Komentaro autorius Simonas Norbutas, SEB banko Lizingo departamento vadovas
Nors elektromobilių rinka Lietuvoje auga –2025 metais registruota 51 proc. daugiau tokių transporto priemonių nei 2024 m. – jų dalis bendrame parke vis dar ribota. „Regitros“ duomenimis, elektromobiliai sudaro vos 1,3 proc. viso šalies lengvųjų transporto priemonių parko. Naujausi tyrimai atskleidžia, kad beveik 90 proc. lietuvių nėra vairavę elektromobilio, apie trečdalis – neturi jokios elektrinių transporto priemonių patirties. Rinka mūsų šalyje keičiasi lėtai, o pagrindinės to priežastys – ne tik ekonominės.
Dažniausiai diskutuojama apie įvairias ekonomines priežastis, kurios gali turėti įtakos elektromobilių populiarumui. Tačiau SEB banko atliekami tyrimai rodo, kad didelį poveikį elektrifikacijai turi ir gyventojų patirtis matant ir išbandant elektrines transporto priemones. Šiemet sudarytas elektromobilių patirties indeksas atskleidė, kad trečdalis Lietuvos gyventojų tokios patirties neturi išvis – nėra vairavę elektromobilio ir jų savo artimoje aplinkoje nemato. Per pastaruosius metus elektrinę transporto priemonę teko vairuoti vos 12 proc. respondentų.
Šis tyrimas taip pat atskleidė, kad gyventojai, kurie jau turėjo vienokios ar kitokios patirties su elektromobiliais – jais važiavo kaip keleiviai, patys vairavo ar matė vairuojant draugus, artimuosius – buvo linkę rimčiau svarstyti elektromobilio įsigijimą ateityje.
Taigi, galima daryti išvadą, kad didelė dalis vairuotojų Lietuvoje sprendimą pirkti ar nepirkti elektromobilį priima neturėdami tiesioginio santykio su pačia elektromobilių technologija, nesusipažinę su ja. Tai sukuria tam tikrą psichologinį barjerą – be praktinės patirties sunku įvertinti ar elektromobilis iš tiesų atitinka individualius poreikius, o viešojoje erdvėje dominuojantys mitai ir neapibrėžtumas šį nepasitikėjimą tik stiprina.
Įdomu tai, kad tokie sprendimai, kaip papildomi metiniai mokesčiai automobiliams su vidaus degimo varikliais, pirkti elektromobilį paskatintų tik apie penktadalį gyventojų. Beveik 40 proc. gyventojų taip mėgsta automobilius su vidaus degimo varikliais, kad jų nekeistų net ir susidūrę su papildomomis išlaidomis. Tai rodo, kad ekonominio spaudimo spartesnei elektrifikacijai nepakaktų – reikalingas priemonių derinys, kuris kartu su mokesčių politika užtikrintų ir infrastruktūros plėtrą, ir elektromobilių prieinamumą platesnei visuomenės daliai.
Žinoma, susiduriama ir su finansinėmis priežastimis, kodėl gyventojai neskuba pirkti elektromobilių. Šiuo metu daugiau nei 41 proc. apklaustų lietuvių planuoja automobiliui įsigyti skirti iki 10 tūkst. eurų, tačiau elektromobilių pasiūla šiame kainų segmente išlieka ribota. Net ir naudotų elektromobilių rinka dar nesugeba užtikrinti pakankamos modelių pasiūlos už prieinamą kainą. Todėl labai svarbu, kad elektromobilių gamintojai gebėtų didinti modelių pasirinkimą ir tai darytų ekonomiškai efektyviau.
Spartesnei elektrifikacijai svarbus ir finansų sektoriaus įsitraukimas, padedant gyventojams finansuoti elektromobilius. Šiuo metu apie 9,2 proc. lizingu įsigyjamų automobilių sudaro elektromobiliai, o finansuojamų naudotų automobilių segmente beveik 16,2 proc. sudaro lizingu perkami naudoti elektromobiliai. Tikėtina, kad ateityje šie rodikliai tik didės. Finansų sektoriaus įsitraukimas transporto rinkoje tampa ne mažiau reikšmingas nei valstybės subsidijos ar infrastruktūros plėtra. Ypatingai didelį postūmį suteikia galimybė lizingu pirkti naudotus elektromobilius. Naudotų elektromobilių kaina šiuo metu gyventojams yra prieinamesnė, o finansavimo sąlygos tokios pat kaip ir naujų elektromobilių, todėl naudotų elektromobilių rinka atveria platesnes galimybes lietuviams išbandyti elektrines transporto priemones.
Elektromobilį dar tik planuojantys įsigyti gyventojai turėtų nepamiršti, kad valstybės kompensacijos programa perkant grynąjį elektromobilį šiuo metu galioja iki 2026 metų pabaigos arba kol bus išnaudotos skirtos lėšos, o sprendimą dėl jos pratęsimo priima Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.
SEB banko užsakymu 2025 m. liepą reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Iš viso buvo apklausta 1000 18–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų.
About the Author
