Populiariausia teatro autorė – dramaturgė Daiva Čepauskaitė
Kovo 27-ąją švenčiama Tarptautinė teatro diena. Šią dieną įvairiomis formomis pagerbiami teatro srityje dirbantys kūrėjai. Daugiau nei 7,5 tūkst. autorių vienijanti asociacija LATGA Teatro dienos išvakarėse, skirdama piniginę premiją, pasveikino populiariausią dramos srities autorę. Paaiškėjo, kad pagal LATGA surinktus duomenis 2025 m. populiariausia teatro autorė buvo dramaturgė Daiva Čepauskaitė. Beje, pernai ji tapo ir LATGA 35-mečio proga vykusių apdovanojimų „Ad Astra“, kurie rengiami kas penkerius metus, laureate.
Žinią apie naują titulą ir skirtą 2000 Eur premiją autorė išgirdo iš Kauno į Vilnių atvykusi filmuotis Teatro dienai skirtame ketvirtajame tinklalaidės „Pokalbiai LATGA autorių namų virtuvėje“ epizode, kuriame aptartas šiuolaikinis Lietuvos teatro laukas ir dramaturgų vaidmuo jame. Pokalbyje, be D. Čepauskaitės, dalyvavo dar du puikiai žinomi šalies dramaturgai – Marius Ivaškevičius ir Aleksandras Špilevojus, taip pat patenkantys į populiariausių dramos autorių trejetuką. Diskusiją moderavo profesionali teatro meno vertintoja ir tyrėja, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja dr. Ramunė Balevičiūtė.
Vertinimai skiriasi, bet svarbūs abu
Beje, D. Čepauskaitės pavardės Auksiniam scenos kryžiui nominuotų dramaturgų sąraše nėra – į jį nepateko ir M. Ivaškevičius bei A. Špilevojus. Pasak R. Balevičiūtės, tai visiškai suprantama, nes Auksinių scenos kryžių komisija vertina praėjusiais metais pastatytas pjeses, o LATGA remiasi spektaklių parodymų skaičiais ir autoriams surinkto atlygio sumomis, neatsižvelgdama į sukūrimo datą.
Vis dėlto ji atkreipė dėmesį, kad LATGA statistika nėra tokia jau ir sausa, nes atspindi realų žiūrovų susidomėjimą Lietuvos autorių kūryba. Kviesdama palyginti šiuos vertinimus, teatrologė autorių paprašė įvardyti ir populiariausius savo kūrinius.
„Tai – skirtingi dalykai, bet abu labai svarbūs. Smagu būti įvertintam komisijos, t. y. teatro profesionalų. Iš kitos pusės, mes kuriame žiūrovams, tad jų nuomonė irgi labai svarbi“, – kalbėjo D. Čepauskaitė. Ji kaip savo populiariausią kūrinį nurodė Kauno nacionaliniame dramos teatre pastatytą ir A. Špilevojaus režisuotą spektaklį „Kai mes buvom jauni“, į kurį bilietus įsigyti yra labai sudėtinga. „Tokios sėkmės nesitikėjau nei aš, nei pats teatras“, – sakė ji.
„Man sunku kalbėti apie mano pjesių populiarumą, nes pats jas ir režisuoju. Žinoma, žiūrovai, kurie ateina į spektaklius, yra labai svarbus, gal net kertinis dėmuo, nes būtent su jais kuriame dialogą. Vis dėlto man teatre labai svarbu ir tai, kaip mano pjeses vaidindami jaučiasi aktoriai – ar jie laukia, ar nori žaisti tą žaidimą, kurio taisykles pasiūlėme, ar ne. Kai matau, kad aktoriai vaidina azartiškai, suprantu, kad pjesė yra pavykusi“, – sakė A. Špilevojus. Kuris iš jo kūrinių yra populiariausias, dramaturgas tvirtino negalintis pasakyti.
Kovo 26-ąją gimtadienį švenčiantis dramaturgas M. Ivaškevičius kalbėjo, kad kiekviename vertinime ar apibendrinime yra dalis tuštybės, kuri patenkinama arba nepatenkinama, jei apdovanojimo negauni. „Tačiau iš esmės man patinka apdovanojimai, nes jie tarsi nubrėžia tam tikras kokybines gaires žiūrovams. Turiu omenyje abi vertinimo formas“, – sakė jis. Menininkas pridūrė, kad populiariausiu ir pelningiausiu kūriniu iš jo repertuaro reikėtų veikiausiai reikėtų laikyti „Išvarymą“, tačiau nereikėtų pamiršti ir jau daugiau nei du dešimtmečius rodomo „Madagaskaro“. Pasak autoriaus, labai populiarus ir naujausias spektaklis „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“, kurį pagal jo pjesę Vilniaus mažajame teatre pastatė Oskaras Koršunovas.
Nuo kūrybos procesų iki autorių teisių
Pokalbyje daug dėmesio skirta kūrybiniam procesui: aptarti individualūs dramaturgų darbo principai, idėjų paieškos būdai bei asmeniniai kūrybos metodai. Diskusijoje paliesta ir šiuolaikinio teatro tendencija kurti kolektyviai, svarstant, kaip ši praktika keičia dramaturgo vaidmenį ir kokios jo funkcijos gali būti ateityje.
Nemažai kalbėta ir apie autorių teises. Aptarti iššūkiai, su kuriais susiduria kūrėjai – nuo netinkamo autorystės nurodymo iki neleistino kūrinių naudojimo ar jų keitimo. Taip pat diskutuota apie santykius su kūrinių naudotojais, įskaitant sudėtingas derybines situacijas ir priverstinio teisių išpirkimo praktikas, kai autoriai skatinami apsiriboti vienkartiniu honoraru, atsisakant procentinio atlygio už kiekvieną kūrinio panaudojimą, kurį surenka tokios kolektyvinio autorių teisių administravimo organizacijos kaip LATGA.
Autoriai dėkojo už pagalbą LATGA ir vieningai sutarė, kad gimtojoje šalyje vis rečiau susiduria su autorių teisių pažeidimais ir atlygio sistemą griaunančiomis praktikomis. M. Ivaškevičius atskleidė, kad su neteisėtu kūrinių naudojimu dažniausiai susiduria kitose šalyse, ypač Rusijoje, kur, pasak jo, „teatrai tiesiog užsiima piratavimu“.
Pokalbyje taip pat paliestas dramaturgų rengimo klausimas Lietuvoje, svarstant formaliojo ugdymo trūkumą ir alternatyvias iniciatyvas, kurios galėtų padėti ugdyti naują kūrėjų kartą. Epizodas apibendrintas refleksijomis apie dramaturgo profesijos perspektyvas bei įžvalgomis, kurios gali būti aktualios pradedantiems kūrėjams.
Teatro dienai skirtą tinklalaidės „Pokalbiai LATGA autorių namų virtuvėje“ epizodą jau kitą savaitę bus galima nemokamai žiūrėti LATGA „YouTube“ paskyroje ir 15min.lt.
Apie LATGA:
1990 m. įkurta autorius vienijanti asociacija LATGA atstovauja apie 7,5 tūkst. įvairių meno sričių autorių, iš jų apie 450 yra teatro srities autoriai – režisieriai, dramaturgai, scenografai, kostiumų dailininkai, kompozitoriai ir kt. Abipusių sutarčių su kitų šalių bendrijomis bei agentūromis pagrindu LATGA atstovauja ir tūkstančiams užsienio dramos srities autorių. Pernai LATGA vien Lietuvos dramos autoriams surinko per 1 mln. eurų už jų kūrinių naudojimą.
Nuotraukos Leonardo Borotinsko / LATGA
About the Author
