Skip to content
May 21, 2026
  • Galerijos
  • Home
  • Kontaktai
  • Partneriai ir draugai
  • Pranešk naujieną
  • Privatumo politika
Jūsų žinių portalas!

Jūsų žinių portalas!

Primary Menu
  • Aktualijos
    • Lietuva
    • Pasaulis
  • Verslas
    • Ekonomika
    • Technologijos
    • Transportas
  • Nuomonės
  • Pramogos
  • Sportas
  • Sveikata
  • Margumynai
  • Galerijos

Ekspertai apie švietimą ir mokslą: kas tampa konkurencingumo iššūkiu?

asd January 26, 2026 5 minutes read
Ekspertai apie švietimą ir mokslą: kas tampa konkurencingumo iššūkiu?

Lietuvoje vis dar trūksta nuoseklios jungties tarp švietimo sistemos ir mokslo bei inovacijų ekosistemos. Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai skiriama gerokai mažiau lėšų nei Europos Sąjungos vidurkis, o švietimo sistema vis dar susiduria su struktūrinėmis spragomis – nuo lėto reagavimo į technologinius pokyčius iki to, kad ne visada parengiami inovacijomis grįstai ekonomikai reikalingi specialistai. Ekspertų vertinimu, būtent tai, kaip tarpusavyje veikia švietimas, mokslas ir inovacijų politika, lems, ar šalis pajėgs kurti aukštesnę pridėtinę vertę ir išlaikyti konkurencingumą ateityje.

Švietimas nespėja paskui technologijas

Politologė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė Margarita Šešelgytė atkreipia dėmesį, kad švietimas ir mokslas Lietuvoje ilgą laiką buvo laikomi antraeilėmis sritimis, kurios didesnio dėmesio sulaukdavo tik ekonomikos pakilimo laikotarpiais.

„Ilgą laiką trūko aiškaus supratimo, kad jokio proveržio be mokslo ir inovacijų nebus. Švietimas ir mokslas dažnai buvo finansuojami likutiniu principu – kai ekonomika veikia gerai, tada atsiranda papildomų lėšų, bet ne kaip strateginis prioritetas“, – sako politologė.

Kalbėdama apie technologinę pažangą, ji pabrėžia, kad problema slypi ne Lietuvos atsilikime, o lėtame švietimo sistemos prisitaikyme prie pokyčių.

„Technologijos vystosi itin sparčiai, todėl dažnai tenka ne eiti koja kojon, o bėgti iš paskos. Jaunimas prie naujų įrankių prisitaiko per mėnesius, o ugdymo turinys keičiasi per metus“, – pastebi M. Šešelgytė.

Didžiausią atotrūkį politologė mato mokyklose, kur, pasak jos, vis dar dominuoja žinių atkartojimo logika. „Vaikai mokomi atsiinti ir atkartoti, o ne spręsti problemas, kritiškai vertinti ar kurti. Su dirbtiniu intelektu tokio tipo mokymasis ateityje bus tiesiog nebereikalingas“, – teigia ji, pridurdama, kad universitetams vėliau tenka keisti netinkamus mokymosi įpročius.

Pasak pašnekovės, spragos švietimo sistemoje ilgainiui persikelia ir į mokslo bei inovacijų lauką, o tai tiesiogiai apsunkina šalies galimybes plėtoti inovacijomis paremtą ekonomiką su didesne pridėtine verte.

Pigesniu darbu grįstas augimo modelis išsisemia

Nacionalinio plėtros banko ILTE vyriausiosios ekonomistės Jonės Kalendienės teigimu, švietimo sistemos gebėjimas parengti kritiškai mąstančius, naujovėms atvirus, rizikos nebijančius ir nesėkmėms atsparius specialistus tiesiogiai lemia šalies potencialą kurti inovacijas ir jas paversti ekonomine verte. Būtent čia išryškėja Lietuvos problema – inovacijų srityje pagal mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) apimtis Lietuva vis dar gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio.

„Lietuva moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai iš viso skiria apie 1 proc. bendrojo vidaus produkto, kai ES šalių vidurkis viršija 2,2 proc. Mažą lietuvių polinkį investuoti į inovacijas rodo tai, kad inovacijas visų pirma matome kaip galimybę įsisavinti ES fondus, o ne verslo ir visos šalies konkurencingumo ilgame laikotarpyje pagrindą. Esame viena iš šalių pirmūnių pagal ES lėšomis finansuojamų MTEP išlaidų dalį ir viena iš labiausiai atsiliekančių šalių pagal verslo išlaidas MTEP. Verslo išlaidos MTEP Lietuvoje siekia apie 0,44 proc. BVP, kai ES vidurkis yra maždaug 1,5 proc. “, – teigia J. Kalendienė.

Pasak jos, be aktyvesnio verslo vaidmens MTEP srityje tampa sudėtinga ne tik kurti inovacijas, bet ir išlaikyti talentus, o tai ilgainiui silpnina šalies konkurencingumą.

„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pabrėžia, kad ši problema glaudžiai susijusi su iki šiol dominavusiu Lietuvos ekonomikos augimo modeliu. Anot jos, augimas ilgą laiką rėmėsi besivejančios ekonomikos pranašumais – technologijų perėmimu, pigesne darbo jėga ir užsienio investicijų pritraukimu, tačiau šiandien šie veiksniai nebeužtikrina tokio paties augimo tempo.

„Lietuva yra palyginti jauna, maža ir atvira ekonomika, kuri pasižymėjo itin sparčia konvergencija link Europos Sąjungos vidurkio. Vis dėlto šiandien jau esame pasiekę brandesnę pakopą – darbo kaštai sparčiai auga, o žemai kabantys konkurencingumo vaisiai daugiau ar mažiau yra nuraškyti“, – sako ekonomistė.

Pasak I. Genytės-Pikčienės, Lietuva neturi daug absoliučių konkurencinių pranašumų – nei reikšmingų gamtinių išteklių, nei didelės vidaus rinkos, todėl ateities augimas neišvengiamai turi remtis inovacijomis ir aukšta pridėtine verte.

„Kita ekonomikos vystymosi pakopa – tai augimas, grįstas nišiniais, inovatyviais sprendimais. Tam būtina kryptingai veikianti švietimo, inovacijų ir investicijų ekosistema, kurioje mokslas, verslas ir valstybė veiktų išvien“, – pabrėžia ji.

Švietimo sistemos vaidmuo ir galimi jos persitvarkymo scenarijai, kartu su platesniais Lietuvos raidos scenarijais ir jų reikšme šalies ekonominiam potencialui, bus pristatyti vasario 12 d. vyksiančiame ILTE forume 2026, kuris bus atviras visiems norintiems – reikalinga tik išankstinė registracija.

Atskirtis tampa ekonomine rizika

Ekspertai pabrėžia, kad švietimo problemos tiesiogiai persikelia į darbo rinką. I. Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį į augančią skaitmeninių įgūdžių nelygybę tarp regionų ir socialinių grupių.

„Kadangi Lietuvos darbo rinka yra palyginti sekli, kompetencijų netolygumai sukuria struktūrinio nedarbo prielaidas – darbo pasiūla tiesiog neatitinka paklausos kokybinių kriterijų“, – sako ji.

Politologė M. Šešelgytė silpniausia grandimi įvardija bendrojo ugdymo mokyklas. Jos teigimu, mokytojų trūkumas, neparengtos programos ir didelė atskirtis tarp skirtingų mokyklų kuria nelygias starto pozicijas jaunimui ir ilgainiui persikelia į visuomenę.

„Kalbant apie švietimo sistemos prioritetus, mokyklų grandis šiandien yra kritiškai svarbi. Čia formuojasi pagrindinės kompetencijos – kritinis mąstymas, mokymosi įgūdžiai ir atvirumas inovacijoms. Nesant sisteminio požiūrio, apimančio visą ugdymo grandinę, reformos išliks fragmentiškos“, – sako politologė.

About the Author

81cd9cc2c669f0ec1238bd3fdce43f10b4411da6e11672ce86a3c187e95921ca?s=96&d=mm&r=g Žinių portalas Aktualijos

asd

Administrator

View All Posts

Post navigation

Previous: 2026-ieji darbo rinkoje: emocinė gerovė tampa svarbesnė už algą
Next: Oficialiai atidaryta atnaujinta „Eglės sanatorijos“ comfort gydykla: unikalios procedūros ir moderni erdvė klientų komfortui

Related News

Susisiekimo ministras J. Taminskas sušaukė pavaldžių įmonių vadovus: įvertintas reagavimas į oro pavojų
4 minutes read

Susisiekimo ministras J. Taminskas sušaukė pavaldžių įmonių vadovus: įvertintas reagavimas į oro pavojų

asd May 21, 2026 0
VDU „Sokratus“ licėjaus mentorius Miša Jakobas: ar nepamiršome vaikų paklausti, kaip jie jaučiasi?
3 minutes read

VDU „Sokratus“ licėjaus mentorius Miša Jakobas: ar nepamiršome vaikų paklausti, kaip jie jaučiasi?

asd May 21, 2026 0
Į ateitį – vedini drąsių svajonių: VDU Žemės ūkio akademijoje nuaidėjo 10-metį mininčio projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ finalinis renginys
8 minutes read

Į ateitį – vedini drąsių svajonių: VDU Žemės ūkio akademijoje nuaidėjo 10-metį mininčio projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ finalinis renginys

asd May 21, 2026 0

Kategorijos

  • Aktualijos
  • Ekonomika
  • Margumynai
  • Pramogos
  • Sportas
  • Sveikata
  • Technologijos
  • Transportas
  • Verslas

Naujausi

  • Pirkėjus vis dar gąsdina 200 tūkst. km rida: ekspertė sako, kad bijoti reikėtų ne to
    Pirkėjus vis dar gąsdina 200 tūkst. km rida: ekspertė sako, kad bijoti reikėtų ne to
    Dar prieš kurį laiką 200–250 tūkst. kilometrų rida naudoto automobilio skelbime daugeliui pirkėjų galėjo atrodyti kaip ženklas, kad
  • Atleidimai Lietuvoje: kodėl ekonomikai augant darbo vietos vis tiek nyksta?
    Atleidimai Lietuvoje: kodėl ekonomikai augant darbo vietos vis tiek nyksta?
    Autorius: Raul Eamets, banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau girdime apie atleidžiamus darbuotojus. Per pirmąjį
  • Susisiekimo ministras J. Taminskas sušaukė pavaldžių įmonių vadovus: įvertintas reagavimas į oro pavojų
    Susisiekimo ministras J. Taminskas sušaukė pavaldžių įmonių vadovus: įvertintas reagavimas į oro pavojų
    Reaguodamas į Lietuvoje skelbtus oro pavojaus perspėjimus ir pastaruoju metu Baltijos regione fiksuojamus dronų incidentus, susisiekimo ministras Juras
  • VERT nustatė naujas „KN Energies“ SGD pakartotinio dujinimo ir perkrovos paslaugų kainas
    VERT nustatė naujas „KN Energies“ SGD pakartotinio dujinimo ir perkrovos paslaugų kainas
    Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė ir šiandien posėdyje patvirtino naujas AB „KN Energies“ suskystintų gamtinių dujų (SGD)
  • VDU „Sokratus“ licėjaus mentorius Miša Jakobas: ar nepamiršome vaikų paklausti, kaip jie jaučiasi?
    VDU „Sokratus“ licėjaus mentorius Miša Jakobas: ar nepamiršome vaikų paklausti, kaip jie jaučiasi?
    Šiandien mokykloms labiausiai trūksta ne reformų ar dokumentų, o paprasto žmogiško dėmesio vaikui. Ilgametis pedagogas, VDU „Sokratus“ licėjaus

Jus sudomins

Pirkėjus vis dar gąsdina 200 tūkst. km rida: ekspertė sako, kad bijoti reikėtų ne to
4 minutes read

Pirkėjus vis dar gąsdina 200 tūkst. km rida: ekspertė sako, kad bijoti reikėtų ne to

asd May 21, 2026 0
Atleidimai Lietuvoje: kodėl ekonomikai augant darbo vietos vis tiek nyksta?
5 minutes read

Atleidimai Lietuvoje: kodėl ekonomikai augant darbo vietos vis tiek nyksta?

asd May 21, 2026 0
Susisiekimo ministras J. Taminskas sušaukė pavaldžių įmonių vadovus: įvertintas reagavimas į oro pavojų
4 minutes read

Susisiekimo ministras J. Taminskas sušaukė pavaldžių įmonių vadovus: įvertintas reagavimas į oro pavojų

asd May 21, 2026 0
VERT nustatė naujas „KN Energies“ SGD pakartotinio dujinimo ir perkrovos paslaugų kainas
2 minutes read

VERT nustatė naujas „KN Energies“ SGD pakartotinio dujinimo ir perkrovos paslaugų kainas

asd May 21, 2026 0
© %year% Jūsų žinių portalas | MoreNews by AF themes.
  • Galerijos
  • Home
  • Kontaktai
  • Partneriai ir draugai
  • Pranešk naujieną
  • Privatumo politika
Jūsų žinių portalas!
Manage Consent
To provide the best experiences, we use technologies like cookies to store and/or access device information. Consenting to these technologies will allow us to process data such as browsing behavior or unique IDs on this site. Not consenting or withdrawing consent, may adversely affect certain features and functions.
Functional Always active
The technical storage or access is strictly necessary for the legitimate purpose of enabling the use of a specific service explicitly requested by the subscriber or user, or for the sole purpose of carrying out the transmission of a communication over an electronic communications network.
Preferences
The technical storage or access is necessary for the legitimate purpose of storing preferences that are not requested by the subscriber or user.
Statistics
The technical storage or access that is used exclusively for statistical purposes. The technical storage or access that is used exclusively for anonymous statistical purposes. Without a subpoena, voluntary compliance on the part of your Internet Service Provider, or additional records from a third party, information stored or retrieved for this purpose alone cannot usually be used to identify you.
Marketing
The technical storage or access is required to create user profiles to send advertising, or to track the user on a website or across several websites for similar marketing purposes.
  • Manage options
  • Manage services
  • Manage {vendor_count} vendors
  • Read more about these purposes
View preferences
  • {title}
  • {title}
  • {title}