Kai gatvėse ir šaligatviuose susikaupia sniegas, ir paviršiai apledėja, pastebimai išauga griuvimų ir traumų skaičius. Visgi specialistai pabrėžia, kad yra būdų, kaip galima lavinti pusiausvyrą, padedančią išsilaikyti paslydus. Ypatingą dėmesį saugiam judėjimui turėtų skirti vyresnio amžiaus žmonės, kurie gatvėse patiria daugiausiai traumų, tačiau griuvimų prevencija aktuali visiems, kasdien vaikštantiems snieguotomis ir apledėjusiomis gatvėmis.
Didžiausios draudimo bendrovės šalyje „Lietuvos draudimo“ duomenimis, per nepilnas tris šių metų savaites jau buvo užregistruota daugiau nei 220 traumų dėl paslydimų. Bendra išmokėta tokių žalų suma viršijo 66 tūkst. eurų.
Pasak Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktoriaus, didžiausios šiais metais išmokėtos kompensacijos suma siekė 1,6 tūkst. eurų. Tuo metu vidutinė paslydimų traumų kompensuojama suma sudaro 338 eurus.
„Dažniausios traumos – kaulų lūžiai ir išnirimai arba minkštųjų audinių ir vidaus organų sužeidimai, pavyzdžiui raiščių, raumenų ar sausgyslių patempimai. Patempimų traumos sudaro bene trečdalį visų registruojamų traumų. Kalbant apie lūžius, dažniausiai nukenčia galūnės, tai yra − dilbiai, riešai, plaštakos, pėdos, čiurnos ar blauzdos kaulai. Skaičiumi nuo jų nedaug atsilieka ir patiriamos veido traumos“, – vardina A. Juodeikis.
Pasak draudimo bendrovės atstovo, nors traumų patiria visų amžiaus grupių gyventojai, visgi daugiausiai jų nutinka 50-70 metų amžiaus grupėse. Be to, vyresnio žmogaus trauma gyja ilgiau, gali būti pavojingesnė sveikatai.
Kaip vaikščioti slidžiu keliu
„Daugelis tikriausiai žino, kad einant slidžiu keliu reikėtų imituoti pingvino eiseną, kai einama lėtai ir mažais žingsniais, minimaliai arba net visai neatkeliant pėdos nuo žemės. Reikia stengtis iškart statyti visą pėdą, o kojų pirštus nežymiai pakreipti į išorę. Į slystelėjimus greičiau sureaguosite, jei keliai bus šiek tiek sulenkti“, – sako Laimonas Uščinas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas.
Specialistas priduria, kad pingvino eisena apibūdina ne tik žingsniavimo techniką, bet ir kūno laikyseną ėjimo metu. Kūno svorio centras turėtų būti virš priekyje statomos kojos – todėl einant reiktų nežymiai pasvirti į priekį.
„Vaikštant slidžiu keliu rankas reikėtų laikyti laisvai, kad paslydus jos padėtų išlaikyti pusiausvyrą ar apsaugotų galvą krentant. Venkite rankose laikyti ne tik nešulius, bet ir telefoną. Jis atitraukia dėmesį nuo kelio ir jei griūname, neretai instinktyviai saugome telefoną“, – sako L. Uščinas pridurdamas, kad kartais geriau pasirinkti paklampoti sniegu nei eiti nukastu, bet apledėjusiu slidžiu takeliu.
Žiemos sezono metu reikėtų avėti ir neslidžią avalynę. Jei batų padai slidūs, gydytojas pataria pasirūpinti batų apkaustais nuo slydimo. „Eidami naudokitės aplink esančia pagalba – atsiremkite į turėklus ar šalia esančias sienas. Dar geriau, jei turėsite savo atramą, pavyzdžiui, šiaurietiškas arba slidinėjimo lazdas“, – sako specialistas.
Kaip griūti, kad išvengtume traumų
Nors saugaus kritimo dažniausiai nesimokome, žinoti, kaip tai daryti taisyklingai, yra pravartu. „Svarbiausia taisyklė, kurią verta įsiminti – bet kokia kaina saugoti galvą nuo smūgio. Krentant atgal, rekomenduojama palenkti galvą į priekį ir smakrą priglausti prie krūtinės. Krentant į priekį, veidą reikėtų pasukti į šoną, o galvą apsaugoti rankomis“, – sako gydytojas.
Dar vienas patarimas, padėsiantis išvengti galimų traumų, skamba itin paprastai – krentant svarbu atsipalaiduoti. Kuo mažiau įsitempę raumenys ir kuo laisvesni sąnariai, tuo didesnė tikimybė, kad pavyks išvengti rimtesnių traumų. Specialistas pataria stengtis kristi „kaip bulvių maišui“, leidžiant kūnui amortizuoti smūgį.
„Krisdami ant rankų, jas pasistenkite laikyti sulenkę – pilnai ištiesus ranką per alkūnę prarandame amortizaciją ir išauga lūžio arba išnirimo tikimybė. Stotis taip pat svarbu atsargiai. Pirmiausia reikėtų pasiversti ant pilvo, tada pakilti ant rankų ir kelių, ir tik tada stotis ant kojų. Dar geriau, jei aplink yra į ką įsikibti, stodamiesi tai išnaudokite“, – sako L. Uščinas.
Kaip lavinti kūno stabilumą
Pasak fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo, apie pasirengimą vaikščiojimui slidžiu keliu turėtų pagalvoti ne tik rizikingiausių amžiaus grupių gyventojai, bet ir fiziškai aktyvūs asmenys, planuojantys žygius ir slidinėjimo pramogas snieguotuose kraštuose.
„Griuvimų paslydus ar užkliuvus išvengti padeda pusiausvyros, ašinių raumenų jėgos ir kojų stabilumo treniruotės. Jos ne tik mažina paties paslydimo tikimybę, bet ir gerina reakciją slystelėjus bei padeda atgauti pusiausvyrą ir išsilaikyti ant kojų“, –teigia L. Uščinas.
Pasak specialisto, tokio tipo pratimai yra lengvai atliekami ir namų sąlygomis:
- Stovėkite ant vienos kojos. Praktikuokite tokį stovėjimą bent po 10-15 sekundžių, tai galima daryti ir, pavyzdžiui, gaminant maistą ar valantis dantis. Kai pratimą atlikti tampa lengva, pabandykite jį padaryti užmerkę akis arba lėtai sukdami galvą į šonus.
- Pasivaikščiokite taip, lyg eitumėte virve. Statykite vienos kojos kulną prie kitos kojos pirštų.
- Įpraskite perkelti svorį nuo vienos kojos ant kitos, pradėdami nuo paprastų judesių, kojas laikydami pečių plotyje.
- Praktikuokite vaikščiojimą judinant galvą. Sąmoningai dairykitės aplink, pasukdami galvą į kairę ir į dešinę.
- Užsiimkite jėgos treniruotėmis. Jos padeda greičiau reaguoti ir atgauti pusiausvyrą paslydus. Ypač naudingi yra pasistiebimai, pritūpimai, o jei jie per sudėtingi – atlikite atsisėdimo ir atsistojimo pratimus.
About the Author
