su tėvais, tiek dirbtinio intelekto taikymą, tiek ugdymo aplinkų kūrimą, o visa tai stiprino profesinį dialogą tarp skirtingų regionų.
Įstaigos skirtingos, bet tikslas bendras
Kaip sako ESFA projekto „Ikimokyklinio ugdymo gerinimas – I etapas“ veiklos ekspertė Irena Leonavičienė, koordinuojant projektą tenka matyti ir platesnį kontekstą. Ruošiantis antrajam projekto etapui kiekviename tinkle buvo labai svarbu susitarti dėl konkrečių veiksmų ir priemonių, padėsiančių siekti planuojamų rezultatų.
„Ikimokyklinio ugdymo įstaigos gana skirtingos, – sako ji. – Neretai jos įgyvendina savitus ugdymo modelius, grindžiamus pasirinkta pedagogine kryptimi, įstaigos kultūra ar bendruomenės dvasia. Skiriasi ir jų materialinis aprūpinimas bei su tuo susijusios šiuolaikinio ugdymo proceso organizavimo galimybės. Projekto veiklos padėjo ne tik identifikuoti skirtumus, bet ir kurti prielaidas juos mažinti – veikiant tinkluose, planuoti mokymus, stažuotes Lietuvoje ir užsienyje, numatyti bendradarbiavimo renginius bei modernizuoti mokytojų darbo vietas, kad ugdymas taptų inovatyvesnis, labiau orientuotas į vaiko ir mokytojo poreikius”.
Vienas svarbiausių projekto bruožų, anot dalyvių, buvo ir dėmesys mokytojui, jo kasdienėms patirtims, lūkesčiams bei sunkumams. Ne vienas pedagogas pripažino, kad tai pirmas projektas, kuriame aiškiai klausiama: ko reikia mokytojui, kad jis galėtų kurti kokybiškesnį ugdymą? Tai akcentuoja ir D. Gurevičienė: „Ypač svarbu, kad projektas atkreipė dėmesį į ikimokyklinio ugdymo mokytojų darbo vietų gerinimą ir jų sąlygų tobulinimą.“
Stiprino profesinę partnerystę
Didelę įtaką pokyčiui turėjo ir projekte suburta profesionalų komanda, tarp kurių žinomi mokslininkai bei praktikai, dirbę konsultantais. Jie ne tik vedė mokymus, bet ir taikė procesinio bei ekspertinio konsultavimo metodus, taip padėdami ugdyti gebėjimą dirbti komandoje, reflektuoti ir priimti sprendimus, remiantis duomenimis.
Kaip Druskininkų lopšelio – darželio „Žibutė” direktorė Rasa Vaisietienė, mokymasis vieniems iš kitų (angl.peer learning) paskatino atviresnį kolegų dialogą, padėjo kritiškai pažvelgti į savo darbą ir analizuoti kasdienes patirtis: „Tai sudarė pagrindą kryptingiems, duomenimis grįstiems pokyčiams. Bendradarbiavimas su kitomis ikimokyklinio ugdymo įstaigomis ne tik sustiprino profesinę partnerystę, bet ir praplėtė supratimą apie tai, kas iš tiesų sudaro kokybišką ugdymą”. R. Vaisietienė priduria, jog dalyvavimas projekte sudarė galimybę „sistemingai įsivertinti taikomas ugdymo praktikas, identifikuoti stipriąsias veiklos puses bei tobulintinas sritis, ypač vaikų pasiekimų vertinimo ir ugdymo planavimo kontekste”.
Projektas suteikė impulsą ir lyderystės augimui. Aštuoniolika iniciatyvių ugdymo įstaigų atstovų dalyvavo lyderių mokymo programoje, kurioje stiprino asmeninį meistriškumą ir komandinio darbo įgūdžius. Šių mokymų dalyvė Viktorija Budakova prisimena, kaip ši patirtis paskatino ją pažvelgti į lyderystę kaip į kasdienę, bendruomenėje gimstančią praktiką: „Nagrinėjome lyderystės principus, aptarėme, kaip stiprinti komandą ir gerinti ikimokyklinio ugdymo kokybę. Praktinės veiklos skatino dalintis patirtimi ir ieškoti inovatyvių sprendimų.“
Įsibėgėjus projektui, pedagogų bendruomenė tapo dar atviresnė ir drąsesnė. Anot S. Kirlienės, būtent tai parodė, jog pasirinktas projekto įgyvendinimo modelis buvo tinkamiausias: dalyviai vis labiau pasitikėjo vieni kitais, drąsiai kalbėjo apie savo poreikius ir svajones, kokią įstaigą norėtų matyti ateityje: „Baigiamuosiuose renginiuose dažniausiai skambėjo mintis, kad projektas subūrė bendruomenę ir paskatino aiškiau įvardyti kasdienius iššūkius”.
Šiandien akys jau krypsta į antrąjį etapą. Kaip sako ESFA projektų koordinatorė, nuo jo pradžios priklausys, ar pavyks įgyvendinti ambicingus tinklų planus ir paversti idėjas konkrečiais pokyčiais: „Atsisveikindami dalyviai išreiškė norą kuo greičiau tęsti tai, kas pradėta, priimti iššūkius ir imtis inovatyvių sprendimų, kad ramiai ir užtikrintai judėtų į priekį.“
Projekto „Ikimokyklinio ugdymo gerinimas – I etapas“ tikslas – sukurti įstaigų, vykdančių ikimokyklinio ugdymo programas, stiprinimo paketą, apimantį mokymąsi vieniems iš kitų (angl. peer-learning), bei atnaujinti/stiprinti ikimokyklinio ugdymo mokytojų kompetencijas. Šis projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų „Europos socialinis fondas +“ (ESF+) ir Bendrojo finansavimo lėšomis.
About the Author
