Sveikesnio ir ilgesnio gyvenimo dažniausiai ieškome lėkštėje, sporto salėje ar klinikos laukiamajame. Tačiau vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad vienas svarbiausių veiksnių slypi, kur kas arčiau – aplinkoje, kurioje gyvename. Architektūra ir urbanistiniai sprendimai nepastebimai formuoja mūsų įpročius, judėjimą ir savijautą, todėl gyvenamoji vieta tampa ne tik komforto, bet ir geros savijautos erdve. Anot ilgaamžiškumo gido Artūro Samulio, tinkamai pasirinkti namai gali savaime „užprogramuoti“ kasdienius sprendimus, kurie ilgainiui pagerina savijautą.
Aplinka, kuri formuoja įpročius, nereikalaudama pastangų
Natūrali šviesa, tylesnė aplinka ir galimybė judėti pėsčiomis suteikia, kur kas daugiau nei malonų peizažą. Jungtinio Oksfordo ir Harvardo universitetų atliktas tyrimas, kuriame analizuoti 500 tūkst. Jungtinės Karalystės biobanko dalyvių duomenys, parodė, kad šie veiksniai tiesiogiai veikia nervų sistemą – neretai net labiau nei genetika. Ilgainiui tai daro įtaką gyvenimo trukmei ir padeda apsisaugoti nuo įvairių ligų.
„Gyvendamas gamtos apsuptyje pastebėjau, kad į mano kasdienybę natūraliai įsitraukė daugiau veiklų lauke – buvimas gryname ore, spontaniškas judėjimas be aiškaus plano. Kai atsirado galimybė sodinti augalus ir juos prižiūrėti, ši veikla tapo ne tik fizine, bet ir psichologinę gerovę stiprinančia praktika.Todėl manau, kad žmonės, kurie renkasi gyvenimą arčiau gamtos, dažnai turi panašių ketinimų – jie sąmoningai keičia gyvenimo būdą arba nuo vaikystės jaučia stiprų ryšį su gamta. Tai suvienija ne tik bendriems pasivaikščiojimams, bet ir naturaliems sporto užsiėmimams“, – teigia A. Samulis.
Ilgaamžiškumo specialistas pabrėžia, kad ilgam gyvenimui svarbu ne tik tai, ką darome sąmoningai, bet ir tai, ką įprantame daryti automatiškai.
„Aplinka, kuri skatina automobilio raktelius palikti namie ir eiti pėsčiomis, judėjimą paverčia natūralia kasdienybės dalimi. Tokiose vietose gyvenantys žmonės juda daugiau net to nepastebėdami. Jie ilgiau išlieka fiziškai aktyvūs, rečiau susiduria su lėtinėmis ligomis, senstant išsaugo didesnį savarankiškumą ir gyvenimo kokybę. Kalbant apie ilgaamžiškumą, svarbiausias yra nuolatinis, žemo intensyvumo judėjimas, integruotas į kasdienybę, o ne retos, intensyvios treniruotės“, – sako jis.
Gamta – ne tik estetikai
Šiandien daugelis žmonių gyvena nuolatinio skubėjimo ritmu – be sustojimo sukasi tarp darbų, ekranų, įsipareigojimų ir informacinio triukšmo. Ilgalaikis stresas, įtampa ir pervargimas tampa kasdienybe, o laikas ramybei – vis retesne prabanga. Natūralu, kad tokioje aplinkoje vis daugiau žmonių pradeda ieškoti būdų sulėtinti tempą, dažniau būti gamtoje ir atkurti prarastą balansą.
East Anglia universiteto mokslininkai, išanalizavę 143 tyrimus iš 20 šalių, apimančius daugiau nei 290 milijonų žmonių, nustatė, kad reguliarus buvimas gamtoje mažina streso hormonų lygį, padeda greičiau atkurti dėmesį po intensyvios veiklos, gerina miego kokybę ir net palengvina nėštumo eigą.
„Cloud architektai“ architektas Antanas Dagelis antrina ir teigia, kad gamta padeda žmogui grįžti į natūralesnį ritmą – lėtesnį, ramesnį ir labiau subalansuotą, o tai ilgalaikėje perspektyvoje tampa svarbiu geros savijautos ir sveikatos pagrindu.
„Gyvendami nuolatinėje įtampoje dažnai net nepastebime, kaip stipriai atitolstame nuo savo natūralaus ritmo. Ryšys su gamta negali apsiriboti vien tik savaitgalio išvykomis – jo reikia kasdien. Būtent jis padeda reguliuoti paros ritmą, miegą, dėmesį ir emocinę pusiausvyrą. Neatsitiktinai vietose, kur žmonės gyvena ilgiau ir sveikiau, gamta nėra tik „šalia“ – ji tampa gyvenimo būdu“, – sako architektas.
Nuo principų – prie realių sprendimų mieste
Pasak A. Dagelio, kalbėti apie šiuos principus šiandien nebeužtenka – jie turi būti įgyvendinami realioje miesto aplinkoje. Šiuolaikiniai miestų gyventojai vis dažniau ieško ne pabėgimo iš miesto, o galimybės jame gyventi lėčiau, ramiau ir arčiau gamtos, neatsisakant kasdienės infrastruktūros bei paslaugų.
Tai svarbu ir šeimoms, kurios siekia vaikams užtikrinti saugią aplinką, galimybę kasdien būti gryname ore ir natūraliai judėti. Atsižvelgdami į šiuos poreikius, nekilnojamojo turto vystytojai vis dažniau ieško miesto vietų, kuriose gamta galėtų tapti ne papildomu elementu, o organiška gyvenamosios aplinkos dalimi.
Vienas tokių praktinių pavyzdžių – „Cloud architektai“ studijos projektuotas „Bukčių“ kvartalas, vystomas Vilniuje, Bukčiuose, tarp Neries upės ir Bukčių miško. Projektuojant kvartalą atsižvelgta ne tik į gamtos pasiekiamumą, bet ir į vizualinį ryšį su ja – didelė dalis gyvenamųjų erdvių orientuotos į upę ar mišką, todėl natūrali aplinka tampa nuolat matoma kasdienės rutinos dalimi.
Pasak architekto, tyrimai rodo, kad net pasyvus gamtos stebėjimas – medžių lajos, vandens tėkmė ar natūralūs kraštovaizdžiai – padeda greičiau nusiraminti, mažina įtampą, gerina gebėjimą susikoncentruoti ir atkurti dėmesį. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie daug laiko praleidžia namuose dirbdami ar mokydamiesi.
Projektuojant kvartalą taip pat didelis dėmesys skirtas pėstiesiems, žaliosioms jungtims ir viešosioms erdvėms, kad buvimas lauke ir natūralus judėjimas taptų kasdienybės dalimi, o ne papildomu planuojamu veiksmu.
A. Dagelio teigimu, tokia aplinka ilgainiui formuoja ne tik sveikesnius įpročius, bet ir stipresnius bendruomeninius ryšius – žmonės dažniau susitinka lauke, vaikai daugiau laiko praleidžia gryname ore, o pats kvartalas tampa ne tik funkcine, bet ir emocine erdve.
Ekspertai sutaria, kad aplinka, kurioje gyvename, daro tiesioginę įtaką mūsų savijautai, elgsenai, tarpusavio ryšiams ir net senėjimo procesams. Todėl sprendimai, priimami projektuojant gyvenamuosius kvartalus, tampa reikšmingu veiksniu siekiant ilgesnio, sveikesnio ir labiau subalansuoto gyvenimo.
„Architektūra negali priversti žmonių gyventi sveikiau, tačiau ji gali sukurti sąlygas, kuriose sveikesni pasirinkimai tampa lengvesni“, – apibendrina A. Dagelis.
About the Author
