„Pavyko. Atlaikėm“, – triumfavo iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) išėję gydytojai, išsikovoję galimybę toliau antriniame lygyje teikti daug aistrų kėlusią dienos chirurgijos paslaugą – polipektomijų šalinimą. Siekiant numarinti viešajame sektoriuje klestinčią dienos chirurgiją, paslaugų teikimo pakeitimų su nerimu laukia akių vokų, venų operacijų šalininkai. Įrodyti, kad paslaugos žmonėms reikalingos – duotas mėnuo. Ligoninių asociacijos vadovas Gediminas Ramanauskas sako, jog antraip viskas gali pereiti į privatų biznį.
Išsikovojo senąją tvarką
Po to, kai Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, Lietuvos savivaldybių bei Lietuvos ligoninių asociacijos kreipėsi į ministrę pirmininkę Ingą Ruginienę, Seimo Sveikatos reikalų komitetą, Valstybinę ligonių kasą ir SAM prašydami grąžinti dienos chirurgijos paslaugas į prioritetinių sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą ir užtikrinti stabilų jų finansavimą, diskusijoms keliai pramušti.
Pirmiausiai jie balsą gavo Seimo Sveikatos reikalų komitete, kur dėl dienos chirurgijos paslaugų surengta parlamentinė kontrolė.
Minėtų organizacijų atstovai skundėsi, kad daugiau nei 16 metų plėtota dienos chirurgija pastaraisiais metais buvo išbraukta iš prioritetinių paslaugų sąrašo, o šios finansavimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto pradėtas riboti.
Medikai raminti, kad diskusija toliau bus perkelta į SAM. O čia pavyko išplėšti ir mažą didelę pergalę – palikta galioti polipektomijų šalinimo tvarka.
„Atlaikėm. Atstovėjome pilnai. Priėjome bendro sutarimo, kad lieka senoji tvarka“, – atsikvėpė šią savaitę į sostinę ne veltui 250 kilometrų numynęs Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas chirurgas endoskopuotojas Justas Birutis.
Ministerijoje jis stojo už polipektomijų šalinimą antriniame lygyje. Pagal naujai siūlytą tvarką SAM siekė, kad šios būtų atliekamos tik tretiniame lygyje. Norėta, kad aptikus polipą antriniame lygyje, pacientas būtų siunčiamas pakartotinės kolonoskopijos į tretinį. Jam pakartotinai tektų valyti žarnyną, patirti didesnę komplikacijų riziką, ligonių kasoms – už dvigubas procedūras ir dvigubas apmokėjimo išlaidas.
Tiesa, pergalę išplėšti padėjo svarų žodį sveikatos sektoriuje turintys srities profesoriai – Santaros klinikų abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. Tomas Poškus ir Kauno klinikų gydytojas gastroenterologas doc. dr. Dalius Petrauskas.
„Jie pritarė mūsų išsakytoms mintims, jog siūloma tvarka dėl kolonoskopijų yra ydinga ir dėl to turėtume skaudžius atvejus onkologijoje – pacientai būtų užleisti“, – apie už uždarų durų vykusias aštrias diskusijas pasakojo J.Birutis.
Jo aiškinimu, palikta tvarka gydymo įstaigoms nemažina ir įkainio už paslaugas, kas atsilieptų jų algoms. Įkainis būtų mažinimas jau trečią kartą: iki pernai metų gruodžio 31 d. už pastarąsias operacijas buvo mokama 470 eurų, nuo sausio 2 d įkainis sumažėjo iki 375 eurų, o dabar siekta jį nuleisti iki 260 eurų ir taip pereiti prie dienos stacionaro formato: „Išlaidas už paslaugas gydymo įstaigos patirtų tas pačias, o pinigų už tai daugiau negautų. Tai turėtų amortizuoti atlyginimų sąskaita. Mūsų specialistai renkasi privatų sektorių, kadangi ten atlyginimas skaičiuojamas darbuotojo naudai. Valstybinėse įstaigose to nebegalėtume daryti, nes neturėtume, kaip konkuruoti su privačiu sektoriumi.“
„Džiaugiuosi, jog ydinga tvarka, kuomet dienos chirurgijos paslaugą būtų galima atlikti tik tretinio lygio gydymo įstaigose, liko nepriimta, o valstybinis sektorius šioje vietoje liko konkurencingas, nes kuo toliau, tuo labiau atsiliekame nuo privataus“, – reziumavo Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas chirurgas endoskopuotojas Justas Birutis.
Svarstymams – mėnuo
Viešojo sektoriaus venų varikozės gydymą teikiantiems medikams susitikimas nebuvo toks sėkmingas. Nors klausimui išnagrinėti numatytas pusvalandis išsitęsė iki pusantros valandos, nepavyko įrodyti, kad venų operacijos yra reikšmingos žmonių sveikatai. Diskutuoti toliau verčia ligonių kasų primygtinis reikalavimas taupymo sumetimais venų operacijų skaičių tiesiog sumažinti. Pateikti siūlymus arba įtikinti valdžios galvas viešojo intereso labui yra skirtas papildomas mėnuo.
„Siekiama užkardyti dalį paslaugų, apmokamų iš PSDF biudžeto, tik dar nesuderiname techninių detalių, kokiomis sąlygomis būtų kompensuojamos vienokios ar kitokios operacijos“, – įspūdžiais po susitikimo dalijosi Jonavos ligoninės angiochirurgas Paulius Mocevičius, įspėjęs, kad bet kokiu atveju ribojimai venų operacijoms bus.
„Visi suprantame, kad biudžetas ribotas, bet neteisinga, kai mokėdami mokesčius, kurie ir toliau auga, didžioji dalis pacientų tų paslaugų iš sveikatos biudžeto negautų. Jie pas kraujagyslių chirurgą 99 procentais eina ne dėl estetinių tikslų, o dėl ligos, skausmų. Siekiame paslaugas išsaugoti, nes matome, kad jas dirbtinai bandoma nukreipti į privatų sektorių. Žmonės ten kreiptis būtų priversti“ – sakė Jonavos ligoninės angiochirurgas Paulius Mocevičius.
„Kraujagyslių operacijos dažniausiai reikalingos darbingo amžiaus žmonėms. Negydoma venų varikozė plečiasi toliau, sukeldama didelį nepatogumą ir mažindama gyvenimo kokybę, o negydoma sukelia didelę riziką sveikatai“, – gyventojų interesą gynė angiochirurgas.
Be to, P.Mocevičius atkreipia dėmesį, kad prieš bet kokią didesnės apimties operaciją, pavyzdžiui, sąnarių keitimo, yra rekomenduojama pirmiausia sugydyti venas. Antraip 50 procentų išauga tikimybė gauti giliųjų venų trombozę arba kraujo krešulius į plaučius. „Vakarų pasaulyje nesusitvarkius kojų venų apskritai neatliekamos tokios operacijos. Kas iš to naujo titaninio sąnario, jei po operacijos turėsi kraujo krešulius plaučiuose?“ – svarsto specialistas.
Klaipėdos universiteto ligoninės angiochirurgas Karolis Tijūnaitis sako, jog valdžios atstovai bando įrodyti, kad kraujagyslių chirurgija – kosmetika. Jei bus priimta projekto pataisa, gydytis iš PSDF biudžeto pacientai galės tik tuomet, kai jau bus negrįžtami kraujagyslių pakitimai, komplikacijos. Be to, jis aiškina, minėta pataisa didintų ir atskirtį tarp žmonių. Turėsi pinigų – sveikatą susitvarkysi.
„Gerai būti turtingam ir dėl to sveikam. O jei pinigų neturi? Didžiąją dalį savo pacientų gydome valstybinėse gydymo įstaigose. Važiuoti į ministeriją pas valdžios atstovus ir atstovėti viešą interesą verta. Jei nevažiuosi, viskas liks taip, kaip yra nuspręsta, ir viskas kardinaliai keisis. Jei neatstovėsime viešojo intereso, perstumsime pacientus į privatų sektorių“, – kalbėjo Klaipėdos universiteto ligoninės angiochirurgas Karolis Tijūnaitis.
Ieškant būdų, kokią formulę pritaikyti, siekiant sumažinti kraujagyslių operacijų –siūloma siaurinti operuojančių specialistų skaičių, leidžiant tai atlikti tik angiochirurgams. Dabar venas pagal kompetenciją operuoti gali ir bendrosios praktikos chirurgai. Vis dėlto toks ėjimas specialistus supriešintų.
„Lygiai taip pat ir su endoskopijomis norėjo supriešinti antrinį bei tretinį lygius. Antriniame ir tretiniame lygyje dažniausiai dirba tas pas specialistas. Ir antriniame, ir tretiniame lygyje dirbantis specialistas yra baigęs tą pačią rezidentūrą. Neturime dienos chirurgijos rezidentūros“, – aiškino J.Birutis.
Bijo, kad viršų ims privatus sektorius
Nors ligoninių asociacijos prezidentas, Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas sutinka, kad kraujagyslių chirurgijos ir chirurgijos draugijos turėtų aiškiau apsibrėžti kontraindikacijas ir pamėginti jas sudėlioti aiškiau, didesnio aiškumo indikacijoms reikalauja ir akių vokų operacijos, viso to tikslas – proteguoti privatų sektorių.
„Mintis aiški – esame stumiami atlikti tik kelias operacijas, o visa kitą, žmonės, operuokitės, kur norite. Venas siūloma operuoti tik kai varikozė yra ketvirtos stadijos, tad žmonės yra stumiami į privatų sektorių, vietoje to, kad galėtų būti operuojami valstybiniame. Žaidžiama skaičių, bet ne žmonių interesais. Bandoma pasakyti, kad mes atliekame per daug operacijų. Ar žmonės po peiliu ir narkoze gulasi savo noru? Tai neteisinga ir visiškai diskriminuoja gyventojus“, – poziciją dėstė Ligoninių asociacijos prezidentas.
„Diskusija tęsiasi. Viskas gali pereiti į privatų biznį. Rajonams negerai, gyventojams – negerai. Susitarti su ministerija turime mėnesį. Bet ligonių kasų pozicija baisi: nori, kad mes nedarytume nieko. Susidaro vaizdas, jog siekiama viską iš valstybinių ligoninių atimti. Pagal ligonių kasų sutartis rajonuose jau nudaužė didžiulį kiekį operacijų, kurios nuguls į privatų verslą ir jo plėtrą. Privataus sektoriaus plėtra yra baisi ir viską atiduoda joms. Jei uždraus rajonuose operuoti, kur žmonėms eiti? Į privatų sektorių? O jei neturi pinigų? Skolintis? Žmonių sveikatos klausimus bando spręsti įstaigų vadovai. Kaunamės dėl jūsų visų sveikatos ir kausimės. Tegul nupjauna ir pakabina mano galvą ant kuolo – nebijau.
Tegul nuodija – nebijau. Bet nejau turime eiti į gatves piketuoti? Kultūringi žmonės esame, rėkauti nesinori, bet ligonių kasa savo sprendimais provokuoja. O ministerija ligonių kasa pasitiki, neva gerai suvaldo biudžetą… Viską nupjauti – nereikia nei vadybinio mokslo, nei išminties!“ – siekis ligoninėse karpyti paslaugų apimtis pykdė G.Ramanauską.
Komentaras
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė:
– Esu tokios pat nuomonės kaip gydymo įstaigų vadovai. Negali būti, kas dabar yra siūloma. Tam ministerijoje sukurta darbo grupė, komiteto posėdžio metu prisijungę chirurgai profesionaliai pateikė savo matymą, kaip, kokiu būdu ir kada yra atliekamos šios operacijos, ir nuvedė mus teisinga linkme. Kad yra piktnaudžiaujama – prie kiekvieno gydytojo po cerberį nepastatysime, bet tokių procedūrų, kaip polipektomijų šalinimas, kojų venų operacijos iš prioritetų sąrašo išimti negalime. Tai tikrai tos sritys, kurios dienos chirurgijoje turi išlikti prioritetinės.
Straipsnio autorė: Greta Vanagienė
About the Author
