Skip to content
June 10, 2026
  • Galerijos
  • Home
  • Kontaktai
  • Partneriai ir draugai
  • Pranešk naujieną
  • Privatumo politika
Jūsų žinių portalas!

Jūsų žinių portalas!

Primary Menu
  • Aktualijos
    • Lietuva
    • Pasaulis
  • Verslas
    • Ekonomika
    • Technologijos
    • Transportas
  • Nuomonės
  • Pramogos
  • Sportas
  • Sveikata
  • Margumynai
  • Galerijos

Ketveri karo metai: ekonomistas įvertino pokyčius Baltijos šalyse

asd February 24, 2026 7 minutes read
Ketveri karo metai: ekonomistas įvertino pokyčius Baltijos šalyse

Autorius: Raul Eamets, banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas

Ketveri karo Ukrainoje metai pakeitė ne tik geopolitinį Europos žemėlapį, bet ir mūsų ekonominį mąstymą. Jei pirmosiomis dienomis dominavo šokas ir neapibrėžtumas, šiandien matome susiformavusias naujas struktūras – tiek darbo rinkoje, tiek investicinėje aplinkoje. Karas tapo „nauja norma“, o ekonomika prisitaikė lyg gyvas organizmas. Tačiau kokia yra tikroji šio prisitaikymo kaina ir kas laukia toliau? Pažvelkime į duomenis ir tendencijas.

Pinigai gynybai iškeliauja, bet inovacijos lieka

Vienas dažniausiai per pastaruosius ketverius metus Europoje aptariamų rodiklių – gynybos finansavimas. Visos Baltijos šalys jau skiria daugiau nei 3 proc. BVP gynybai, o šiemet visos trys planuoja pasiekti 5 proc. BVP lygį gynybai. Tačiau svarbu suprasti ekonominę logiką: ekonomikai augant, didesnės išlaidos gynybai nebūtinai reiškia didesnę naštą kaip BVP dalį.

Visuomenės noras finansuoti gynybą per mokesčius tiesiogiai priklauso nuo realios grėsmės suvokimo. Šiandien žmonės, bent jau Baltijos šalyse, tebelinkę didinti savo indėlį į saugumą. Kur yra ta riba? Tiesą sakant, aš nežinau, ir vargu ar kas nors tikrai žino. Tai ir psichologijos, o ne tik matematikos klausimas.

Jeigu tie mokesčiai grįžta į vietos ekonomiką – puiku. Tačiau didžioji dalis papildomų lėšų, skirtų gynybai, išteka iš šalies. Net ir visoje Europoje daugiau kaip pusė gynybos produkcijos yra perkama iš JAV. Na, o Baltijos šalys techniką perka iš JAV, Vokietijos ir kitų sąjungininkų, o vietinė gamyba – minimali. Tai importas, bloginantis prekybos balansą.

Vis dėlto po ketverių karo Ukrainoje metų matome ir teigiamų poslinkių:

  • Lietuvoje statoma artilerijos šaudmenų gamykla sukurs apie 150 naujų darbo vietų ir leis pagaminti dešimtis tūkstančių sviedinių per metus.
  • Latvijoje taip pat planuojama statyti didelio masto artilerijos šaudmenų gamyklą, be to, bus vykdomi šarvuotųjų transporto priemonių techninės priežiūros ir surinkimo darbai.
  • Estijoje sparčiai plėtojama dronų pramonė ir autonominių transporto priemonių gamyba.

Taigi kuriama aukštos pridėtinės vertės produkcija ir neabejotinai didinami regiono gynybiniai pajėgumai. Tikėtina, kad matysime vis daugiau sparčiai augančių įmonių, siūlančių dvejopos paskirties produktus, t. y. skirtus tiek kariuomenei, tiek civiliams. Tai neabejotinai pozityvus ekonomikos poslinkis ilguoju laikotarpiu.

Baltijos šalių atsisveikinimas su Rytų rinkomis – stebėtinai lengvas

Gynybos pramonė nėra vienintelė sritis, patyrusi sukrėtimų. Verslas Baltijos šalyse prarado prieigą prie rusijos rinkos, ir tai buvo sudėtingas pokytis. Nebeliko galimybės pirkti pigios energijos ir žaliavų iš Rytų, o Baltarusijos trąšų rinkos praradimas buvo itin skaudus smūgis žemės ūkiui.

Be to, daugelis įmonių prarado tradicines eksporto rinkas. Puikus to pavyzdys – Lietuvos pienininkystės sektorius, kuris smarkiai nukentėjo dėl sankcijų, nes nebegalėjo parduoti pieno produktų rusijai. Prisitaikyti teko visiems: kurti naujus verslo modelius, ieškoti naujų rinkų ir pertvarkyti tiekimo grandines.

Tačiau per ketverius metus esminiai prisitaikymo pokyčiai jau įvyko. Ekonomika grįžo į augimo kelią, bent jau Latvijoje ir Estijoje, nes Lietuva didelio nuosmukio šiuo laikotarpiu iš esmės nė nepatyrė.

Džiugu ir dėl to, kad šiandien visos Baltijos šalys jau yra atsijungusios nuo rusijos elektros sistemos. Taip, elektra tapo brangesnė, tačiau mes nebepriklausome nuo rusijos kaprizų. Esame visaverčiai integruotos Šiaurės šalių elektros rinkos („Nord Pool“) dalyviai. Tas pats galioja dujoms ir naftai – Baltijos šalys sėkmingai prisitaikė prie naujos energetinės realybės.

To negalima pasakyti apie visas Europos šalis. Energetikos krizė skaudžiausiai smogė Vokietijai, kuri šiandien susiduria su rimtomis struktūrinėmis problemomis. Seni verslo modeliai nebeveikia. Savo laiku buvo uždarytos net ir puikiai veikiančios atominės elektrinės, todėl Vokietija dabar priversta importuoti elektrą. Pigi rusiška energija buvo daugelio Vokietijos pramonės milžinų, ypač automobilių, metalo ir chemijos pramonės, sėkmės pamatas.

Padėtį dar labiau sunkina stipri Kinijos konkurencija. Subsidijuojami kiniški elektromobiliai išsiskiria aukšta kokybe ir meta rimtą iššūkį Vokietijos automobilių pramonei. Kai kurios kitos šalys, pavyzdžiui, Vengrija ar Slovakija, moka politinę kainą už savo priklausomybę nuo rusiškos energijos – ten matome į valdžią atėjusias ar sustiprėjusias prorusiškas jėgas. Tokiame kontekste Baltijos šalys išties atrodo kaip itin solidžios ir atsparios.

Darbo rinkoje spragos užpildytos, bet ne ten, kur reikėtų labiausiai

Kalbant prie vidaus rinką, galima teigti, kad karo pabėgėlių integracija Baltijos šalyse įvyko stebėtinai sklandžiai. Nusprendę čia likti ukrainiečiai jau tapo vietos darbo rinkos dalimi. Jų vaikai lanko vietines mokyklas, susiformavo socialiniai tinklai. Mobilesnieji išvyko į Vakarų Europą arba grįžo į Ukrainą.

Ekonominiu požiūriu ukrainiečių atvykimas į Baltijos šalis suveikė kaip amortizatorius: jis sušvelnino darbuotojų trūkumą mažiau apmokamuose segmentuose ir padėjo darbdaviams kontroliuoti darbo sąnaudų augimą. Deja, tai neišsprendė struktūrinio trūkumo aukštos kvalifikacijos sektoriuose.

Kodėl? Egzistuoja aiškūs barjerai. Gydytojams, mokytojams ir daugeliui kitų aukštos kvalifikacijos specialybių reikalinga specifinė kvalifikacija ir kalbos žinios. Viešojo administravimo ar vidaus saugumo srityje reikalinga pilietybė. Todėl matome paradoksą: daugiau nei trečdalis aukštąjį išsilavinimą įgijusių pabėgėlių dirba žemos kvalifikacijos darbus, o tarp vietos gyventojų tokių – tik apie 7 procentus.

Baltijos jūra tapo NATO ežeru

Visose Baltijos šalyse ir net Lenkijoje nerimauta, kad karas atbaidys užsienio investuotojus. Tačiau Estijoje užsienio investicijų srautai palaipsniui vėl ėmė augti, o Lietuvoje, nors užsienio investicinių projektų įgyvendinama mažiau, jie yra didesnės apimties. Tai rodo, kad užsienio kapitalas regioną pradeda vertinti kitaip.

Svarbūs ne tik tiesioginiai investicijų skaičiai, bet ir tai, kad lėšos yra kreipiamos į didesnę vertę kuriantį ilgalaikį turtą bei aukštos kvalifikacijos reikalaujančių, gerai apmokamų darbo vietų kūrimą.

Esminis lūžis įvyko Suomijai ir Švedijai įstojus į NATO. Baltijos jūra faktiškai tapo vidine NATO jūra. Grėsmės saugumui požiūriu tai milžiniškas pokytis, kurį investuotojai supranta. Rizikos premija mažėja. Tačiau tai nereiškia, kad galime atsipalaiduoti, kova dėl investicijų globalioje rinkoje išlieka nuožmi, ir mes vis dar turime įrodinėti savo vertę.

Tad ir prognozuoti, kas nutiks karui pasibaigus, yra lyg burti iš kavos tirščių. Mes nežinome sąlygų: ar Ukraina turės atsisakyti teritorijų? Kokiu mastu? Iš tiesų net nežinome, kada karas baigsis. Nors atrodo, kad šiemet gana reali jo pabaiga, derybų procesas jau kurį laiką įstrigęs.

Vis dėlto jeigu karas pasibaigtų šiemet ar net kitų metų pradžioje, tikriausiai tai reikštų, kad Ukraina atsisakytų bent jau dalies savo teritorijų. Vadinasi, nemažai žmonių fiziškai neturėtų kur grįžti, jei jų namai liktų okupuotose teritorijose. Jie tikriausiai ir toliau gyventų užsienyje, o tokių migrantų integracija – itin sudėtingas procesas.

Tiesa, didelė dalis migrantų jau integravosi: čia rado draugų ar net antrąją pusę, išmoko kalbos, ir jie, ko gero, nebenorės vėl keisti gyvenimo, todėl jie integruosis į Baltijos šalių ekonomiką.

Tuomet ateis ir Ukrainos atstatymo laikotarpis – tada pamatysime įdomų judėjimą. Estijos arba Lietuvos statybų bendrovės vyks dirbti į Ukrainą. Tikėtina, kad dalis darbuotojų judės kartu su jomis, gal kai kurie ten ir liks, nes ne paslaptis, kad Baltijos šalių statybų sektoriuje dirba nemažai ukrainiečių.

Sunku patikėti, kad jau praėjo ketveri metai nuo šio siaubingo karo pradžios. Per tą laiką išmokome gyventi karo pašonėje, o gynybos pramonė tapo nauju augimo varikliu. Tačiau demografiniai ir darbo rinkos iššūkiai Baltijos šalyse niekur nedingo – jie tik įgavo naują formą. Niekur nedingo ir baimė, kad vieną dieną karas ateis ir pas mus, tačiau tikiuosi, kad mums pavyks baimę pakeisti pasitikėjimu savo jėgomis ir sąjungininkais.

About the Author

81cd9cc2c669f0ec1238bd3fdce43f10b4411da6e11672ce86a3c187e95921ca?s=96&d=mm&r=g Žinių portalas Aktualijos

asd

Administrator

View All Posts

Post navigation

Previous: Artėja vienas laukiamiausių kultūros įvykių – R. Wilsono pasauliui dovanota „Septynių vienatvių“ premjera
Next: Daiktų dalijimosi stotelėse „DĖK’ui” kviečia aukoti Ukrainai: kiekvienas paimtas daiktas taps solidarumo žinute

Related News

Pirmosios minutės gali išgelbėti gyvybę: Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia į nemokamus pirmosios pagalbos mokymus
4 minutes read

Pirmosios minutės gali išgelbėti gyvybę: Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia į nemokamus pirmosios pagalbos mokymus

asd June 10, 2026 0
A. Daubaraitė: psichologinis smurtas prieš vadovus – nematoma darbo santykių pusė
6 minutes read

A. Daubaraitė: psichologinis smurtas prieš vadovus – nematoma darbo santykių pusė

asd June 10, 2026 0
SADM primena kada ir kokiomis sąlygomis darbuotojai gali dirbti viršvalandžius
5 minutes read

SADM primena kada ir kokiomis sąlygomis darbuotojai gali dirbti viršvalandžius

asd June 10, 2026 0

Kategorijos

  • Aktualijos
  • Ekonomika
  • Margumynai
  • Pramogos
  • Sportas
  • Sveikata
  • Technologijos
  • Transportas
  • Verslas

Naujausi

  • Lietuvos paštu apsimetantys sukčiai taikosi į gyventojų pinigus ir duomenis
    Lietuvos paštu apsimetantys sukčiai taikosi į gyventojų pinigus ir duomenis
    Sukčiavimai, vykdomi Lietuvos pašto vardu, neslūgsta. Gyventojai vis dar viliojami į netikras svetaines, raginami atlikti mokėjimus ar atskleisti
  • Pirmosios minutės gali išgelbėti gyvybę: Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia į nemokamus pirmosios pagalbos mokymus
    Pirmosios minutės gali išgelbėti gyvybę: Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia į nemokamus pirmosios pagalbos mokymus
    Užspringęs artimasis, staiga sąmonę praradęs kolega, stiprų kraujavimą patiriantis nepažįstamasis – tai situacijos, kuriose pagalbos reikia iškart, dar
  • „Lidl“ plečia centrinio biuro komandą Vilniuje: ieško specialistų įvairiose srityse darbui Baltijos šalių mastu
    „Lidl“ plečia centrinio biuro komandą Vilniuje: ieško specialistų įvairiose srityse darbui Baltijos šalių mastu
    Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl“ Lietuvoje aktyviai plečia centrinio biuro komandą Vilniuje ir šiuo metu ieško įvairių sričių
  • A. Daubaraitė: psichologinis smurtas prieš vadovus – nematoma darbo santykių pusė
    A. Daubaraitė: psichologinis smurtas prieš vadovus – nematoma darbo santykių pusė
    Psichologinis smurtas darbe dažniausiai aptariamas kalbant apie pavaldinius, ir tai nėra atsitiktinumas – ilgą laiką būtent pavaldume esančių
  • Ananasas ant grilio? Su kiauliena jis gali nustebinti net skeptikus
    Ananasas ant grilio? Su kiauliena jis gali nustebinti net skeptikus
    Vos tik prasideda šiltesni vakarai, daugelyje kiemų ir terasų įkaista griliai. Prekybos tinklo „Iki“ ekspertai pastebi, kad vasarą

Jus sudomins

Lietuvos paštu apsimetantys sukčiai taikosi į gyventojų pinigus ir duomenis
2 minutes read

Lietuvos paštu apsimetantys sukčiai taikosi į gyventojų pinigus ir duomenis

asd June 10, 2026 0
Pirmosios minutės gali išgelbėti gyvybę: Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia į nemokamus pirmosios pagalbos mokymus
4 minutes read

Pirmosios minutės gali išgelbėti gyvybę: Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia į nemokamus pirmosios pagalbos mokymus

asd June 10, 2026 0
„Lidl“ plečia centrinio biuro komandą Vilniuje: ieško specialistų įvairiose srityse darbui Baltijos šalių mastu
5 minutes read

„Lidl“ plečia centrinio biuro komandą Vilniuje: ieško specialistų įvairiose srityse darbui Baltijos šalių mastu

asd June 10, 2026 0
A. Daubaraitė: psichologinis smurtas prieš vadovus – nematoma darbo santykių pusė
6 minutes read

A. Daubaraitė: psichologinis smurtas prieš vadovus – nematoma darbo santykių pusė

asd June 10, 2026 0
© %year% Jūsų žinių portalas | MoreNews by AF themes.
  • Galerijos
  • Home
  • Kontaktai
  • Partneriai ir draugai
  • Pranešk naujieną
  • Privatumo politika
Jūsų žinių portalas!
Manage Consent
To provide the best experiences, we use technologies like cookies to store and/or access device information. Consenting to these technologies will allow us to process data such as browsing behavior or unique IDs on this site. Not consenting or withdrawing consent, may adversely affect certain features and functions.
Functional Always active
The technical storage or access is strictly necessary for the legitimate purpose of enabling the use of a specific service explicitly requested by the subscriber or user, or for the sole purpose of carrying out the transmission of a communication over an electronic communications network.
Preferences
The technical storage or access is necessary for the legitimate purpose of storing preferences that are not requested by the subscriber or user.
Statistics
The technical storage or access that is used exclusively for statistical purposes. The technical storage or access that is used exclusively for anonymous statistical purposes. Without a subpoena, voluntary compliance on the part of your Internet Service Provider, or additional records from a third party, information stored or retrieved for this purpose alone cannot usually be used to identify you.
Marketing
The technical storage or access is required to create user profiles to send advertising, or to track the user on a website or across several websites for similar marketing purposes.
  • Manage options
  • Manage services
  • Manage {vendor_count} vendors
  • Read more about these purposes
View preferences
  • {title}
  • {title}
  • {title}