Simonas Lisauskas, „Lietuvos draudimo“ generalinis direktorius
Praėjusieji metai fiksavo reikšmingą pokytį gana inertiškoje Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkoje – pirmą kartą bendra turto draudimo įmokų suma rinkoje viršijo savanoriško transporto priemonių draudimo (kasko) įmokų sumą. Ką tai pasako apie draudimo rinkos brandą, ir ar šis pokytis rodo, kad lietuviams būstas tampa svarbesnis už automobilį?
Truputis oficialios skaičių kalbos – remiantis Lietuvos banko duomenimis, 2025 m. transporto priemonių draudimo įmokos (kasko) sudarė 304,4 mln. eurų, kai tuo metu turto draudimo bendra įmokų suma rinkoje pasiekė 305,2 mln. eurų. Ankstesniais metais situacija buvo priešinga, tai yra, kasko draudimo įmokų suma viršydavo turto draudimo įmokų sumą.
Čia svarbu pabrėžti, kad privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas nėra įtrauktas, nes kalbame tik apie savanoriškai pasirenkamas draudimo paslaugas.
Toks pokytis yra savotiškas gyventojų finansinio išprusimo ir rinkos brandos atspindys, rodantis draudimo sektoriaus poslinkį nuo vartojimo prekių prie kapitalo apsaugos.
Ankstyvose draudimo rinkos vystymosi stadijose didžiausią įmokų dalį paprastai sudaro transporto draudimas. Viena iš to priežasčių yra tai, kad automobilis dažnai tampa pirmuoju didesnę vertę turinčiu gyventojų turtu, o transporto draudimas yra vienas lengviausiai suprantamų draudimo produktų.
Tačiau šalies ekonomikai bręstant, keičiasi tai, ką gyventojai ir verslo įmonės siekia apsaugoti. Didžiausią finansinę vertę vis dažniau sudaro ne transporto priemonės, o nekilnojamasis turtas ir verslo infrastruktūra.
Todėl daugelyje pažangių šalių ne gyvybės draudimo rinkose dominuoja būtent turto ir civilinės atsakomybės draudimo segmentas. Draudimas tampa ne tik individualios finansinės apsaugos priemone, bet ir svarbia ekonomikos stabilumo dalimi – saugančia ilgalaikį gyventojų turtą, verslo kapitalą ir visos ekonomikos infrastruktūrą.
Būtent todėl tas momentas, kai turto draudimo įmokos pradeda lenkti transporto draudimo įmokas, dažnai laikomas ženklu, kad rinka pereina į brandesnį vystymosi etapą. Kitaip tariant, rinka juda link platesnio rizikų ir valdomo turto apsaugos supratimo.
Taigi, kokie veiksniai lėmė tokį pokytį Lietuvoje? Pirmiausia, pastaruosius kelerius metus itin sparčiai augus nekilnojamojo turto rinkai, toliau didėjo būsto paskolų portfelis. Didžiajai daliai suteikiamų būsto paskolų Lietuvoje reikalaujama turėti įkeisto turto draudimą visam paskolos laikotarpiui, tad plečiantis paskolomis finansuojamo būsto rinkai, auga ir būsto draudimo portfelis.
Būsto ir turto draudimo augimui įtakos turėjo ne tik finansų įstaigų reikalavimai, bet ir noras apsaugoti daugumai namų ūkių didžiausią turimą turtą. Nuo 2020-ųjų būsto kainos Lietuvoje augo vienu sparčiausių tempų Europos Sąjungoje. Tai nulėmė natūralų gyventojų elgesį: kuo brangesnis turtas, tuo labiau siekiame jį apsaugoti. Sugadintu stogu, užlietas vandeniu ar gaisro suniokotas būstas šiandien dažnam gyventojui reikštų dešimčių tūkstančių eurų nuostolius. Tai dar vienas pavyzdys, kaip gyventojų įpročiai nuo „reikia“ juda link „suprantu riziką“.
Štai vien „Lietuvos draudimo“ privačių klientų turto draudimo rūšyje, sudarančioje 48 proc. šalies rinkos pagal pasirašytų sutarčių skaičių, 2025 m. buvo išmokėta 28 mln. eurų būsto žalų nuostoliams atlyginti. Skaičiuojant vidutiniškai − kiekvieną dieną tai sudaro apie 76 tūkst. eurų išmokų namų ūkiams Lietuvoje.
Dar vienas svarbus veiksnys − turtas tapo kaip niekada pažeidžiamas dėl niokojančių gamtos stichijų.Visame pasaulyje būtent turto draudimas labiausiai reaguoja į klimato rizikas. Pastaraisiais metais audros, liūtys, krušos, potvyniai, nuošliaužos dramatiškai padidino turto žalų dažnį ir dydį. Ir panašu, kad ši rizika sparčiai augs − Pasaulio meteorologijos organizacija prognozuoja, kad artimiausius penkerius metus pasaulio temperatūra išliks rekordiškai aukšta, didindama klimato rizikas ir žalą visuomenėms bei ekonomikai.
Ir galiausiai, gyventojų įpročius ir rizikų suvokimą išjudina rezonansiniai gaisrai ir viešai nuskambėję nelaimingi įvykiai, tokie kaip, pavyzdžiui, 2024 m. pradžioje įvykęs daugiabučio gaisras Vilniaus Viršuliškių mikrorajone. Tai neretai turi didelį išliekamąjį poveikį visuomenės elgsenai, ir pakeičia rizikos suvokimą iš abstrakčios galimybės į konkretų klausimą: „kas būtų, jei tokia nelaimė šiandien nutiktų mano turtui?“.
Taigi, jeigu ši tendencija tęsis ir įgaus pagreitį, dabartinis lūžis gali tapti ženklu, kad mūsų šalies draudimo rinka žengia į naują etapą – tokį, kuriame draudimo paslaugų pasirinkimas atspindi gyventojų ir verslo finansinio raštingumo brandą.
About the Author
