Vasario 12 d. įvyko pirmą kartą organizuotas ILTE forumas 2026, kuriame pristatytos Lietuvos ekonominio potencialo tyrimo išvados ir aptartos galimos šalies ekonomikos raidos kryptys. Forumas subūrė verslo, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus diskusijai apie strateginius valstybės pasirinkimus ir galimybes.
Pagrindiniu forumo akcentu tapo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto atliktas ekonominio potencialo tyrimas, įgyvendintas bendradarbiaujant su nacionaliniu plėtros banku ILTE ir analitiniu žiniasklaidos kanalu „Politika.“ Tyrimui buvo pasitelkta unikali strateginės simuliacijos wargaming (liet. karžaidos) metodika, kuri leido įvertinti šiandien priimamų sprendimų poveikį ekonomikai dar prieš jiems pradedant veikti.
Tyrimo metu keturiose simuliacinėse sesijose dalyvavę 50 šalies verslo, ekonomikos, teisės, akademijos ir kultūros sričių lyderių veikė įvairiuose vaidmenyse – nuo nacionalinės ir vietos valdžios iki verslo ir švietimo sektoriaus. Tai leido identifikuoti sisteminius ryšius tarp sprendimų, pažangos prielaidų ir kliūčių ekonomikos augimui.
Tarp renginio metu pristatytų tyrimo išvadų išskirti trys tarpusavyje glaudžiai susiję Lietuvos ekonomikos ateities prioritetai – švietimas, atsparumas ir savimonė. Šios kryptys įvardytos kaip būtinos siekiant ilgalaikio konkurencingumo ir gebėjimo prisitaikyti prie geopolitinių ir ekonominių iššūkių.
Jas atliepiant tyrime suformuluoti ir konkretūs pasiūlymai, kurie, ekspertų vertinimu, galėtų sustiprinti šalies ekonominį potencialą. Tarp jų – savivaldybių autonomijos didinimas, regioninio gynybos pramonės centro Lietuvoje steigimas, investicijos į žmonių perkvalifikavimą savivaldybėse, valdžios ir verslo fondo steigimas pasaulio talentams pritraukti bei nacionalinės demografijos ir imigracijos strategijos parengimas.
Forume taip pat pristatyti nacionalinio plėtros banko ILTE veiklos pokyčiai ir šiuo metu vykstanti banko transformacija į nacionalinį plėtros banką. Aptartas jo vaidmuo formuojant šalies ekonomikos ateitį bei siekis plėsti finansavimo galimybes tiems, kurie ieško finansavimo – tiek tiesioginiams klientams, tiek finansų rinkos dalyviams, dirbantiems su sudėtingais ir kompleksiniais sandoriais.
„Finansų ministerijos tikslas, kad ILTE taptų ilgalaikiu Lietuvos konkurencingumo ir ekonominio atsparumo varikliu. Galvojame daug metų į priekį ir norime, kad tais momentais, kai Lietuvos ekonomikai labiausiai reikės postūmio, ILTE galėtų jį suteikti – veikdama kaip patikima, profesionali ir kartu su rinka veikianti valstybės institucija. Būtent todėl transformuojame ją į modernų nacionalinį plėtros banką, kuris papildys rinką, veiks ten, kur trūksta finansavimo, ir naudos viešąjį kapitalą kaip katalizatorių privačioms investicijoms pritraukti“, – teigia finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Pasak jo, tai leis valstybei turėti stiprų ir patikimą finansinį ramstį.
ILTE generalinio direktoriaus Dainiaus Vilčinsko teigimu, ekonomika tampa konkurencinga, priimant nuoseklius ir tarpusavyje suderintus sprendimus. Tuomet bendras skirtingų sričių ekspertų dialogas formuojant šalies ekonomikos kryptį yra itin reikšmingas.
„Šis tyrimas tapo itin svarbus, siekiant pamatuoti, kaip mūsų sprendimai gali lemti Lietuvos ekonomikos ateitį. Tyrimas išryškino kelias svarbias ilguoju laikotarpiu temas, glaudžiai susijusias su ILTE strateginiais prioritetais. Ypač vertingos daugiau nei 50 nuomonės lyderių įžvalgos suteikė platesnę suinteresuotųjų šalių perspektyvą ir padėjo įvertinti, kaip mūsų veikla gali kurti didžiausią pridėtinę vertę. Tikime, kad tiek tyrimo, tiek forumo metu išsakytos įžvalgos taps tvirtu pagrindu tolesnėms diskusijoms ir sprendimams. Platus susidomėjimas parodė, jog šie klausimai rūpi daugeliui žmonių, kuriems svarbi šalies ateitis“, – teigė D. Vilčinskas.
Forumo metu taip pat vyko diskusijos, sutelktos į penkias pagrindines sritis – saugumo ir ekonomikos sąveiką, demografinius pokyčius, technologinį proveržį, gerovės valstybės ir ekonomikos našumo balansą bei valstybės gebėjimą veikti sparčiai kintančioje aplinkoje.
Apie tai, kaip šios sritys gali prisidėti prie Lietuvos ekonomikos konkurencingumo ir ilgalaikės plėtros, savo įžvalgomis diskusijose dalinosi skirtingų sričių ekspertai – Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, Europos investicijų banko grupės biuro Lietuvoje vadovė Virginija Gečaitė, „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus, įmonių grupės „Kilo“ įkūrėjas Tadas Burgaila, „Telia Lietuva“ vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė dr. Margarita Šešelgytė, „Brolis Semiconductors“ bendraįkūrėjas Kristijonas Vizbaras ir kiti.
Su tyrimo medžiaga ir pagrindinėmis išvadomis kviečiame susipažinti ILTE interneto svetainėje www.ilte.lt/ilteforumas, kur taip pat rasite ir forumo diskusijų vaizdo įrašą.
About the Author
