Lietuvoje – elektromobilių bumas: per metus jų skaičius šalyje išaugo net 57 proc. ir viršijo 44 tūkstančius. Verslas pereina prie elektrifikacijos vadovaudamasis ne emocijomis, o šaltais kaštų skaičiavimais, kuriuos dar labiau pagrindžia PVM lengvatos ir griežtėjantys taršos mokesčiai. Kartu keičiasi ir požiūris į infrastruktūrą – vietoje brangių įrenginių vis dažniau pasirenkami įrenginiai, turintys ilgesnį garantinį laikotarpį bei papildomai sutaupyti leidžiančią programinę įrangą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Verslas keičia strategiją ir pamažu pereina prie visiškos elektrifikacijos
Remiantis „Regitros“ duomenimis, įmonės įsigyja apie 70 proc. visų naujų elektromobilių – tai koreliuoja su įkrovimo sprendimų įmonės „Evioni“ duomenimis, rodančiais, kad apie du trečdalius visų parduotų įkrovimo stotelių įsigijo verslo klientai.
Tačiau stebina ne skaičiai, o pasikeitusi įmonių psichologija. „Evioni“ vadovas Ignas Petrikonis teigia pastebintis, kad anksčiau verslas elektrifikaciją vykdė palaipsniui, o 2025-aisiais dominavo radikalūs sprendimai: „Įmonės visus arba beveik visus dyzelinius automobilius iš karto keičia į elektrinius, todėl ir stoteles dažniau perka dešimtimis. Sprendimai versle priimami vadovaujantis ne emocijomis ar skeptikų komentarais, o bendrųjų nuosavybės kaštų skaičiavimais. Daugelis suprato, kad teiginys apie mažesnes dyzelino eksploatacijos sąnaudas yra nepagrįstas.“
Įmonės duomenys rodo, kad 2025 m. viena įmonė vidutiniškai pirko 5, o privatūs asmenys – 1,25 stotelės. Maždaug kas ketvirtas fizinis asmuo stotelę įsirengia ne tik savo pagrindiniame būste, bet ir, pavyzdžiui, sodyboje.
Didelį postūmį verslui suteikė ir mokesčių lengvata – galimybė atskaityti PVM perkant elektromobilį ar įkraunamą hibridą, kainuojantį iki 50 tūkst. eurų. Nors lengvata galiojo ir anksčiau, būtent 2025-aisiais fiksuotas pasinaudojimo ja pikas.
Pasirinkti elektromobilius spaudžia mažos taršos zonų mokesčiai
Infrastruktūros plėtrai įtakos turėjo ir savivaldybių sprendimai. 2024 m. rugpjūčio 1 d. Kauno Senamiestyje įvestas taršos mokestis tapo veiksniu, paskatinusiu dalį vairuotojų atsisakyti vidaus degimo variklių. Na, o praėjusių metų pabaigoje nuspręsta, kad visuose miestuose, turinčiuose daugiau nei 80 tūkst. gyventojų, mažos taršos zonos bus nustatomos privalomai.
Tiesa, dažnai skundžiamasi, kad savivaldybės aktyviai rūpinasi ribojimais, bet ne infrastruktūra, įkrovimo įrangos itin dažnai trūksta gyvenantiems daugiabučiuose, ypač jeigu pastatai yra senesnės statybos. Nors nuo 2022 m. statybos reglamentai įpareigoja, statant, modernizuojant ar rekonstruojant gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus, įrengti įkrovimo prieigas, realybėje statytojai ieško būdų šią naštą perkelti pirkėjams. Na, o daugiabučių bendrijose stotelių įrengimas dažnai stringa dėl kaimynų nesutarimų ar biurokratinių kliūčių, todėl parama išnaudojama vangiai.
Ieškoma būdų sutaupyti kuo daugiau
Analizuojant „Evioni“ duomenis, išryškėja ir dar viena tendencija: renkantis įkroviklį, techninės charakteristikos užleidžia vietą programiniam funkcionalumui, leidžiančiam daugiau sutaupyti. Pernai Lietuvos gyventojų perkamiausia krovimo įranga buvo estų startuolio „Vool“ – beveik 40 proc. visų pardavimų.
Vairuotojai ir verslai šį modelį rinkosi dėl penkerių, o ne dvejų metų garantijos bei galimybės automatiškai optimizuoti krovimą pagal „Nordpool“ biržos kainas. Tai leidžia elektromobilį krauti gerokai pigiau, o integruojant su saulės elektrinėmis – beveik nemokamai.
„Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl vis dažniau pasirenkami elektromobiliai, – taupumas. Panašiu principu dabar pasirenkamos ir krovimo stotelės. Verslas rečiau renkasi aukščiausios klasės, itin brangias stoteles, kuriomis reikėtų dalintis visam kolektyvui. Vietoje 2–3 brangių įrenginių įmonės perka 5–6 vidutinės kainų kategorijos stoteles su ilgai galiojančia garantija ir išmaniąja programine įranga. Tikslas paprastas – krauti visus automobilius vienu metu, efektyviai išnaudojant turimą elektros įvadą, o ne sudarinėti darbuotojų krovimo grafikus“, – pastebi „Evioni“ vadovas I. Petrikonis.
Lietuvos rinka lūžio tašką pasieks jau greitai
Prognozuojama, kad iki 2030 m. elektromobilių skaičius Lietuvoje turėtų išaugti iki 240 tūkstančių. 2024 m. pradėta prekyba kinų „BYD“ automobiliais, „Tesla“ taip pat pagaliau oficialiai žengė į Lietuvą, 2025-ųjų antrojoje pusėje pradėta prekiauti ir „XPeng“ automobiliais. Tad elektromobilių, ypač ekonominės klasės, pasirinkimas darosi vis platesnis.
Tiesa, I. Petrikonis primena, kad vidutiniškai pirmą kartą registruojamo automobilio amžius Lietuvoje šiuo metu yra lygiai 10 metų, o vidutinė kaina – apie 10 tūkst. eurų: „Modernūs elektromobiliai pamažu tampa prieinami net ir naudotų transporto priemonių rinkoje, todėl elektromobiliai net ir vidutinį lietuvį turėtų pasiekti jau artimiausiu metu.“
Taupymas ir toliau liks vienu iš svarbiausių elektromobilių rinkos akcentų, todėl šiemet dėmesys vis labiau kryps ir į energijos kaupiklius, kurie taip pat taps svarbia elektromobilių ekosistemos dalimi dėl galimybės amortizuoti „NordPool“ biržos pikus. „Kaupikliai leis dieną sugeneruotą saulės energiją panaudoti vakare elektromobiliui krauti, išvengiant tinklo mokesčių. Verslui tai atvers galimybę amortizuoti elektros kainų pikus rytais, kai energija biržoje brangiausia. Elektromobilių stotelės iš paprasto „kištuko“ evoliucionuoja į sudėtingos namų ar biuro energetinės ekosistemos dalį“, – tendencijas apibendrina I. Petrikonis.
About the Author
