Skip to content
August 2, 2026
  • Galerijos
  • Home
  • Kontaktai
  • Partneriai ir draugai
  • Pranešk naujieną
  • Privatumo politika
Jūsų žinių portalas!

Jūsų žinių portalas!

Primary Menu
  • Aktualijos
    • Lietuva
    • Pasaulis
  • Verslas
    • Ekonomika
    • Technologijos
    • Transportas
  • Nuomonės
  • Pramogos
  • Sportas
  • Sveikata
  • Margumynai
  • Galerijos

Vienos datos istorija: kaip Lietuvoje ir išeivijoje būdavo minima Vasario 16-oji?

asd February 13, 2026 5 minutes read
Vienos datos istorija: kaip Lietuvoje ir išeivijoje būdavo minima Vasario 16-oji?

Vasario 16-oji Lietuvoje niekada nebuvo tik data kalendoriuje. Istoriniai archyvai patvirtina, kad tai – viena svarbiausių valstybingumo ir politinės tapatybės datų, kasmet sutelkusi visuomenę tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Net tada, kai šventę buvo draudžiama minėti, ji gyveno laikraščių paraštėse, pogrindžio atsišaukimuose, tremtinių siuviniuose, išeivijos salėse ir tyliose šeimų vakarienėse. Pavarčius senąją spaudą galima pamatyti, kaip tuo metu būdavo minima Lietuvos valstybės atkūrimo diena.

„Senuosiuose laikraščiuose Vasario 16-oji matoma kaip gyvas pulsas – žmonės ne tik mini šią iškilmingą datą, bet ir svarsto, ką reiškia būti laisviems, kaip kurti valstybę, kaip išsaugoti kalbą ir papročius. Skaitmeniniai archyvai leidžia tai patirti beveik taip, lyg laikytume tų dienų laikraščius savo rankose“, – sako nacionalinės platformos „ekultūra“ turinio ekspertė dr. Jolanta Budriūnienė.

Pasak jos, pasakojimą apie Vasario 16-ąją verta pradėti nuo pirmųjų jos žingsnių – nuo spaustuvės dažais kvepiančio ryto 1918-aisiais.

Apdairiai suplanavo žinios paskelbimą

1918 m. vasario 19 d. laikraštyje „Lietuvos aidas“ buvo išspausdintas istorinis Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. Būtent šis numeris pirmasis pranešė žmonėms apie, anot signataro Petro Klimo, „naujos gadynės pradžią“.

„Šiandien galime pasidžiaugti, kad tuometinė „Lietuvos aido“ redakcija ėmėsi atsargumo priemonių, nes okupacinė valdžia būtų iškart uždraudusi tokią publikaciją. Laikraštis buvo slapta atspausdintas anksčiau ir keli šimtai egzempliorių iškeliavo dar prieš cenzoriaus peržiūrą. Kai ginkluoti vokiečių kareiviai užpuolė tuo metu laikraštį spausdinusią Martyno Kuktos spaustuvę Vilniaus Totorių gatvėje, konfiskavo laikraštį ir išbarstė surinktą šriftą, žinia jau buvo pasklidusi ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų“, – pasakoja dr. J. Budriūnienė.

Nepriklausomybės Akto tekstas jau buvo perspausdintas Vokietijos spaudoje, egzemplioriai pasiekė lietuvius JAV, Vokietijoje, kitose šalyse. Vėliau Nepriklausomybės Akto nutarimo platinimas paskelbtas nelegaliu, M. Kukta, kaip spaustuvės vadovas, buvo kelioms dienoms areštuotas, o spaustuvė nusiaubta. Vis tik spaustuvininkui pasisekė paslėpti apie 60 laikraščio vienetų.

Tarpukariu Vasario 16-oji tapo visuotine švente. Tuometinėje spaudoje mirgėjo reportažai iš Kauno ir regionų. Šią datą lydėdavo bažnytinės pamaldos, vykdavo iškilmingi posėdžiai, kariuomenės paradai, vėliavų kėlimo ceremonijos. Miestų aikštės buvo puošiamos tautine atributika, vyko eitynės su dainomis.

Negandos neužgniaužė svajonių apie nepriklausomybę

Pokariu šventė persikėlė į pogrindį. Partizanų spaudoje ji įgijo dar stipresnę prasmę. Laikraštyje „Už tėvų žemę“ rašyta: „Šiandien tą gražiąją tautos laisvės šventę mes švenčiame pasislėpę širdyje, bet ateis diena – laisvės diena, kurią kartų kartos minės su džiaugsmo šypsena ir rimtu susikaupimu.“

Tremtyje ir lageriuose Vasario 16-osios šventė buvo dar trapesnė, bet ne mažiau reikšminga. Skaitmeniniuose archyvuose galima pamatyti įvairių kūrinių, pavyzdžiui, iš Radviliškio rajono į Irkutsko sritį su vyru ir vaikais ištremtos Teresės Varnienės išsiuvinėtą Vytį. Simboliška, kad ant siuvinio išsiuvinėta 1955 metų data, – po kelerių metų, 1957-aisiais, šeima grįžo į Lietuvą. T. Varnienės sūnus Jonas Varnas, pagal kurio piešinį ir buvo išsiuvinėtas Vytis, tapo dailininku.

„Išeivijoje esantiems tautiečiams Vasario 16-oji taip pat tapo bendruomenes telkiančia ašimi. Ji jungė lietuvius, išblaškytus po skirtingus žemynus. Kasmet Vasario 16-oji būdavo minima ir išeivijos spaudoje, budinant išeivių patriotiškumą bei viltį, kad Lietuva netrukus vėl bus nepriklausoma“, – pasakoja platformos „ekultūra“ atstovė.

Štai Kanadoje išeivijos leistame laikraštyje „Tėviškės žiburiai“ 1950 metų vasario 16 dienos numeryje rašyta: „Vasario 16-oji – Lietuvos nepriklausomybės atstatymo – diena yra visiems mums tautinės dvasios pakilimo diena. Šią dieną visi mes ir tie, kurie prieš dešimtis metų yra Lietuvą palikę ir jos nematę, kokia graži ir miela ji buvo savosios laisvės dienomis, ir tie, kurie Lietuvą pažįsta jau tik iš savo tėvų, ir tie, kurie, kad išvengtų vergo mirties, pasirinko Vakarų Europos griuvėsius, Kanados miškus, Jungtinių Valstijų fabrikus, Kolumbijos, Venezuelos, Brazilijos, Argentinos, Australijos, Naujosios Zelandijos naujakurių vargą, ir tie mūsų kraujo broliai, kurie siekia savo tėviškes įglausti į išlaisvintosios Lietuvos sienas – visi mes Vasario 16-tąją dieną stipriau pasijuntame tarpusavy broliai, tos pačios motinos vaikai“ (kalba netaisyta, aut. past.).

Draudžiama, bet vis tiek švenčiama

Sovietmečiu Lietuvoje Vasario 16-oji oficialiai buvo išbraukta iš viešojo gyvenimo. Bet kokie bandymai ją minėti galėjo sulaukti pasekmių. Susibūrimus tądien kruopščiai tikrino sovietų saugumas, stebėjo viešas erdves, fiksavo net ir nedideles žmonių grupes. Išlikę pasakojimai liudija, kad net vasario 16-ąją gimtadienius švenčiantys asmenys privalėjo su savimi turėti asmens dokumentus – priešingu atveju galėjo būti apkaltinti antivalstybine veikla.

„Tačiau net ir tokiomis aplinkybėmis Vasario 16-oji nebuvo pamiršta: ji gyvavo šeimų atmintyje, tyliose tradicijose ir slapta perduodamuose pasakojimuose. Sujungus senų spaudos leidinių ištraukas, nuotraukas, dokumentus ir asmenines istorijas, galima pamatyti, kad ši data niekada nebuvo praradusi savo esmės – švęsti valstybingumą ir nepriklausomybę“, – sako dr. J. Budriūnienė.

Jau gegužę šiuos istorinius liudijimus bus dar paprasčiau atrasti vienoje vietoje – pradės veikti didžiausia Lietuvos skaitmeninio kultūros turinio platforma „ekultūra“, sujungsianti archyvus, spaudą, fotografijas ir daugiau kaip milijoną kitų skaitmenintų kultūros vertybių iš skirtingų Lietuvos institucijų į vieną erdvę.

Projektas „ekultūros“ platforma“ finansuojamas Europos Sąjungos (NextGenerationEU) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis, jam skirta 23,8 mln. eurų. Šios investicijos leidžia modernizuoti informacines sistemas, kurti duomenų mainų infrastruktūrą, diegti pažangias skaitmenines technologijas bei užtikrinti, kad kuriama platforma būtų prieinama visoms visuomenės grupėms.

About the Author

81cd9cc2c669f0ec1238bd3fdce43f10b4411da6e11672ce86a3c187e95921ca?s=96&d=mm&r=g Žinių portalas Pramogos

asd

Administrator

View All Posts

Post navigation

Previous: Taupūs ir gardūs skanėstai Užgavėnėms iš varškės – ir šeima, ir kolegos tiesiog alps
Next: Lyg iš dangaus nukritusios netikėtos išlaidos: psichologas paaiškino, kaip susitvarkyti su staigiu emociniu krūviu

Related News

„Obelynės Žolinė“ sugrįžta: dainos tarp šimtamečių medžių, žolynų magija ir gyvos šeimų istorijos
9 minutes read

„Obelynės Žolinė“ sugrįžta: dainos tarp šimtamečių medžių, žolynų magija ir gyvos šeimų istorijos

asd July 31, 2026 0
Iškylų sezonas: ką susidėti į krepšį, kad neištuštintumėte piniginės?
4 minutes read

Iškylų sezonas: ką susidėti į krepšį, kad neištuštintumėte piniginės?

asd July 31, 2026 0
Komikso apie istorijos konventą autorė M. Anušauskaitė: komiksai moksle yra neišnaudota niša (Atnaujinta)
5 minutes read

Komikso apie istorijos konventą autorė M. Anušauskaitė: komiksai moksle yra neišnaudota niša (Atnaujinta)

asd July 31, 2026 0

Kategorijos

  • Aktualijos
  • Atrinkta
  • Ekonomika
  • Margumynai
  • Pramogos
  • Rekomenduojama
  • Sportas
  • Sveikata
  • Technologijos
  • Tendencijos
  • Transportas
  • Verslas

Naujausi

  • Lietuvoje ir pasaulyje minima Tarptautinė romų holokausto atminimo diena
    Lietuvoje ir pasaulyje minima Tarptautinė romų holokausto atminimo diena
    1944 metų rugpjūčio 2 d. Lenkijoje buvo likviduotas romų lageris Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje. Nacistinio režimo metu Lietuvoje nužudytas
  • „Kauno Žalgiris“ apgynė „Stiklita“ Lietuvos paplūdimio futbolo čempiono titulą
    „Kauno Žalgiris“ apgynė „Stiklita“ Lietuvos paplūdimio futbolo čempiono titulą
    Velžyje vykusiame finaliniame „Stiklita“ Lietuvos paplūdimio futbolo čempionato etape nugalėtojų titulą apgynė kauniečiai. „Kauno Žalgiris“ pusfinalyje peržengė Prienų
  • Prezidentas su kitais ES lyderiais reikalauja imtis veiksmų dėl neteisėtos migracijos į Europą
    Prezidentas su kitais ES lyderiais reikalauja imtis veiksmų dėl neteisėtos migracijos į Europą
    Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių lyderiais reikalauja skubaus ir koordinuoto Europos
  • Lietuva turi susigrąžinti ne tik žmones, bet ir jų kuriamą vertę
    Lietuva turi susigrąžinti ne tik žmones, bet ir jų kuriamą vertę
    Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga ragina Vyriausybę parengti konkretų žmonių, talentų, investicijų ir verslų susigrąžinimo planą. Vien
  • Prezidentas pasveikino Šveicariją nacionalinės šventės proga
    Prezidentas pasveikino Šveicariją nacionalinės šventės proga
    Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį pasveikino Šveicarijos Konfederacijos Prezidentą Guy Parmeliną nacionalinės dienos proga. Prezidentas pasidžiaugė Lietuvą

Jus sudomins

Lietuvoje ir pasaulyje minima Tarptautinė romų holokausto atminimo diena
1 minute read

Lietuvoje ir pasaulyje minima Tarptautinė romų holokausto atminimo diena

asd August 2, 2026 0
„Kauno Žalgiris“ apgynė „Stiklita“ Lietuvos paplūdimio futbolo čempiono titulą
3 minutes read

„Kauno Žalgiris“ apgynė „Stiklita“ Lietuvos paplūdimio futbolo čempiono titulą

asd August 1, 2026 0
Prezidentas su kitais ES lyderiais reikalauja imtis veiksmų dėl neteisėtos migracijos į Europą
3 minutes read

Prezidentas su kitais ES lyderiais reikalauja imtis veiksmų dėl neteisėtos migracijos į Europą

asd August 1, 2026 0
Lietuva turi susigrąžinti ne tik žmones, bet ir jų kuriamą vertę
6 minutes read

Lietuva turi susigrąžinti ne tik žmones, bet ir jų kuriamą vertę

asd August 1, 2026 0
© %year% Jūsų žinių portalas | MoreNews by AF themes.
  • Galerijos
  • Home
  • Kontaktai
  • Partneriai ir draugai
  • Pranešk naujieną
  • Privatumo politika
Jūsų žinių portalas!
Manage Consent
To provide the best experiences, we use technologies like cookies to store and/or access device information. Consenting to these technologies will allow us to process data such as browsing behavior or unique IDs on this site. Not consenting or withdrawing consent, may adversely affect certain features and functions.
Functional Always active
The technical storage or access is strictly necessary for the legitimate purpose of enabling the use of a specific service explicitly requested by the subscriber or user, or for the sole purpose of carrying out the transmission of a communication over an electronic communications network.
Preferences
The technical storage or access is necessary for the legitimate purpose of storing preferences that are not requested by the subscriber or user.
Statistics
The technical storage or access that is used exclusively for statistical purposes. The technical storage or access that is used exclusively for anonymous statistical purposes. Without a subpoena, voluntary compliance on the part of your Internet Service Provider, or additional records from a third party, information stored or retrieved for this purpose alone cannot usually be used to identify you.
Marketing
The technical storage or access is required to create user profiles to send advertising, or to track the user on a website or across several websites for similar marketing purposes.
  • Manage options
  • Manage services
  • Manage {vendor_count} vendors
  • Read more about these purposes
View preferences
  • {title}
  • {title}
  • {title}