Vasario 25 d., artėjant 35-osioms Danijos Karalystės de facto Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pripažinimo metinėms, Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje surengta atvira diskusija apie Danijos ir Lietuvos santykius. Kartu su diskusija uždaryta paroda „Draugą laisvėje pažinsi. Danija ir Lietuva po 1990 m.“, kurioje eksponuoti šalių ryšį liudijantys dokumentai, fotografijos, liudijimai.
Vertybinis apsisprendimas
1991 m. vasario 28 d. Danija tapo antrąja suverenia šalimi po Islandijos, pripažinusia Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Diskusijoje dalyvavusi Danijos Karalystės ambasadorė Lietuvoje Grete Sillasen akcentavo, kad Danijos sprendimas buvo paremtas ne vien geopolitiniu vertinimu. Anot G. Sillasen, tiek Lietuvos, tiek Danijos interesas nuo pat pradžių buvo kurti stiprią, solidarumu ir bendrais susitarimais grindžiamą Europos tvarką. Ambasadorė pabrėžė, kad šios vertybės itin reikalingos šiandien, kai Europoje vėl kyla grėsmė tarptautinei teisei.
Kultūra atvėrė kelią politikai
Diskusijoje pabrėžta, kad dar iki formalių abišalių sprendimų pirmieji Lietuvos ir Danijos saitai mezgėsi tarp žmonių – menininkai, akademikai, nevyriausybinių organizacijų atstovai kūrė asmeninius ryšius. Danijos kultūros instituto Rygoje regioninė direktorė Baltijos šalims ir Baltijos jūros regionui Anna Enemark priminė, kad kultūrinis bendradarbiavimas Baltijos šalyse buvo pradėtas itin anksti. Per parodas, menininkų rezidencijas ir mainų programas buvo kuriamas pasitikėjimas, vėliau suteikęs tvirtesnį pagrindą politiniam dialogui.
9-ojo dešimtmečio pabaigoje Vakarų Europoje Baltijos šalių nepriklausomybės siekis buvo suvokiamas kaip istorinė galimybė atkurti teisingumą. Kopenhagos universiteto doc. dr. Kristiano Handbergo manymu, kultūriniai šalių saitai padėjo išryškinti paramos svarbą Danijos visuomenei ir įtvirtino moralinį palaikymą politiniams sprendimams, susijusiems su Lietuva ir kitomis Baltijos šalimis.
Politinė drąsa ir ilgalaikė partnerystė
Danija Lietuvai 10-ojo dešimtmečio pradžioje buvo siektinas stiprios valstybės pavyzdys. Pirmasis atkurtos Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras, Kovo 11-osios Akto signataras Algirdas Saudargas, diskusijoje priminė, kad ankstyvas tarptautinis pripažinimas buvo svarbus saugumo garantijoms užtikrinti. Kovo 11-osios Aktas, anot signataro, privertė pasaulį atkreipti dėmesį į už geležinės uždangos likusią Lietuvą. Tačiau besąlygiška Danijos parama tuo metu buvo aiškus signalas kitoms demokratinėms šalims Europoje, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys nusipelno stoti į Europos šalių gretas.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas, diplomatas Marijus Gudynas, atkreipė dėmesį, kad bendradarbiavimas su Danija tęsėsi po nepriklausomybės atkūrimo pripažinimo. Skandinavijos šalių parama padėjo Baltijos šalims per dešimtmetį prasiskinti kelią į Europos Sąjungą ir NATO. Danija tikslingai rėmė būsimus Lietuvos diplomatus ir karininkus, suteikė jiems sąlygas siekti išsilavinimo ir pasirengimo. Šiandien partnerystė įgauna naują prasmę saugumo, paramos Ukrainai ir regioninio atsparumo kontekste.
Vilniaus universiteto istorikė doc. dr. Dalia Bukelevičiūtė pabrėžė, kad dvišaliai santykiai rėmėsi nuoseklumu, o ne vienkartiniais sprendimais. Anot istorikės, Danija tarptautiniame kontekste išsiskyrė aiškia laikysena – Danija niekada nepripažino Lietuvos okupacijos ir rėmė Lietuvą tiesiogiai tiek tarptautinėse organizacijose, tiek sudariusi sąlygas steigti informacijos centrą Kopenhagoje 1990 m. Šis centras tapo svarbia vieta, per kurią Europoje buvo skleidžiama informacija apie Lietuvą ir Baltijos šalis. Būtent ilgalaikis įsipareigojimas, istorikės teigimu, leidžia kalbėti apie brandžią partnerystę.
About the Author
