Reaguodamas į Lietuvoje skelbtus oro pavojaus perspėjimus ir pastaruoju metu Baltijos regione fiksuojamus dronų incidentus, susisiekimo ministras Juras Taminskas dar trečiadienį, vos atšaukus oro pavojų, sušaukė ministerijai pavaldžių įmonių ir bendrovių vadovus. Ketvirtadienio rytą vykusiame susitikime aptarta, kaip veikė kritinės transporto infrastruktūros reagavimo mechanizmai ir kokias pasirengimo spragas būtina šalinti ateityje.
„Pastarosiomis dienomis stebėjome, kaip įtampa dėl dronų incidentų artėja prie mūsų, kol su tuo susidūrėme patys. Tokiose situacijose neturime panikuoti – reikia būti pasiruošusiems. Pamatėme, kad popieriniai planai ne visada veikia realybėje. Objektyviai įsivertinome, kas veikė sklandžiai, kur sprendimai buvo priimti laiku, o kur matome poreikį stiprinti koordinaciją, komunikaciją ar pačius veikimo algoritmus. Suprantame, kad tokių incidentų ateityje gali būti ir daugiau, todėl mūsų pareiga – visada būti pasiruošusiems“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Ministras pabrėžia, kad taikytos priemonės buvo būtinos keleivių ir darbuotojų saugumui užtikrinti, sistemos reagavo pagal numatytas procedūras, tačiau identifikuotos ir tobulintinos sritys.
„Svarbiausias prioritetas yra žmonių saugumas, tačiau kartu matome, kad kritinėse situacijose ne mažiau svarbi ir aiški, operatyvi komunikacija. Žmonės informaciją turi gauti ne tik socialiniuose tinkluose ar interneto svetainėse, bet pirmiausia ten, kur tuo metu yra – oro uoste, stotyje ar kitoje vietoje. Oro uosto atveju, vien žinutės formulavimas užtruko tiek, kiek truko raudonas oro pavojaus perspėjimas. Buvo ir tokių situacijų, kai Transporto kompetencijų agentūroje žmonės neturėjo priedangos, nes ji paversta sandėliu. Žmonėmsturi būti aiškiai ir nedelsiant pasakyta, kur eiti, kur yra priedangos, ar konkreti vieta yra saugi ir kaip elgtis toliau“, – teigia J. Taminskas.
Dėl oro uostų ir TKA veiksmų – ministras J. Taminskas inicijuoja tyrimų komisiją
Oro pavojaus metu buvo laikinai įvesti oro erdvės ribojimai virš Vilniaus oro uosto. Dėl taikytų saugumo priemonių laikinai sustabdyti skrydžiai, keleiviai ir oro uosto darbuotojai nukreipti į saugias vidaus patalpas. Du skrydžiai buvo nukreipti į Rygos oro uostą. Taip pat vertintos galimybės Kauno oro uostui priimti skrydžius. Atšaukus oro pavojų, oro erdvė virš Vilniaus buvo atidaryta, o oro uosto veikla atnaujinta.
Bendrovė pripažįsta, kad nepavyko laiku paleisti garsinės, informacinės komunikacijos oro uoste esantiems keleiviams. Ateityje nuspręsta tokiems atvejams pasiruošti iš anksto. Dėl oro uostų ir Transporto kompetencijų agentūros veiksmų oro pavojaus metu ministras J. Taminskas inicijuoja tarpinstitucinę tyrimų komisiją.
Kitos sektoriaus įmonės ir bendrovės oro pavojaus metu reagavo sklandžiai
Laikinų veiklos ribojimų ėmėsi ir Lietuvos geležinkeliai. Paskelbus oro pavojų, iš karto buvo aktyvuotas ESOC (ekstremalių situacijų operacijų centras), informuoti darbuotojai, Vilniaus apskrityje trumpam sustabdytas keleivinių traukinių eismas, o keleiviai Vilniaus geležinkelio stotyje nukreipti į artimiausias priedangas. Traukiniai, kurie jau buvo išvykę, sustojo artimiausiose stotyse, keleivius palydint į saugias vietas. Iš viso buvo paveikta apie 700 keleivių.
Kitos ministerijai pavaldžios įmonės susitikimo metu taip pat pristatė, kaip oro pavojaus metu buvo rūpinamasi darbuotojų saugumu, vidine komunikacija ir veiklos tęstinumu, darbuotojus nukreipiant į saugias vietas ar priedangas. Pavyzdžiui, Telecentras evakavo darbuotojus, klientus, rangovus į 3 įrengtas priedangas. Informacinių centrų veikla nesutriko, buvo užtikrintas sklandus darbų tęstinumas. Oro navigacijoje dalis darbuotojų, kurie turėjo stebėti oro erdvę, liko saugiai dirbti, o kiti darbuotojai persikėlė į saugias vietas.
Tuo metu įmonės, kurių veiklos oro pavojus tiesiogiai nepaveikė, pavyzdžiui, Klaipėdos uostas, užtikrino, kad yra pasiruošę galimus reagavimo scenarijus ir komunikaciją, turi nusimatę saugias vietas ir priedangas, jei tokia situacija susiklostytų ateityje.
Susitikimo metu daugiausia dėmesio skirta komunikacijos tobulinimui, keleivių ir darbuotojų saugumui bei institucijų tarpusavio koordinavimui. Taip pat planuojama įvertinti, ar reikalingi papildomi organizaciniai sprendimai, kurie leistų ateityje dar sklandžiau valdyti panašias situacijas.
About the Author
